Vyriausybė pritarė trijų valstybės įmonių pertvarkai į akcines bendroves

Įgyvendinus pertvarką, šios valstybės įmonės savo teisinę formą galės pakeisti jau 2023 metų pradžioje, skelbiama Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

„Vyriausybės sutikimas pertvarkyti minėtas susisiekimo srities valstybės įmones į akcines bendroves – svarbus žingsnis, leisiantis joms kuo greičiau žengti į naują veiklos etapą. Tikimės, kad ši pertvarka padidins įmonių veiklos efektyvumą, pagreitins strateginių projektų įgyvendinimą, kartu leis pritaikyti aukščiausius korporatyvinio valdymo standartus“, – sakė Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Įmonėms persitvarkius į akcines bendroves, dėl būsimų akcinių bendrovių vadovų spręs valdybos. Planuojama, kad pertvarkytose bendrovėse, išskyrus KVJUD, išliks valdybos. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme numatyta, kad atsiras dvipakopis valdymas: Uosto direkcijoje bus sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios pirmininkas bus skiriamas ir Uosto direkcijos vadovu.

Valstybės įmonių pertvarka į akcines bendroves suteiks joms daugiau lankstumo – įmonės turės daugiau galimybių pritraukti investicijas, investuoti į inovacijas ir naujas paslaugas. „Oro navigacija“ galėtų plėtoti Kompetencijų centro veiklas ir paslaugas bepiločiams orlaiviams, KVJUD būtų sudarytos galimybės vystyti jūrinę industriją, steigti terminalus kitose šalyse ir kurti jungtis tarp skirtingų uostų, taip pat plėtoti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą, LAKD – didinti sprendimų priėmimo greitį bei sparčiau įgyvendinti valstybei svarbius kelių infrastruktūros projektus.

Kartu bus efektyviau valdomas valstybės turtas, greičiau priimami sprendimai ir reaguojama į rinkos pokyčius. Įmonės galės steigti antrines bendroves ir taip atskirti rizikingesnes ir nepagrindines veiklos sritis nuo pagrindinių, strateginę reikšmę valstybei turinčių veiklos sričių.

ON, KVJUD ir LAKD tiek iki pertvarkymo, tiek ir po jo išliks pirmos kategorijos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiomis įmonėmis. Valstybinės reikšmės keliai ir jūrų uosto akvatorija priklausys valstybei išimtine nuosavybės teise. Kita viešoji transporto infrastruktūra, kurią valdys pertvarkytos bendrovės, išliks įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Įstatymo lygmeniu nustatyta, kad visos pertvarkytų bendrovių akcijos priklausys valstybei.

Į akcinę bendrovę numatoma pertvarkyti ir Lietuvos oro uostus – planuojama, kad šios valstybės įmonės pertvarka įvyks užbaigus įmonės turto vertinimo tikslinimo procedūras 2023 m. Ministerija kelia tikslą, kad įmonės šiuo metu patikėjimo teise valdomas turtas būtų atspindėtas tikrąja rinkos verte, atitinkamai, atliepiant valstybės kaip investuotojo interesus bei viešąjį interesą.

Kita susisiekimo sektoriaus įmonė – Vidaus vandens kelių direkcija – jau pertvarkyta į akcinę bendrovę šių metų liepą.

Pertvarkius šias įmones į akcines bendroves, susiekimo sektoriuje nebeliks valstybės įmonės teisine forma valdomų įmonių. Valstybės įmonių teisinės formos keitimas vyksta remiantis Vyriausybės, Seimo ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimais, taip pat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis.