Laidoje – socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, finansų ministras Vilius Šapoka ir Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.
– Pone Kukuraiti, šiandien Seime pradėtas svarstyti krizės laikotarpio finansinės valstybės pagalbos darbuotojams ir darbdaviams planas, kurio viena iš siūlomų priemonių – išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems ar ieškantiems darbo žmonėms. Seimas tokiems siūlymams po pateikimo pritarė ir toliau juos ypatingos skubos tvarka svarstys, dėl jų balsuos ketvirtadienį. Tačiau daugiausiai kritikos girdisi ne dėl sumos, o dėl išmokėjimo datos –rugpjūčio. Ką jūs atsakytumėte?
L. Kukuraitis: Reikia pasidžiaugti, kad Seimas pritarė šiam labai kompleksiniam neigiamų socialinių pasekmių mažinimo paketui. Vienkartinė išmoka yra tik viena iš priemonių. Gaila, kad labai mažai diskutuojama apie kitas, didžiąsias priemones – subsidijas darbdaviams, pagalbą grįžtantiems į darbo rinką.
Žinoma, kai kalbame apie šią vienkartinę išmoką, pagrindinis klausimas buvo toks – jei skatiname vartojimą ir norime jį skatinti, kurioms visuomenės grupėms turėtume išmokėti pinigus? Pirmiausia žvilgsnis nukrypsta į labiausiai pažeidžiamas grupes. Tiek pensininkai, tiek žmonės su negalia statistiškai dvigubai daugiau skursta nei visa visuomenė. Dėl to diskusijos šia tema, kad universali išmoka, skatinanti vartojimą, nukreipiama į pažeidžiamiausias grupes – sakyčiau, tai tikrai yra spekuliatyvu.
Kalbant apie rugpjūčio mėnesį, tai yra ne politinis, o techninis sprendimas, kuris mane patį nustebino. Kai trečiadienį teikiau Vyriausybei projektus, pats uždaviau klausimą savo kolegoms, kaip nutiko, kad rugpjūčio mėnesį, o ne anksčiau. Tai yra „Sodros“ galimybės. Šiuo metu „Sodra“ šalia savo einamojo laiko darbų, kuriuos buvo suplanavusi, dirba ir su išmokomis, kurios niekada nebuvo daromos – t.y., kompensavimas po krizės laikotarpio tiems, kuriems buvo nusavintos valstybinės pensijos – 10 mln. bus išmokama 100 tūkst. žmonių nuo liepos 1 d. Taip pat nuo liepos 1 d. turi būti paleista anuitetu nauja priemonė, kurią Seimas visai neseniai patvirtino, ir kt. Pensijų perskaičiavimai taip pat turėtų būti nuo liepos 1 d. Tai yra kasmetiniai darbai, kurie daromi ir buvo suplanuoti.
Dar šio karantino laikotarpiu turime papildomas naujas priemones – tiek išmokas savarankiškai dirbantiems, tiek, jei Seimas pritars, naujas darbo paieškos išmokas, kurios irgi liestų 200 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Visa tai sudėjus, tai yra didžiuliai techniniai ir žmogiškųjų resursų krūviai, tenkantys „Sodrai“. Rugpjūtis yra anksčiausias mėnuo, kada mes galime išmokėti šias išmokas, kaip ir sakiau, pažeidžiamiausioms grupėms.
– Ministre, Ingrida Šimonytė sakė, kad šiandienos situacijoje pirmiausia reikia galvoti apie tuos, kurie netenka pajamų, ir taikyti į tas grupes. Pensininkai – su visa pagarba jiems, ir pensijos tikrai nėra per didelės – bet jų pajamos nesumažėjo. Pajamos mažėja tiems, kurie susiduria su sunkumais jau dabar. Ką jūs atsakytumėte į tai?
L. Kukuraitis: Čia ir yra tos diskusijos drama – mes labai mažai kalbame apie tas priemones, kurios yra numatytos būtent grupėms, kurių pajamos krenta ar galimai kris. T.y. tie, kurie dirba. Yra priemonės, kur daugiau nei 400 mln. yra skiriama vien išlaikyti darbo rinkoje. Asmeniui tenkanti suma yra apie 1800 Eur. Tiek yra numatyta vienam asmeniui, kurie dalyvauja šioje priemonėje. O paraminės priemonės nesiekia net 1000 Eur. Tai reiškia, tenkanti suma tiems, kurie dirba ar ieško darbo, yra kur kas didesnė. Apie tai labai mažai diskutuojame.
O kai kalbame apie pensininkus šiame laikotarpyje, iš tiesų galime prisidėti prie jų pažeidžiamumo palengvinimo, nes sunkmečiu pažeidžiamos grupės yra labiau pažeidžiamos ta prasme, kad joms prieiti prie kitų pajamų – t.y., įsidarbinti ar gauti kitokių lėšų – yra kur kas sudėtingiau nei dirbantiems ar aktyvaus amžiaus žmonėms. Pastaruosius greičiau priima į darbą ir jiems pajamos grįžta greičiau nei šioms pažeidžiamoms grupėms. Dėl to investicija į vartojimą per šias grupes yra tas sprendimas, kurį mes siūlome.
Ir siūlome laikiną sprendimą – tikrai dabar negalime priimti ilgalaikių įsipareigojimų. Tokiu būdu mes nedarome tos klaidos, kuri buvo padaryta prieš 2008 m. krizę, kai buvo priimti ilgalaikiai įsipareigojimai pensininkams ir kitoms grupėms, o paskui reikėjo daryti tuos sprendimus, kuriuos visi žinome.
– Pone Šapoka, valstybės biudžeto pajamos balandį buvo trečdaliu mažesnės nei turėjo būti. Iš viso per keturis pirmus mėnesius pajamų gauta beveik 300 mln. mažiau, nei planuota. Kaip vertinate visą situaciją, atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos skatinimui, kitoms išmokoms ir daugybei įvairių valdžios iniciatyvų pasiskolinta daugiau nei 4 mlrd. eurų?
V. Šapoka: Tai vertinu tikrai šaltai. Matyt, nei optimizmui, nei perdėtam pesimizmui neturėčiau turėti vietos savo galvoje, nes viską reikia šaltai apskaičiuoti. Matydamas visus skaičius, galiu konstatuoti, kad pirmasis ketvirtis Lietuvai buvo tikrai pakankamai dėkingas ta prasme, jog mūsų ekonomika vis dar augo, ir augo 2,6 proc., kai tiek Eurozona, tiek ES vidutinė ekonomika smuko 3 proc. Didžiosios šalys – Italija, Ispanija, Prancūzija – smuko 5 proc. ir daugiau.
Bet neturėkime iliuzijų, kad antras ketvirtis bus panašus į pirmą Lietuvoje. Tikrai bus smukimas. Manome, kad jis gali būti ir dviženklis. Atitinkamai tai pradeda atsispindėti ir pajamų surinkime. Tai yra suprognozuota. Atitinkamai turime užtikrinti iždo likvidumą, nes siekiame išsaugoti biudžeto išlaidas, kad būtų skatinamasis poveikis. Sėkmingai pasiskolinome tikrai protingomis sąlygomis. Dabar svarbiausia, kad tos priemonės tikrai būtų taiklios, kad pasekmės būtų kuo švelnesnės.
Kalbant apie patį pajamų surinkimą, nemažai įtakos turėjo tai, kad tikrai puikiai veikė mokesčių atidėjimo mechanizmas. Atidėta mokesčių už daugiau nei 330 mln. eurų. Manau, kad tai – tikrai reikšminga parama verslui šiuo metu, ji veikia tikrai operatyviai. Manome, kad ir ateityje tikrai bus pajamų nesurinkimas gana didelis, dėl to iždo likvidumo užtikrinimas yra labai svarbu.
Tai, kad turime skatinti ekonomiką, nereiškia, kad turime išbarstyti bet kaip – turime remtis bendra ekonomine logika, kad išlaidos būtų išleistos ten, kur tikrai būtų įdarbintos efektyviai, pvz., tie projektai, kurie yra suplanuoti, juos spartinant, saugant pažeidžiamiausias grupes, nes, tikėtina, papildomos pajamos, kurias valstybė suteiks per įvairius subsidinius mechanizmus, didžiąja dalimi grįš atgal į ekonomiką.
Žinoma, turime galvoti ir apie ateitį, kaip išnaudoti šitos COVID-19 krizės suteikiamas galimybes. Nes yra tiek geopolitinių poslinkių, tiek pokyčių tarptautinėje prekyboje – turime jais pasinaudoti. Kai kuriais atvejais Lietuva įgauna tikrai išskirtinius pranašumus. Toks planas šiuo metu yra rengiamas, yra įjungta tikrai nemažai ekspertų – pristatysime jį viešai visuomenei, kad sulauktume papildomų siūlymų, kaip išnaudoti tas galimybes.
– Jei jau pradėjote kalbėti apie tvarius pokyčius, pasinaudojimą šiomis galimybėmis ir ekonomikos skatinimą – tam tikri sprendimai gelbėti kai kuriuos verslo sektorius, skatinti ekonomiką, buvo priimti greitai. Užtruko jų įgyvendinimas. Pone Savickai, kalbant apie tvarius sprendimus – pvz., ilgalaikė parama eksportuojančiam verslui – tai būtų ir tvaru, ir kurtų darbo vietas. Arba valstybės investicinio fondo kūrimas, kuris galėtų investuoti į pramonės įmones ar net į jų akcinį kapitalą, valstybei įsigyjant galbūt kuriam laikui tam tikrą dalį akcinio kapitalo. Arba pramonės slėnių kūrimas – ką ir pradėjo kalbėti ministras Šapoka: tiekimo grandinės pasaulyje keičiasi, daugelis Europos gamintojų perkels gamybą į ES ar bent arčiau jos. Lietuvai tai galėtų būti šansas. Kada esminiai sprendimai galėtų būti pasiūlyti, o ne vien parama? Parama yra svarbu, bet esminiai sprendimai – dar svarbiau, ar ne?
L. Savickas: Be abejonės. Manau, paprastais žodžiais sakant, didelį dramblį galime suvalgyti tik gabaliukais. Dėl to ir priėjimo prie šio klausimo strategija vyko keliais etapais. Pirmiausia turėjome stabilizuoti situaciją, ir maksimaliai tą padarę turime pereiti į antrą etapą, apie kurį ir kalbate – turime pereiti į prisitaikymą prie situacijos, ir, jei pavyksta – kas ir yra mūsų tikslas – transformuoti mūsų ekonomiką ir išeiti iš to dar stipresni, nei į šią situaciją atėjome. Dėl to priemonės, apie kurias kalbate, ir yra mūsų antrojo etapo pagrindiniai elementai.
Pirma, ką finansų ministras labai aiškiai pasakė – šiuo momentu kalbame apie tai, kad turime parengti ilgalaikį planą, ir jis jau yra pakeliui, derinamas su ekspertais, greitai atvirai kalbėsime su visuomene apie tai, kur yra mūsų pagrindinės potencialios sritys, kokios priemonės mūsų valstybei, mūsų ekonomikai, skirtingiems segmentams, gali leisti pasinaudoti šiomis galimybėmis tam, kad išeitume stipresni.
Fondo priemonė baigiama suderinti su Europos Komisija, šis derinimas trunka ženkliai ilgiau nei kitų priemonių derinimas. Labai greitai ir sparčiai judėsime siekdami užtikrinti tai, kad stambios kompanijos, kurios susidurs su likvidumo iššūkiais, galėtų juos išsispręsti ir toliau naudotis ekonomikos galimybėmis, kurios neišvengiamai atsivers didelėse tarptautinėse rinkose.
– Pone Savickai, kitaip tariant, jūs svarstote galimybę kurti valstybės investicinį fondą, jį jau derinate, ir tas valstybės investicinis fondas galėtų ne skolinti, o investuoti į verslus, teisingai suprantu?
L. Savickas: Iš tikrųjų deriname tokį fondą, kurio pagrindinė žinutė visų pirma būtų pagelbėti didelėms įmonėms, kurios susiduria su sunkumais šiuo didelio neapibrėžtumo laikotarpiu. Tai yra pagrindinis tikslas. Šiuo metu derinamos detalės, negalime jų visų atskleisti. Tačiau greitai, esu įsitikinęs, galėsime pristatyti visas detales ir judėti su fondo idėja labai sparčiu tempu, kaip ir yra numatyta.
– Pone Šapoka, turbūt keletas dalykų ryškėja kalbant su verslininkais, ypač tais, kurie kuria daug darbo vietų, eksportuoja produkciją ir t.t., kurie kelia ekonomiką. Pirma – valstybės garantijų klausimas, sprendžiant apyvartumo dalykus, antra – investicijos į naujas galimybes. Verslas, net ir turėdamas naujų idėjų, šiuo metu stokoja finansinių išteklių. Ir toks valstybės investicinis fondas galėtų būti geras įrankis, kaip pvz., Izraelyje ar Vokietijoje. Ar tokie svarstymai yra Vyriausybėje?
V. Šapoka: Taip, labai taiklus klausimas. Kaip Lukas minėjo, yra derinamos galutinės detalės. Kadangi kalbame apie tokio fondo įsteigimą, Europos Komisija paprašė daugiau laiko įsivertinimui. Tad, manau, artimiausiomis dienomis detalės bus pristatytos visuomenei. Tai tikrai yra nukreipta į stambesnes įmones tam, kad būtų galima išnaudoti tas galimybes, kurias suteikia šis laikmetis. To fondo koncepciją ir strategiją deriname ir su tarptautiniais ekspertais, ir su Lietuvos banku, ir su ekonomikos ir inovacijų ministerija. Manau, kad tai bus tikrai sėkmingas fondas.
– Pone Savickai, kokios dar idėjos galimos, jei jau kalbame apie tai, kad Lietuva gali bent jau ryžtis svajoti, kad iš šios krizės gali būti ir tam tikrų naudų?
L. Savickas: Manau, kad pagrindinė žinutė, kurią siuntėme nuo pat pirmos dienos – esame greiti priimti sprendimus ir labai lankstūs įsiklausyti į tai, kokie papildomi sprendimai ar korekcijos yra reikalingi. Šiuo momentu mūsų pagrindiniai akcentai jau yra paskelbti viešai – fondo idėja ir kiti strateginiai pasiūlymai.
Antrasis plano etapas, kurį mes manome įsigaliosiant nuo liepos 1 d., bus netrukus paskelbtas viešoje erdvėje. Ten galėsime kalbėti apie tai, kur yra mūsų strateginiai sektoriai. Bet aš atkreipčiau dėmesį į tai, kad jau ir Europos Komisija labai aiškiai uždavė tempą ir kryptį, kur jie mato pagrindinį potencialą. Mes turime neatsilikti ir atliepti jį – žaliasis kursas, inovacijos, skaitmenizacija. Tai yra sritys, kurios matys ir didelį dėmesį, ir didžiulę perspektyvą, ir, žinoma, su tuo susietą finansavimą.
– Pone Kukuraiti, ar yra svarstoma galimybė dotuoti naujai kuriamas darbo vietas? Turiu omeny, jei įmonės užsiimtų veiklomis, kuriomis iki tol neužsiėmė, ar būtų kuriamos naujos įmonės, galbūt svarstomi ir tokie įrankiai?
L. Kukuraitis: Iš tiesų šiame pakete yra ir gausa aktyvių darbo rinkos priemonių, kurios būtent ir yra investicijos į naujai kuriamas darbo vietas – tiek įmonės, kur yra samdomas darbas, tiek savarankiškai dirbantys žmonės gali kurti darbo vietas patys sau ir kitiems. Tam yra pakankamai nemažos investicijos – po 18 tūkst. eurų. Tai yra priemonių paketo dalis. Tiek bendraudami su verslo bendruomene, tiek su savarankiškai dirbančiais asmenimis, tas priemones nuolat pildome ir plečiame sąrašą, kaip būtų galima žmones aktyvinti su valstybės parama.
– Pone Šapoka, ar turite ką pridurti?
V. Šapoka: Manau, kad Linas atskleidė esmę. Bet pasakysiu bendriau – kuomet vyksta tokio pobūdžio krizės pirma fazė, žinoma, labai svarbu yra padėti išsaugoti kuo daugiau darbo vietų. Taip pat – padėti verslams susitvarkyti su likvidumo iššūkiais. Kitas etapas – padėti verslui persiorientuoti. Akivaizdu, jog greitu metu negrįšime į tą realybę, kurioje buvome prieš karantiną.
Turime, žinoma, investuoti ir į ateitį, ten, kur šaliai atsiveria naujos galimybės – manau, kad tokios yra pagrindinės kryptys ir Vyriausybė tikrai jų laikosi.
– Pone Šapoka, ar jaučiate tokį bendrą pulsą, kad valstybės pirmiausia išsprendė arba baigdamos spręsti medicininę krizę, ką ir kalbėjote, dabar sprendžia trumpalaikio užimtumo krizę, bet iš tikrųjų prasidėjo didelė konkurencija dėl to, kokias priemones valstybės pasiūlys investuotojams, gamybos perkėlimui ir t.t.?
V. Šapoka: Vienareikšmiškai. Tai matėme ir pačios sveikatos krizės pradžioje. Matėsi kai kurių šalių noras iškart pasinaudoti esama situacija. Žinoma, tai buvo labai neigiamai įvertinta tarptautinės bendruomenės. Bet šiuo metu visiškai natūralu, kad šalys tarpusavyje konkuruoja dėl ateities perspektyvų. Manau, kad tikrai Lietuva neturi teisės praleisti šį šansą.
– Pone Savickai, ar įsivaizduojate situaciją, kad valstybė imasi statyti, pvz., gamyklų patalpas, siūlydama užsienio investuotojams milžiniškus angarus, jų gamybą perkelti jau rytoj? Galėtų būti Lietuvoje panašios idėjos?
L. Savickas: Be abejonės, to neatmesčiau, nes ši Vyriausybė nuo pat pirmos dienos iškėlė tikslą pakliūti į konkurencingiausių valstybių topą ir tai kryptingai darydama įgyvendino per pirmuosius dvejus metus. Tai rodo ir investicijų pritraukimo skaičiai, kurie nuosekliai augo, ir mūsų verslo aplinkos vertinimas tarptautiniuose indeksuose.
Manau, kad artimiausi žingsniai, kurie suplanuoti jau ir šioje Seimo sesijoje, stambių investuotojų ir žalio koridoriaus įteisinimas, jau dabar traukia akį ypatingai didelių investuotojų, kurie jau dairosi ir galvoja, kur reikėtų pasirinkti savo kitą investicijos lokaciją. Iš tiesų turime galvoti iš investuotojo perspektyvos, turime demonstruoti savo greitį ir lankstumą. Tai jau ne kartą esame parodę. Konkretūs sprendimai – žemės teritorijos parengimas, galbūt ir konkretaus nekilnojamojo turto, angaro parengimas – tai yra vienos iš priemonių, kurios leistų mums dar labiau išsiskirti net ir šiomis aplinkybėmis, kai esame pakliuvę į top lygmens šalių sąrašus.
– Pone Šapoka, jums nesusidaro įspūdis, kad dauguma Lietuvos politikų galvoja apie tuos dešimtis ar šimtus eurų, kuriuos tiesiog fiziškai išdalins žmonėms ir būtent taip supranta problemų sprendimą, nors akivaizdu, kad tai nėra problemų sprendimas?
V. Šapoka: Žinoma, kad kiek yra žmonių, tiek nuomonių. Jei paklausinėtume skirtingų ekonomistų, jie pateiks visiškai skirtingus receptus dabartinei situacijai. Kas yra akivaizdu – jog tokiais neapibrėžtais laikais turime laikytis vertybinių principų, saugoti pažeidžiamiausius, galvoti ne vien apie šiandieną, bet ir apie ateitį, ir turime padaryti viską, kad iš šios krizės išeitume sustiprėję ir nepadidinę socialinės atskirties.
