Ne visos įmonės gali mokėti daugiau
Detaliau panagrinėkime MMA didinimo poveikį įmonėms ir kainoms. Visų pirma, nubraukime mitą, kad neva „įmonės turi pinigų, tik nenori mokėti daugiau“. Taip, dalis įmonių turi pinigų ir moka atlyginimus daug aukštesnius nei MMA. Tai – didelės ir pelningos įmonės. Joms dėl MMA didinimo nei šilta, nei šalta. O jei dar MMA didinimas „pravalo“ smulkesnius konkurentus – joms dar geriau.
Absoliuti dauguma įmonių, kuriose darbuojasi MMA uždirbantys žmonės, yra mažos įmonės. Dažnai jos nei turi pelno, nei stalčių pinigų, iš kurių galima tiesiog paimti ir sumokėti padidintą MMA. Apskritai, įsivaizdavimas, kad įmonėse tiesiog voliojasi maišai pinigų, sukaupti nesumokant atlyginimų yra sovietmečio karikatūrų apie Vakarus produktas.
Didesnė MMA – aukštesnės kainos
Didesni atlygimai gali vesti prie didesnių kainų (arba užkirsti kelią kainų mažinimui). Žinoma, ryšys tarp kainų ir atlyginimų yra sudėtingas, tačiau dirbtinai padidintas MMA didina įmonių sąnaudas ir verčia įmones ieškoti būdų, kaip jas padengti. Kartais tai reiškia kainų pakėlimą.
Tai rodo ir LLRI 181 smulkių ir vidutinių įmonių apklausa. Pusei apklaustų įmonių MMA didinimas turėjo įtaką, o iš jų daugiausiai – neigiamą įtaką (apie 82 proc.). Apie penktadalis apklaustų įmonių į MMA didinimą 2012 ir 2013 metais reagavo didindamos kainas. Jei MMA būtų didinama dar 200 litų (arba 57,92 eurų), kainas didintų 28 proc. Tad nereikia stebėtis, kad kai kur kainos šiek tiek išaugo ir dėl MMA didinimo. Galima tik liūdnai konstatuoti, kad valdžia liepė nedidinti kainų, o pati tuo pat metu padidino MMA.
...arba, didesnė MMA šiandien – mažesni atlyginimai rytoj
Žinoma, MMA didinimas ne visada nugula į aukštesnes kainas. Nemažai įmonių dėl konkurencijos ir baimės prarasti klientus negali tiesiog imti ir padidinti kainų. Ypač, jei įmonė veikia rinkoje, kurioje gausu konkurentų. Todėl, jei dirbtinai išauga vienos sąnaudos (pvz., dėl MMA didinimo), įmonės ieško, kaip sumažinti kitas sąnaudas taip, kad kaina nesikeistų.
Tą patį rodo ir LLRI įmonių apklausa. Didžioji dalis apklaustų įmonių (35 proc.) po MMA didinimo 2012–2013 metais mažino lėšas plėtrai, investicijoms. Nereikia pamiršti, kad būtent investicijos į gamybą dažnai nulemia kiek darbuotojai pagamina ir kiek uždirba. Sumažintos investicijos reiškia, kad įmonės pasilieka prie senų staklių, gamina mažesnės pridėtinės vertės produktus. O tai savo ruožtu reiškia mažesnius atlyginimus rytoj.
Įdomu pastebėti, kad dėl dirbtinai padidinto MMA kai kurios įmonės išlaidas darbo užmokesčiui mažino jau šiandien. Septintadalis įmonių įvedė darbą nepilną darbo laiką, šeštadalis atleido kai kuriuos darbuotojus. Įdomiausia ir netikėčiausia įžvalga – dešimtadalyje įmonių dėl MMA didinimo buvo apkarpyti atlyginimai uždirbantiems daugiau nei MMA! Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais MMA didinimas „suvalgė“ didesnę vertę ateityje (įskaitant ir didesnius atlyginimus) ar net sumažino kitų darbuotojų atlyginimus (priedus, premijas ar kt.).
MMA didinimas – neatsakingas politikų lošimas
Pirma, į MMA didinimą politikai žiūri tarsi į lošimą kazino – gal ekonomikos augimas „ištemps“ MMA padidinimą ir didesnių neigiamų pasekmių nebus? Šiame ciniškame statyme nuo MMA didinimo nukentėjusios smulkios įmonės ar šeimos verslai valdžiai nelabai rūpi.
Antra, skirtingai nuo kazino, valdžia pasiima politinius dividendus, o nuostolius palieka nukentėjusiems. Padidėjo MMA? „Ačiū valdžiai“. Pakilo kainos? „Nenaudėliai verslininkai naudojasi euro įvedimu“.
Trečia, ir, ko gero, svarbiausia, didindama MMA valdžia žaidžia „geradarį“ kito sąskaita. Juk visi puikiai suvokiame, kad net ir didesnis MMA mokamas ne iš valdžios kišenės. Į visus kvietimus solidariai pasidalinti MMA didinimo naštą ir padidinti neapmokestinamąjį minimumą, valdžia kategoriškai atsakydavo „nėra pinigų“. O iš kur pinigų paimti smulkioms įmonėms?
Jei MMA didinti besiruošiantys politikai nenori atrodyti kaip ciniški lošėjai, jie turi pripažinti galimas neigiamas MMA didinimo pasekmes. Ir prisiimti bent dalį MMA didinimo naštos.