„Kalbant apie priemones, tai kol jos nėra patvirtintos Vyriausybės, tikrai negaliu diskutuoti ir kažko anonsuoti, bet taip – mes vertiname galimas priemones. Jeigu kalbėtume apie akcizo sumažinimą (...), tai kalbėtume apie benzino atpigimą turbūt 13 eurocentų, o dyzeliniai degalai atpigtų 5 eurocentų. (...) Tokie sumažinimai, preliminariai, kainuotų valstybės biudžetui 127 mln. eurų“, – kalbėjo Finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Jis patikslino, kad kalbėjo apie akcizo sumažinimą iki minimumo, kuriam yra pritaikomas standartinis PVM tarifas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) viceministras pabrėžė, kad galutinę kainą sudaro ne tik akcizai ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), bet ir žaliavinės produkcijos kaina bei kitos dedamosios.
Jis kartu akcentavo, kad kol nėra Europos Komisijos (EK) sprendimų, valstybės narės savarankiškas sprendimas mažinti PVM gali lemti sankcijas šaliai.
„Bet priemones Vyriausybėje svarstysime ir grįšime su savo pasiūlymu“, – teigė G. Morkūnas.
BFK pirmininkas Mykolas Majauskas vėliau apibendrino, kad iš suteiktos preliminarios informacijos matyti, jog akcizas Lietuvoje jau yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
„Jį papildomai sumažinus, mes atpigintume – jeigu visa nauda atitektų vartotojams, – dyzeliną 5 centais, benziną 13 eurocentų. Tuo tarpu pridėtinės vertės mokesčio, pagal Europos Sąjungos direktyvą, mažinti negalime, tačiau dalis Europos Sąjungos šalių taiko sprendimus – kaip Lenkija. Ir panašu, kad Olandija taip pat eina tuo keliu.
Jeigu ir Lietuva pritaikytų panašų sprendimą, kuro kainos galėtų atpigti – benzino 45 centais, dyzelino – 35 centais“, – sakė M. Majauskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ragino užtikrinti, kad naudą dėl galimų pokyčių gautų galutiniai vartotojai.
„Mes turime būti garantuoti, kad rinkos mechanizmai suveiks ir tą naudą gaus gyventojai, verslas, o ne galimai neefektyvūs rinkos dalyviai“, – sakė Simonas Gentvilas.
„Orlen Lietuva“ Pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas sako, kad bendrovė skelbia kainų protokolą skaidriai ir viešai ir ten nurodoma perdirbėjo marža, atskirai skelbiami mokesčiai.
„Todėl tikrai galime patikinti, kad jeigu bus sumažinta bent viena iš šitų dedamųjų – ar tai taikomas akcizo mokestis, ar PVM – tai iš karto atsispindės skelbiamuose duomenyse“, – sakė R. Morkvėnas.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas pažymėjo, kad naftos rinkoje dvi savaitės yra labai kintančios, bet dar prieš karą Ukrainoje naftos kainos sparčiai judėjo aukštyn.
„Praėjusią savaitę buvo didžiuliai šuoliai 130-140 dolerių už barelį, šiandien tam tikras nusiraminimas – 110 dolerių už barelių „Brent“ naftos. Matome įvairių prognozių, gali būti ir 150 ir 200, bet pagrindinė išvada, kad reikia būti pasiruošusiems nemažiems kainų svyravimams“, – sakė T. Povilauskas.
Jis atkreipia dėmesį į dyzelino kainos augimą: produkto (dyzelino) kaina augo labiau nei žaliavos (naftos). Jis nemano, kad tai ilgalaikis dalykas.
„Kalbant bent jau apie dyzeliną: skirtumas tarp benzino ir dyzelino, jeigu Europai pavyks sėkmingai atrasti tiekėjus, jis turėtų susitraukti“, – kalbėjo ekonomistas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) ir jos narės kovo 1 dieną priėmė sprendimą išleisti į rinką naftos rezervus – apie 60 mln. barelių naftos. TEA tokį sprendimą priėmė ketvirtą kartą nuo 1974 metų. Ar iš tiesų tai turėjo įtakos naftos produktų kainos, bus matyti vėliau, po savaitės.
„Tai gali būti pasekmė, kad šiandien jau matome tam tikrą naftos kainos mažėjimą“, – sakė I. Žilienė.
„Orlen Lietuvos“ atstovas R. Morkvėnas, paklaustas, ar galima manyti, kad kainos gyventojams toliau augs, atsakė, kad galimas kainos mažėjimas, bet vėliau – nedidelis augimas.
„Ne, makroekonominių (priežasčių – red.) nėra (...) Tai tikėtina, kad artimiausiomis dienomis matysime degalinėse kainų korekcijas žemyn. Tačiau tai yra tas taškas, kuriame (naftos) perdirbimas nėra ekonomiškai naudingas ir, sakykime, pasiekus šį tašką, kainos turėtų šiek tiek vėl kilti“, – sakė R. Morkvėnas.
Jis teigė, kad labai sunku per trumpą laiką pakeisti Europoje per mėnesį importuojamų 1 mln. tonų dyzelino iš Rusijos.
„Yra didžiulė nežinia, ką daryti su beveik vidutiniškai 1 mln. tonų per mėnesį Europos importuojamo rusiško dyzelino. Praeitą savaitę buvo klausimų, ar pavyks iškrauti apskritai tuos produktus, kokia bus politinė, visuomenės reakcija į tuos produktus.
Panašu, kad šiuo metu tam tikri sprendimai yra rasti ir iš tų 700 tūkst. tonų, kurie praeitą savaitę vis dar buvo nupirkti ir jūroje, po truputį jie mažėja ir išsikrauna“, – sakė jis.
Anot jo, pakeisti minėtą 1 mln. tonų srautą alternatyviais šaltiniais iš Indijos ar vidurio Rytų yra sunku ir mažai tikėtina.
„Vis dėlto mūsų nuomone, dyzelino srautas išliks, nes jam pakeisti reikia iš esmės trijų naujų vidutinio dydžio naftos perdirbimo įmonių“, – sakė R. Morkvėnas.
„Orlen Lietuvos“ atstovo teigimu, bendrovė dar turi rusiškos naftos likutį, o artimiausiu metu šio tipo naftos įsigyti neplanuoja.
„Mes vasario pabaigoje kovo 1 dienai turėjome apie 300 tūkst. tonų „Urals“ tipo naftos likutį, kas yra būtina mūsų nepertraukiamo darbo užtikrinimui.
Praeitą savaitę buvo iškrautas paskutinis „Urals“ tipo naftos tanklaivis, apie 100 tūkst. (tonų), kuris jau buvo nupirktas ir sandorio nepavyko atsisakyti. Daugiau sandorių „Urals“ tipo naftai įsigyti tiek kovo, tiek balandžio mėnesiais nėra sudaryta“, – sakė R. Morkvėnas.
„Vėliau įmonė planuoja didelį remontą, tai, matyt, galima teigti, kad iki birželio mėnesio neplanuojame įsigyti“, – pridūrė jis.
Dalyje Lietuvos degalinių A95 benzino kainos svyruoja nuo 1,6 iki 1,9 euro už litrą, o dyzelinas vietomis jau viršijo 2 eurus už litrą, rodo degalinių tinklų ir socialiniuose tinkluose vairuotojų platinami duomenys.
Portalo oil-price.net duomenimis, „Brent“ žaliavinė nafta šiuo metu kainuoja beveik 113 dolerių už barelį, kai praėjusią savaitę buvo pakilusi iki 139 dolerių už barelį – tai buvo didžiausia kaina per 14 metų.
