Susitarimui nepritaria užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris žadėjo paraginti Vyriausybę jam nepritarti. Tačiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad reikia įvertinti realijas ir numatyti blogiausią variantą – išvis nepasiekti jokio susitarimo su Latvija ir Estija.
„Mano sąžinė rami šiuo klausimu, nes turime susitarimo projektą, kuris leidžia užtikrinti bendrą Baltijos šalių poziciją elektros importo iš trečiųjų šalių klausimu. Jame yra visos pagrindinės Lietuvos įstatymo nuostatos dėl elektros nepirkimo iš Baltarusijos paleidus Astravo atominę elektrinę“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak Ž. Vaičiūno, iš pradžių siekta, kad elektra iš Baltarusijos nepatektų į visas Baltijos šalis, tačiau toks variantas nebuvo priimtinas Latvijai. Todėl pagal dabartinį susitarimo variantą Astravo elektra nepatektų per Latviją į Lietuvą.
Ministerija BNS teigė, kad susitarimas tarp Baltijos šalių iš esmės pasiektas. Lietuva, Latvija ir Estija dalyvaujant Europos Komisijai (EK) dėl šio susitarimo tarėsi nuo pernai rudens.
Ž. Vaičiūno teigimu, sprendimas dabar priklauso nuo Vyriausybės ir jis pats būtų atviras svarstyti kitus pasiūlymus.
„Vyriausybė taip pat gali išreikšti tikslą ambicingesniam šio susitarimo variantui. Aš, manau, jam neprieštaraučiau, bet klausimas yra dėl galimybių pasiekti tokį susitarimą“, – kalbėjo ministras.
L. Linkevičius antradienį pareiškė, kad susitarimo projektas, jo požiūriu, netenkina Lietuvos interesų ir jis nemano, kad Vyriausybė dokumentui turėtų pritarti. Pasak jo, Baltijos šalys turėtų koordinuotai nepirkti elektros iš Astravo AE.
Energetikos ministras patikino, kad Lietuvos elektros linijos nebus naudojamos prekybai Astravo elektra, kai tik pradės veikti AE.
„Šio susitarimo esmė ir yra būtent, kad po to, kai bus paleidžiama Astravo atominė elektrinė, iš prekybos sistemos yra eliminuojamos elektros linijos, kurios sieja Lietuvą ir Baltarusiją“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas antradienį BNS teigė, kad pradėjus veikti Astravo AE, Lietuva neprekiaus elektra su šia šalimi, tačiau tai nereiškia, kad techniškai AE elektra nepateks per Lietuvą į Latviją, o jau tuomet – į bendrą ES rinką ir atgal į Lietuvą.
Ž. Vaičiūno teigimu, toks scenarijus taptų realybe būtent tuomet, jeigu Baltijos šalys nepriimtų jokio bendro sprendimo.
Anot jo, susitarime numatyti trys pagrindiniai etapai, tarp kurių – elektros kilmės garantijų sistema. Ji leis identifikuoti importuojamos elektros kilmę, kad į Lietuvą nepatektų baltarusiška elektra. Perdavimo sistemos operatoriai kartu su EK turės nustatyti patikimą tokių sertifikatų išdavimo tvarką ir procedūras.
Be to, numatyta įvesti naują infrastruktūros mokestį, apmokestinant importuojamą elektrą.
Pagal 2012 metais patvirtintą trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką, prekyba Baltijos šalyse vyksta tik per Lietuvą, tačiau ši metodika nustos galioti, pradėjus veikti Astravo AE. Nei Latvija, nei Estija neturi tiesioginių elektros jungčių su Baltarusija.