aA
Kurti gerovės, o ne blogovės valstybę, taip pat – skundikų visuomenę ir keisti Lietuvos anglišką pavadinimo variantą. Tokias drąsias idėjas Lietuvai siūlo banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

DELFI „Gyvai“ laidoje jis pasakojo, kodėl dabar kuriame blogovės valstybę ir ką reikėtų keisti, kad mokesčius gyventojai mokėtų noriai, o didelė mokesčių našta neverstų emigruoti iš šalies.

Darbo apmokestinimas verčia krautis lagaminus

Ž. Mauricas konferencijoje teigė, kad šiuo metu kuriame blogovės valstybę, nes norintys sąžiningai gyventi ir mokėti mokesčius, kurti verslą yra spraudžiami į kampą, verčiami tapti nusikaltėliais prieš savo valią.

„Pacituočiau mūsų prezidentę, kuri praeitais metais sakė, kad Lietuvoje vis dar apsimoka sukčiauti, vogti ir nemokėti mokesčių. Manau, kad tai yra pagrindinis blogovės valstybės simptomas, kai tą teiginį apvertus – galima padaryti atvirkštinį, dar įdomesnį teiginį – jeigu apsimoka sukčiauti, vogti, kitiems gali pasirodyti, kad tikrai neapsimoka mokėti mokesčių ir geriau emigruoti.

Pacituočiau mūsų prezidentę, kuri praeitais metais sakė, kad Lietuvoje vis dar apsimoka sukčiauti, vogti ir nemokėti mokesčių. Manau, kad tai yra pagrindinis blogovės valstybės simptomas, kai tą teiginį apvertus – galima padaryti atvirkštinį, dar įdomesnį teiginį – jeigu apsimoka sukčiauti, vogti, kitiems gali pasirodyti, kad tikrai neapsimoka mokėti mokesčių ir geriau emigruoti.
Žygimantas Mauricas

Atvyksta emigrantas į Lietuvą, nori čia kurti verslą, tarkime, restoranų, statybų ar automobilių remonto srityje, kur yra didelis šešėlis. Jis turi du pasirinkimus – arba eiti prieš srovę, būti „švarus“, sąžiningai mokėti mokesčius, bet tuomet – būti nekonkurencingas.

Tuomet jis yra priverstas susikrauti lagaminus ir palikti šalį, nes jis tampa sistemos arba šešėlio dalimi, kai ne savo noru yra kriminalizuojamas, nes neturi kito pasirinkimo“, – sako jis.

Ekonomistas tvirtina, kad tokia situacija susidaro dėl didelės darbo apmokestinimo naštos, todėl gyventojai nėra motyvuoti mokėti mokesčius, kyla noras juos slėpti, o tai veda prie dar vienos problemos: „Kai ne visi mokesčių mokėtojai moka mokesčius, našta gula tiems, kas juos moka.

Ir kas tada atsitinka biudžeto lygmenyje – nors mokesčių tarifai yra dideli, biudžeto surenkame mažai, todėl mažai jo galime skirti ir valstybės paslaugoms finansuoti.

Dėl to turime kitą medalio pusę – kreivų veidrodžių karalystę, kai gydytojai po darbo dar privalo dirbti privačiame sektoriuje, mokytojai – po pamokų ieškoti papildomų pajamų šaltinių.“

Dėl šių priežasčių Ž. Mauricas siūlo mažinti darbuotojų apmokestinimo naštą, kai Lietuvoje vidutiniškai net apie 42 proc. algos sudaro mokesčiai.

„Dabar tas santykis tikrai yra gana didelis, panašus kaip Skandinavijoje, todėl jei sakoma, kad pas mus maži mokesčiai, tai gal gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir mažas, bet „Sodros“ mokesčiai – tikrai dideli.

Socialinio draudimo įmoka turėtų būti gerokai sumažinta, ir prieš sumažinimą ji turi būti paversta draudimo įmoka, o ne mokesčiu – t. y. kiek tu sumoki – tiek ir gauni, bet jokių išmokų lubų, o jei jos ir yra – turi būti ir įmokų lubos. Žmonės turi jausti, kad moka draudimą sau, o ne kažkam. Lygiai taip pat kaip yra automobilio, būsto draudimas ir pan.“, – atkreipia dėmesį.

Lietuvai atsirado ypatinga proga

Teikdamas pasiūlymą Ž. Mauricas nesikuklina – socialinio draudimo įmoka turėtų būti mažinama kone perpus – iki 15–20 proc., taip pat vadinamosios darbdavio ir darbuotojo sumokama dalis „Sodrai“ galėtų būti sujungta, nes šiuo metu darbuotojas „ant popieriaus“ mato vieną atlyginimą, „į rankas“ – kitą, kai realiai jo darbo vieta kainuoja dar daugiau.

Pavyzdžiui, jei „į rankas“ asmuo gauna 1000 eurų, „ant popieriaus“ jo alga – apie 1300 eurų, kai visa darbo vietos kaina – daugiau nei 1700 eurų. Taip atsitinka, nes Lietuvoje mokesčiai skaidomi į darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius „Sodrai“.

„Be abejo, sujungimas būtų natūralus dalykas. Pavyzdžiui, Danijoje, nėra darbdavio ir darbuotojo mokesčių atskyrimo, yra asmens mokesčiai. Šioje vietoje Lietuvoje vėlgi yra kreivų veidrodžių karalystė – ką reiškia darbdavio „Sodra“, jis juk nenukabina jos nuo lubų, realiai moka tas pats darbuotojas. Rumunai tai jau pakeitė, aplenkė mus, bet Lietuvai čia viskas atrodo gerai“, – stebėjosi ekonomistas.

Ž. Maurico pasiūlymas: radikaliai sumažinti mokesčius, kad taptume gerovės valstybe
© DELFI / Karolina Pansevič

Idealus darbo apmokestinimo pavyzdys jam yra Danija, taip pat Šveicarija.

„Tokios šalys kaip Danija, Šveicarija apskritai neturi socialinio draudimo mokesčio, turi tik progresinį GPM, ir visi moka vienodą mokestį, nepriklausomai nuo pajamų.

Pats esu gyvenęs Šveicarijoje, nemažai dirbęs ir turėjęs įvairių darbo santykių. Ir čia ne aš sugalvojau, kad ten yra viskas taip gerai, tos šalys turi didžiausią vidutinio darbo užmokesčio ir bendrojo vidaus produkto santykį, o algos Danijoje – didžiausios Europos Sąjungoje, Šveicarijoje – visame pasaulyje.

Nesakau, kad reikia visiškai perimti jų sistemą, bet kodėl negalime bent jau judėti ta linkme“, – klausė jis.

Jis akcentuoja, kad būtent dabar pertvarkyti mokesčius yra pati geriausia galimybė dėl perteklinio biudžeto.

Turime socialinio draudimo biudžeto perteklių, valstybės biudžeto perteklių, pirmą kartą suplanuotas perteklinis biudžetas kitiems metams. Dabar puiki proga, mes galime leisti sau tą ir nebeapsimetinėti gerovės valstybe, jei iš tikrųjų ja nesame.
Žygimantas Mauricas

„Jei 2010–2011 metais turėjome apie 10 proc. deficitą, t. y. beveik trečdalio biudžeto nesurinkdavome, ir situacija atrodė beviltiška, šiais metais turime perteklių, ir sprendžiant pagal politikų pasiūlymus – jie jau neturi fantazijos, kur leisti tuos pinigus: švaisto į kairę ir į dešinę.

Turime socialinio draudimo biudžeto perteklių, valstybės biudžeto perteklių, pirmą kartą suplanuotas perteklinis biudžetas kitiems metams. Dabar puiki proga, mes galime leisti sau tą ir nebeapsimetinėti gerovės valstybe, jei iš tikrųjų ja nesame“, – tvirtino jis.

Privalome daugiau skųsti kitus

Antroji ekonomisto idėja Lietuvai – sukurti skundikų visuomenę. Nors jis pripažino, kad pasiūlymas skamba itin drastiškai, tvirtina, kad kitaip ekonominių aukštumų nepasieksime.

„Skundžiamės daug, bet turime skųsti ir kitus. Vėlgi, Danija, Šveicarija išsiskiria tuo, kad ten vieni kitus skundžia. Bet būtinai tam, kam skundžiamasi – t. y. valdžios institucijoms, jomis turi būti pasitikima, nes dabar valstybė daugeliui žmonių yra kaip priešas, nėra jokio pasitikėjimo, todėl sunku sukurti darnią valstybę, kuri judėtų į priekį“, – sako Ž. Mauricas.

Kalbėdamas apie skundimą ekonomistas turi omenyje tai, kad lietuviai kol kas dar toleruoja vokelius, mokesčių slėpimą, nemato reikalo apie tai pranešti.

„Jeigu pas jus kažkas pridergia laiptinėje, turbūt apskųsite tai kam nors. Lygiai taip pat turėtų būti visoje visuomenėje, žmonės turi būti pilietiški, bet tam reikalingas pasitikėjimas (valdžios institucijomis – DELFI)“, – teigia jis.

Skundžiamės daug, bet turime skųsti ir kitus.
Žygimantas Mauricas

Anot jo, turėtų būti sukurta paskatų sistema, kad žmonės patys norėtų mokėti mokesčius, išlaikyti valstybinę santvarką ir jaustųsi visuomenės nariai.

„Mes turime tokį mentalitetą, kad visuomet kovojame su valdžia, bet jeigu to nepakeisime – būsime kaip Graikija ar pietų Italija, ir, bijau, kad nepasieksime didelių ekonominių aukštumų. Mūsų galutinis tikslas turėtų būti susitelkti ir tapti skundikų valstybe“, – siūlo jis.

Lithuania užsieniečiams nesusipratimas

Trečioji Ž. Maurico idėja – keisti Lietuvos pavadinimą. Tiesa, ne lietuvišką, o anglišką Lithuania variantą.

„Mes kuriame strategijas – Real is beautiful, Lietuva – drąsi šalis, bet galbūt iš tikrųjų reikėtų būti drąsesniems. Lietuva – labai gražus pavadinimas, rytų šalyse ir Centrinėje Azijoje jis skamba Litva, Lituania, Turkijoje – Litvania, bet anglų kalboje įvykęs kažkoks istorinis nesusipratimas“, – juokėsi jis.

Ž. Maurico pasiūlymas: radikaliai sumažinti mokesčius, kad taptume gerovės valstybe
© DELFI / Karolina Pansevič

Kalbėdamas apie angliškąjį variantą – Lithuania, ekonomistas siūlo išbraukti h raidę, kad pavadinimas skambėtų artimiau lietuviškam Lietuvos pavadinimo skambesiui: „Britai h raidelę perėmė iš prancūzų, prancūzai – iš lotynų. Beje, prancūzai ją panaikino – Lituanie, o anglai paliko, nes, būkime teisingi, Lietuva jiems buvo mažiau žinoma nei koks Madagaskaras ar kalnuose Butanas.

Kol jie vadino Lithuania anksčiau – niekam tai nerūpėjo, bet dabar kai anglų kalba yra tarptautinė, kuria kalba visas pasaulis, tas pavadinimas mums kiša koja, nes didžioji dalis tautų, kai jiems pasakai Lithuania, nesupranta, apie ką eina kalba.“

Anot jo, išimti h raidę iš angliško Lietuvos pavadinimo varianto būtų puikus žingsnis padidinti Lietuvos žinomumą ne tik dėl to, kad jį suprastų užsieniečiai, bet ir dėl to, kad tai sukeltų didelį ažiotažą.

Jeigu sakome, kad esame drąsi šalis, turime tikrai ir būti drąsus.
Žygimantas Mauricas

„Nedaug kas žino, kad Estiją Anglija taip pat vadino Esthonia su h raide. Tačiau Estija po pirmojo pasaulinio karo pasakė, kad mes nenorime, jog taip mus vadintų. Jie ilgai pykosi su britais, nes britai nenorėjo kitaip vadinti.“

Jeigu sakome, kad esame drąsi šalis, turime tikrai ir būti drąsus“, – apibendrina jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (133)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

27-erius metus siuvimu užsiimanti rietaviškė: veiklą gyvenime mesti norėjau tik kartą (35)

Rietave gyvenanti Palmira Mikalauskienė drabužius siuva, taiso ir mezga kone visą savo gyvenimą....

Regionuose įsitvirtinusios krautuvės išgelbėjo kitas įmonės veiklas: Šakiuose konkurentų beveik nebeliko (66)

Šakių mieste veikiančiai cukrainei „Laimei“ per pandemiją nebeliko konkurentų. Šiai...

Siūloma kompensuoti 2010-2011 metais netektas pajamas už ypatingas darbo sąlygas (3)

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas...

Nuolaidų medžioklė: patarimai, kaip neapsigauti (4)

1887 m. „Coca-Cola“ pirmoji pasiūlė nuolaidų kuponą, už kurį buvo galima nemokamai...

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (134)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (133)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (8)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (64)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (595)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (53)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (62)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (18)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...