Parlamentarai Seime registravo šešias dešimtis naujų pasiūlymų. Dėl visų jų, jeigu autoriai nepersigalvos, Seimas balsuos antradienį prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl 2023 metų biudžeto.
Norint, kad pasiūlymui būtų pritarta, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip pusė (71) parlamentarų.
Seimo nariai nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų prašo bažnyčių stogams, lopšelių-darželių, gydymo įstaigų, mokyklų remontams, pagyvenusių žmonių savišvietai, polderiams, bibliotekoms, Tiškevičių rūmų žiemos sodo-oranžerijos modernizavimui, apžvalgos bokšto bei paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Trakuose statybai.
Grupė Seimo narių iš valdančiųjų (įskaitant konservatorius) bei opozicijos siūlo Lietuvos šaulių sąjungai kitų metų valstybės biudžete papildomai skirti 3,6 mln. eurų. Laisvės frakcijos atstovės Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė ieško 400 tūkst. eurų nuo seksualinio smurto nukentėjusių asmenų pagalbai.
Be to, opozicijos ir valdančiųjų atstovai prašo 10,6 mln. eurų geležinkelio atšakai į Šiaulių LEZ ir oro uostą, 30 mln. eurų – Darnaus judumo fondui, 2 mln. eurų – pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms regionuose, po 1 mln. eurų – Preilos krantinės rekonstravimui ir 2023 metų Eurolygos finalo ketverto varžyboms Kaune.
Opozicinių frakcijų atstovai siūlo 15 mln. eurų numatyti Jonavos pietrytinio aplinkkelio statybai, 2,4 mln. eurų – ugniagesių darbo užmokesčiui, 2,42 mln. eurų bei 1,34 mln. eurų – Aplinkos apsaugos departamentui bei Aplinkos apsaugos agentūrai darbo užmokesčiui, 10 mln. eurų – greitosios medicinos pagalbos paslaugoms, apie 5 mln. eurų – neįgaliųjų reabilitacijai, 12 mln. eurų – Marijampolės sporto arenos statybai.
Dar 170 mln. eurų prašoma pagrindinės pensijos dalies indeksavimui iki 16 proc. ir 157 mln. eurų – kelių priežiūrai.
Seimas praėjusį ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė Vyriausybės patikslintą 2023 metų valstybės biudžeto projektą. Dėl jo Seimas apsispręs lapkričio 22-ąją.