Baltijos šalių ekonomikos prognozių pristatymo metu Ž. Mauricas pastebėjo, kad ekonominė situacija šiuo metu jam primena 2005 m., kai Baltijos šalių ekonomikų augimas įgavo pagreitį, stipriai augo atlyginimai, nedarbas mažėjo, augo infliacija.
Optimistiškai nusiteikęs ekonomistas prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs greičiau nei pernai ir pasieks 3 proc. 2018 m. prognozuojamas 2,8 proc. BVP augimas.
Kartu Ž. Mauricas pastebėjo, kad vidaus vartojimo augimas savo piką tikriausiai jau pasiekė pernai metais ir vidaus vartojimu grįstas ekonomikos augimas turėtų sulėtėti.
„Vis dėlto bendras augimas bus nulemtas investicijų ir eksporto augimo“, – įsitikinęs ekonomistas.
Pasak jo, eksporto augimą užtikrinti gali didėjanti prekyba su Skandinavijos šalimis, likusiomis Europos Sąjungos narėmis bei JAV. Tuo metu eksportas į Rusiją turėtų ir toliau stagnuoti.
„Nordea“ banko analitikai prognozuoja, kad euro zonos augimas šiemet sieks 1,7 proc., 2018 m. – 1,6 proc.
„Šiuo metu Europoje jaučiama didelė politinė nežinomybė, neaiški Europos Sąjungos ateitis. Didelė politinė nežinomybė ir kitoje Atlanto pusėje. Kalbama apie galimus protekcionistinius sprendimus JAV. Nepaisant visų nežinomybių, matome įdomius signalus, kalbant apie ekonomikos augimą. Europiečiai yra optimistiški dėl ekonomikos augimo, tikisi geresnės padėties ateityje, išskyrus graikus“, – per Baltijos šalių ekonomikos pristatymo konferenciją kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, būtent Baltijos šalys ir gali išnaudoti šią situaciją didindama eksportą į ES šalis.
„Kita teigiama žinia ta, kad nepaisant gerėjančios ekonominės situacijos, negirdime net kalbų apie bazinės palūkanų normos euro zonoje didinimo. Nors pasitikėjimas ekonomikos augimu didėja, infliacija auga Europos centrinis bankas neskuba didinti palūkanų normų ir mes tikime, kad iki 2018 m. pabaigos jos išsilaikys rekordinėse žemumose“, – pastebėjo ekonomistas.
Nors „Nordea“ atstovas nusiteikęs teigiamai dėl ekonominės situacijos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, vis dėlto jis įspėjo dėl galimos grėsmės. Jo nuomone, per greitai augantys atlyginimai gali ekonomiką įsukti į atlyginimų augimo spiralę, kurią Lietuva patyrė 2005-2006 m.
„Praėjusiais metais mes dar nematėme tokio didelio augimo, nes buvo jaučiama energetikos importo kainų defliacija, importo prekių defliacija, stabili fiskalinė politika, krizė Rusijoje. Nerimaujame, kad šiemet šių faktorių nebeliks“, – savo pastebėjimais dalijosi Ž. Mauricas.
Ekonomistas pabrėžė, kad trumpuoju laikotarpiu spartus atlyginimų augimas turi teigiamą pasekmę – augina vidaus vartojimą, tačiau ilguoju laikotarpiu atsiranda rizika šaliai prarasti konkurenciją globalioje rinkoje.
„Nordea“ banko atstovas paminėjo, kad tokiais greitais atlyginimo ir kainų augimo tempais Lietuva gali tapti greičiau brangi šalis nei turtinga. Kaip pavyzdį, jis paminėjo tai, kad jau dabar Baltijos šalys pagal vidutines kainas lenkia daugelį Rytų Europos šalių.
„Baltijos šalys nebegalės toliau džiaugtis pigių valstybių privalumas, todėl reikia daugiau investuoti į aukštąsias technologijas ir artėti prie skandinavų, – pridėjo Ž. Mauricas. – Baltijos šalys turi būti inovatyvesnės ir lankstesnės nei kitos Rytų Europos šalys, jei nori išlikti konkurencinėje kovoje“.
