Vyriausybės pasitarime didžiausias dėmesys skirtas 2021–2027 m. ES fondų investicijų programai, kurios rengimą koordinuoja Finansų ministerija.
Iš viso Lietuvai numatyta apie 6,2 mlrd. eurų paramos pagal 2021-2027 m. ES investicijų programą. Papildomai Lietuva prisidės 1,5 mlrd. eurų nacionalinio kofinansavimo lėšomis, todėl bendra investicijų apimtis bus 7,7 mlrd. eurų. Ši programa didžiausią dėmesį teikia skirtumų tarp atskirų ES regionų mažinimą ir yra nukreipta į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimą.
Šios programos vienas iš išskirtinumų – Europos Komisijos patvirtintas dalies lėšų paskirstymas pagal regionus: Sostinės ir Vidurio-Vakarų Lietuvos. Tokia klasifikacija pagal pirminį ES pasiūlymą numato visai Lietuvai skirti per 4,6 mlrd. eurų, o Sostinės regionui – 43 mln. eurų ERPF ir ESF+ lėšų. Be to, ši klasifikacija lemia skirtingą valstybinį kofinansavimą: Sostinės regionui – 50 proc. prisidėjimo, likusiai Lietuvai – 15 proc.
„Suprasdami poreikį siekti didesnės Sostinės regiono pažangos, deramės su EK dėl galimybių skirti daugiau lėšų Sostinės regionui, prioritetą skiriant inovacijoms ir moksliniams tyrimams, žalinimui bei socialinei atskirčiai mažinti. Tai reikštų, kad su nacionaliniu kofinansavimu į šį regioną bus nukreipta daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų. Be to 1,4 mlrd. eurų Sanglaudos fondo yra skirta visai Lietuvai, nedalinant jos į atskirus regionus“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Ministrė taip pat teigė, jog šiuo metu parengtas galutinis 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos projektas yra neformaliai derinamas su Europos Komisija.
„Šis dokumentas yra intensyvių diskusijų su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei visuomene rezultatas. Vien šiemet vyko 9 teminės konsultacijos pagal atnaujintus programos prioritetus bei 2 programos pristatymai Stebėsenos komitete, kuriame dalyvavo platus ratas ekspertų, socialinių ir ekonominių partnerių“, – sakė ministrė G. Skaistė.
Ministrė pažymi, kad nuo programos rengimo pradžios iš viso įvyko apie 70 teminių konsultacijų, kuriuose dalyvavo apie 200 partnerių. Taip pat vyko rašytinė konsultacija, kurioje galėjo dalyvauti kiekvienas norintis.
Planuojama spalio-lapkričio mėnesiais, Vyriausybei pritarus galutinai parengtai programai ir Partnerystės sutarčiai, teikti dokumentus Europos Komisijai oficialiam vertinimui, kurį ji turėtų atlikti per ne ilgiau kaip 5 mėnesius.
Visgi, pasak G. Skaistės, kai kurios investicijos galės startuoti anksčiau – kol vyksta paskutiniai derybų etapai dėl investicijų, bus galima pradėti įgyvendinti naujojo laikotarpio ES fondų investicinius projektus, dėl kurių bus galutinai susitarta su EK neoficialių derybų metu.
Finansų ministrė taip pat pažymėjo, kad šių fondų numatytos investicijos nėra vienintelės iš tarptautinių šaltinių Lietuvos pažangai skirtos lėšos. Be 2,225 mlrd. eurų praėjusį pirmadienį patvirtinto „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų, pažangai taip pat skirta 1,45 mlrd. eurų bendros žemės ūkio politikos bei kitų tarptautinių šaltinių. Susumavus viską – daugiau nei 15 mlrd. eurų.
Ministrė G. Skaistė pristatydama 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą teigė, jog Lietuva planuoja įgyvendinti projektus, susijusius su 9 prioritetais:
Pažangesnė Lietuva – ekonomikos konkurencingumas ir transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Šiam tikslui numatyta 1 312 732 515 eurų;
Žalesnė Lietuva – perėjimas prie švarios energetikos, žaliosios investicijos, žiedinė ekonomika, prisitaikymas prie klimato kaitos, ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevencija bei jos valdymas. Šiam tikslui numatyta 1 921 199 622 eurai;
Geriau sujungta Lietuva – skaitmeninis junglumas, tarpvalstybinis bei nacionalinis, regiono ir vietos judumas, tvarus, pažangus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas. Šiam tikslui numatyta 602 820 347 eurai;
Socialiai atsakingesnė Lietuva – užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir kultūros politikos sričių investicijos į žmones ir sistemas. Šiam tikslui numatyta 2 309 668 488 eurai;
Piliečiams artimesnė Lietuva – tvari ir integruota miestų ir kaimų plėtra ir vietos iniciatyvos, siekiant reaguoti į demografinius iššūkius ir mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus. Šiam tikslui numatyta 802 425 182 eurai;
Socialinės inovacijos – finansuojamos veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei. Šiam tikslui numatyta 56 142 145 eurai;
Skaitmeninė infrastruktūra – itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“. Šiam tikslui numatyta 31 438 344 eurai;
Darnus judumas – 18 Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų darnaus judumo miestų planuose numatytų atitinkamų priemonių finansavimas. Šiai priemonei numatyta 416 535 278 eurai;
Teisingos pertvarkos fondas – mažinti taršių pramonės šakų išmetamą ŠESD kiekį ir perėjimo prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos socialinių ir ekonominių sąnaudų sušvelninimas. Šiam tikslui numatyta 294 374 504 eurai lėšų.
