Užuot išnaudoję prestižinio kelionių gido „Lonely Planet“ pripažinimą ir pradėję skinti ilgalaikio įdirbio vaisius, jie ne tik kad nenumatė lėšų šalies rinkodarai šių metų valstybės biudžete, bet ir rimtais veidais svarsto galimybę mūsų šalį šiemet pagarsinti lietuviškos oro bendrovės bankrotu.
Sunku ginčytis su tuo, kad nutrūkusi „Air Lituanica“ veikla sugeneruotų nemenką dėmesį Lietuvai, tačiau – ar mes neįprastų rinkodaros idėjų konkurse varžomės, ar turistų į Lietuvą ir pajamų į biudžetą pritraukti norime? Minčių kyla įvairių...

Įvardinkime tai pirmuoju stebuklu. Mažiau skaudės galvą, bandant suprasti politikų užmačias.

Stebuklas numeris 2

Latvija, Estija, Lenkija, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, nacionalines avialinijas turi. Lietuva – ne. Atrodytų šioje šalyje visai nesvarbu, kad apie jų reikalingumą vienu balsu kalba „Investuotojų forumo“ atstovai, autoritetingas ekonomistas Nerijus Mačiulis, turizmo sektoriaus ekspertai.

O gal nėra svarbūs ir minimi argumentai? „1 aviakompanijos darbuotojas generuoja 6 papildomas darbo vietas, 1 euras aviakompanijos apyvartos sukuria 3,45 euro BVP, 1 milijonas keleivių netiesiogiai sukuria 3000 darbo vietų“, - visus juos galima rasti viešojoje erdvėje.

Greičiausiai valstybė, kurioje yra 175 000 bedarbių, o jų pašalpoms per metus skiriami 132 milijonai eurų, vadovaujasi alternatyvia ekonomine logika.

Beje, atvykę turistai ir investuotojai, priešingai nei bedarbiai, pensininkai ar žemdirbiai, rinkimuose nebalsuoja. Gal čia ir slypi antrojo stebuklo priežastis?

Stebuklas numeris 3

Savivaldos rinkimai jau baigėsi, tačiau apie „Air Lituanica“ ir toliau kalbama bei rašoma kaip apie „Zuoko projektą“. Tuo tarpu Klaipėdos uostas, 150 milijonų eurų kainavęs Suskystintų gamtinių dujų terminalas, panašiai tiek, planuojama, kainuosiantis „Rail Baltica“ projektas yra įvardijami kaip itin svarbi bei neabejotinai reikalinga infrastruktūra.

Investuoti Lietuvoje svarstančių užsienio bendrovių atstovai ar naujų eksporto rinkų ieškantys mūsų šalies gamintojai į verslo susitikimus neplaukia ir vamzdžiais ar dar nenutiestais bėgiais nekeliauja. Jie skrenda oro transportu.

Greiti ir patogūs tiesioginiai skrydžiai, geras valstybės pasiekiamumas oro transportu yra tai ko reikia santykinai nedidele vidaus rinka pasižyminčios šalies ekonomikos augimui.

Galime kiek norime kalbėti apie bendradarbiavimą su tolimais kraštais ir vykti į juos su oficialiais vizitais – jei nebus patogių skrydžių, visos šios kalbos ir liks kalbomis. Be to, turizmo sektoriuje konkurencija yra didžiulė – laimi tos šalys, kurios yra greitai ir patogiai pasiekiamos.

Turbūt užsienio valstybėse įsteigtas ir ten daugelį mokesčių mokančias žemų kaštų oro bendroves subsidijuojančioje Lietuvoje veikia kitos taisyklės.

Stebuklas numeris 4

Kovo 5 d. šalies premjeras žiniasklaidai teigė: „Galiu pasakyti, kad mes laukiame dabar kol pasibaigs rinkimai Vilniaus mieste. Mes turime keletą planų kaip turėti aiškią oro linijų kompaniją. Mes dabar dirbame su tam tikrom kompanijom ir jos vis dėlto yra suinteresuotos čia investuoti ir pradėti darbus.“

Kovo 17 d. tos pačios šalies tas pats premjeras, komentuodamas klausimą dėl nacionalinės oro bendrovės, žiniasklaidai teigė: „Kol kas Vyriausybė nesiruošia kištis į šitą projektą.“

Kovo septyniolikta diena yra po kovo penktos dienos. Kovo septyniolikta diena yra jau po tiesioginių mero rinkimų Vilniaus mieste. Nebent ši šalis gyvena pagal alternatyvų kalendorių?

Stebuklas numeris 5

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva kovo 18 d. žiniasklaidai teigė: „Į savivaldybių biudžetus patenka ir nekilnojamojo turto, ir žemės mokesčių lėšos, kurias moka turizmo sektoriaus įmonės – viešbučiai, restoranai, kavinės, privačios galerijos, muziejai ir kiti. Be to, į savivaldybių biudžetus pervedama ir dalis gyventojų pajamų mokesčio, kurį moka turizmo sektoriaus darbuotojai, lėšų. Tad savivaldybių biudžetai jau dabar turi naudos iš turizmo.“ Komentare ekspertė mini ir viešbučių, restoranų bei parduotuvių į biudžetą sumokamus PVM ir akcizo mokesčius.

Liberalizmo teorijos bastionas turizmo generuojamą ekonominę naudą mato ir supranta. Vilniaus miesto meru išrinktas buvęs šio instituto prezidentas, komentuodamas „Air Lituanica“ perspektyvas, dažniausiai mini tik bendrovės generuojamus nuostolius, kurie, jo skaičiavimu, sudaro 7 mln. eurų per metus.

Visada maniau, kad liberalizmas – pozityvi, kurianti ir kuriančius palaikanti ideologija. Galbūt ne Lietuvoje?

Stebuklas numeris 6

Planuojamos šių metų valstybės biudžeto išlaidos – 8,3 mlrd. eurų. Porai objektų, kuriuose turėtų lankytis ir turistai – Lietuvos nacionaliniam bei Lietuvos dailės muziejams – išlaikyti šiame biudžete numatyti 7,9 mln. eurų. Turizmą kuruojančiai Ūkio ministerijai numatyti asignavimai – 262 mln. eurų, Susisiekimo ministerijai – 805 mln. eurų. Politinėms partijoms finansuoti iš valstybės biudžeto skiriami 5,5 mln. eurų.

Tuo tarpu 7-8 mln. eurų nacionalinėms avialinijoms valstybėje, kurioje turizmas, skaičiuojama, sukuria apie 5% BVP (tai sudaro apie 1,8 mlrd. eurų), įvardijami kaip nepakeliama našta biudžetui. Greičiausiai šioje šalyje galioja alternatyvi ekonominė realybė.

Stebuklas numeris 7

Įsivaizduokime, kad artimiausiu metu prie vieno stalo susės buvę ir naujai išrinkti Vilniaus miesto vadovai, Vyriausybės ir Ūkio bei Susisiekimo ministerijų vadovai, įstaigų „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ specialistai, „Investuotojų forumo“ ir turizmo sektoriaus atstovai, iškilūs ekonomistai bei verslininkai ir visi kartu ras sprendimą, kaip, užuot sugriovus tai, kas jau sukurta, galima būtų panaudoti bendrovės „Air Lituanica“ įdirbį.

Ar stebuklų skaičius jau išnaudotas?..