Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė apie šią problemą sužinojęs tik šiandien ryte, iš socialinių tinklų.
„Iškart po to turėjome susijusių institucijų pasitarimą. Klausimų esmė aiški, problemos aiškios, ministerijoje parengti teisės aktų projektai. Artimiausiu metu šis klausimas, kiek susijęs su Susisiekimo ministerija, bus padarytas ir išspręstas“, – Vyriausybės spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis.
Kaip ir visais strateginių projektų atvejais, jo teigimu, sprendimai ministerijos įstaigų lygmenyje yra „greitai randami“. Taip pat ministras pridūrė apgailestaująs, kad apie problemą išgirdo iš socialinių tinklų.
„(…)Klausimas, ar apie konkrečius atvejus, kurie nagrinėjami, mes išgirstame iš socialinių tinklų, ar projektus įgyvendinantys asmenys, projektuotojai kreipiasi į ministeriją, eskaluoja problemą iki įvairiausių lygmenų, ir mes išsprendžiame“, – pridūrė M. Skuodis.
Anot M. Skuodžio, įgyvendinant didelius projektus, ypatingai gamybos infrastruktūros, kyla begalė klausimų, susijusių su savivaldybėmis, ministerijų valdomomis įmonėmis.
„Kiek susiję su Susisiekimo ministerijos sritimi, kliūčių projektui nėra ir nebus“, – užtikrino jis.
Pasak M. Švaikausko, matoma, kad šiuo atveju gali užtekti pakeisti kelių techninį reglamentą. Kalbama, kad tai bus net ne Vyriausybės srities lygmens dokumentas. Šis klausimas gali būti uždarytas per kelias savaites.
Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas situaciją komentavo panašiai. Tikino, kad apie įmonės sunkumus taip pat sužinojo tik šįryt.
„Kai iš socialinių tinklų išgirsti problemą, sunku ir pakomentuoti. Bet pasiūlėme sprendimų, artimiausiu metu jei bus reikalingi teisės aktų pakeitimai, susiję su kelių infrastruktūra, jie bus pakeisti, bet projekto derinimo stadijoje „Via Lietuva“ nebuvo įtraukta“, – teigė M. Švaikauskas.
Anot jo, kai buvo kreiptasi į „Via Lietuva“ dėl laidų tiesimo, net nebuvo kalbama apie klojimą kelių apsaugos zonoje, o išgirdus neigiamą atsakymą projektuotojai negrįžo konsultacijoms.
„Šiuo atveju apie kelių apsaugos zoną nėjo kalba. Buvo kalbama apie suprojektavimą kelių zonoje ir prašome leidimo. Specialistai ir atsako – kelių zonoje šiuo metu techninis reglamentas neleidžia kloti, reikia ieškoti išeičių. Ir tada projektuotojai turėjo sugrįžta konsultacijoms, bet tas nebuvo padaryta“, – aiškino M. Švaikauskas.
Jis pabrėžė, kad tokiu atveju, nesikreipiant dėl norimo vykdyti netipinio projekto, siekiant tiesti laidus kelių apsaugos zonoje buvo taikomi standartiniai apribojimai. Tačiau, tvirtina jis, keičiant kelių techninį reglamentą bus sukurta galimybė vykdant tokius projektus tiesti laidus išilgai kelių.
„Kelias yra magistralinis, yra apsaugos zona. Ji yra didelė, galimybių tikrai yra. Jeigu nėra galimybių kloti per gyventojų sklypus, grįžkime ir ieškokime, ką galima padaryti norint kloti kelio zonoje. Jei yra apribojimas kelio zonoje, ieškome sprendimo keisti techninį reglamentą, jei tai valstybinės reikšmės projektas“, – komentavo jis.
Paklaustas, kaip A. Paukščio paminėtas „VIA Lietuva“ konfliktas su „Litgrid“ paveikia situaciją, M. Švaikauskas tvirtino – jokio konflikto nevyksta.
„Bandžiau susisiekti su ponu Paukščiu, iš kur informaciją galėjo gauti. Nes toks konfliktas nevyksta“, – tvirtino jis.
Energetikos bendrovių atstovai: mes pasiruošę tiekti elektrą, kai bus likusi infrastruktūra
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis spaudos konferencijoje aiškino, kad „Teltonikai“ buvo pasiūlyti du variantai dėl elektros energijos dalies.
„Viena jų buvo, kad „Litgrid“ stato viską, o kitas – kai savo lėšomis stato klientas ir vėliau perduoda. Įvertinus tai, kad mes, kaip valstybinė įmonė turi laikytis viešųjų pirkimų taisyklių, tai užima maždaug metus. „Teltonika“ pasirinko pastarąjį variantą.
Kas liečia elektrą, turėjau aiškias instrukcijas iš savo ministro – duoti visas galias, kurių reikia „Teltonikai“ ir šių metų sausį buvo prašyta 58 megavatų ir jie buvo išduoti. Mes pasiruošę tą elektrą tiekti“, – sakė jis.
Jis paminėjo, kad pasirinkdama „fast track“ infrastruktūros variantą „Teltonika“ sutaupė bent metus laiko, kadangi statydama infrastruktūrą „Litgrid“ turi rengti viešuosius pirkimus, kas gali užtrukti virš metų.
„Įvertinus tai, kad mes, kaip valstybinė įmonė turime vykdyti viešuosius pirkimus, tai „Teltonika“ pasirinko „Fast track“ variantą“, – paminėjo jis.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila teigė, kad visi veiksmai derinti su klientu.
„Viso projekto metu visi veiksmai buvo derinami su klientu. Ir net nepabaigus, nesuderinus projekto, buvo lygiagrečiai užsakomi transformatoriai. Šiandien projektas jau suderintas, nors dar statybos leidimų dokumentų dar nėra“, – komentavo R. Radvila.
„Su klientu daromi periodiniai susitikimai ir veiksmai daromi lygiagrečiai“, – tikino jis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė: bendravome aukščiausiu lygiu, tad naujiena nustebino
Ekonomikos ir inovacijų ministerija su „Teltonika“ nuolatos bendravo aukščiausiu lygiu, tvirtina viceministrė Ieva Valeškaitė. Tačiau, anot jos, ministerija negalėjo padėti su A. Paukščio paminėtomis biurokratinėmis kliūtimis, nes apie jas informuota nebuvo.
„Su „Teltonika“ turėjome du klausimus. Tai teritorijų panaudojimas ir žemės sklypų klausimas. Ir reikia suprasti, kad teritorijų planavimo klausimai nesisprendžia tik ministerijoje“, – aiškino ji.
„Mes įsikišame dabar, kai informaciją turime. Ir didžioji dalis informacijos pasiekia mus per viešuosius tinklus“, – tvirtino ji, paminėdama, kad ministerija jau anksčiau keitė teisės aktus siekiant šalinti kliūtis.
Ji paminėjo, kad ryšys buvo palaikomas, tad ir „Teltonika“ galėjo komunikuoti atviriau.
Viceministrė taip pat tvirtino, kad teisinio pagrindo pratęsti investicinio projekto sutartį nebuvo. Pasak jos, gavus neoficialius dėl to, buvo susisiekta su „Teltonika“ ir paprašyta iš jų pusės parengti reikalingus teisinius raštus.
„Tam, kad turėtume pagrindą inicijuoti investicinio projekto sutarties pratęsimą, reikia turėti informaciją iš „Teltonikos“, – teigė viceministrė.
„Nesant rašto ir dokumento, mes negalime imtis iniciatyvos pratęsti sutarties. Nenoriu kaltinti nei investuotojų, nei verslo, nes niekas tos biurokratijos tempti nenori“, – paklausta, kodėl negalėjo to padaryti gavus neoficialius signalus, tvirtino ji.
„Delfi“ primena, kad A. Paukštys socialiniame tinkle „LinkedIn“ penktadienį pranešė, kad tai yra istorija, kaip Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų verslo investicijas. „Teltonikos“ įkūrėjo Arvydo Paukščio poziciją bei institucijų ir politikų paaiškinimus galite skaityti čia.
„Delfi“ primena, kad penktadienį socialiniame tinkle „LinkedIn“ A. Paukštys parašė, kad bus stabdomas projektas, kuriuo 55 hektarų teritorijoje iki 2028 metų turėjo atsirasti 10 gamyklų, būtų buvę sukurta 6000 darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais.
Šio projekto vertė siekia 3,5 mlrd. eurų. Skelbta, kad jį įvykdžius būtų sukurta nauja puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje, teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.
Skelbta, kad kilo problemų užsitikrinant reikiamą elektros kiekį, negauti leidimai dėl žemės sklypų paskirties keitimo.
Tai iššaukė daug diskusijų viešojoje erdvėje, pasisakė aukščiausio rango politikai, verslininkai. Savo komentarus penktadienį pateikė ir ministerijos.
