„Tikslai yra pagerinti verslo aplinką, liberalizuoti esamą teisinį reguliavimą, taip pat išspręsti praktikoje kylančias problemas, susijusias su Akcinių bendrovių įstatymo taikymu, siekiant didinti Lietuvos, kaip verslui palankios jurisdikcijos, patrauklumą“, – pristatydama projektą sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ji Vyriausybės kolegoms teigė, kad dabartinis teisinis reguliavimas vis dar neatitinka realių verslo poreikių, kyla kliūčių pritraukiant aukštųjų technologijų įmones.
„Dažnai teisinis reguliavimas eina iš paskos verslo aktualijoms, norime atšviežinti šį reguliavimą“, – kalbėjo ministrė.
Ministerija siūlo nustatyti, kad steigiant uždarąją akcinę bendrovę (UAB) pakaktų minimalaus 1 tūkst. eurų kapitalo. Šiuo metu steigiant UAB privaloma turėti bent 2,5 tūkst. eurų įstatinį kapitalą. Ministerijos pateikiama statistika rodo, kad net 76,5 proc. per pastaruosius 3 metus įsteigtų UAB pasirinko minimalų įstatinį kapitalą.
Taip pat siūloma atsisakyti griežto privilegijuotųjų akcijų ribos įstatiniame kapitale reguliavimo ir nustatyti, kad privilegijuotosios akcijos be balso teisės galėtų sudaryti ne didesnę kaip 1/2 įstatinio kapitalo dalies. Šiuo metu maksimali privilegijuotųjų akcijų dalis įstatiniame kapitale yra 1/3. Šis akcijų klasių liberalizavimas ypač aktualus jaunam aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui, rašoma ministerijos pranešime.
Kartu siūloma leisti vienos akcijų emisijų metu akcijas išleisti skirtingomis akcijų emisijos kainomis.
Siekiant sustiprinti smulkiųjų akcininkų teisių apsaugą, siūloma nustatyti jų turimų akcijų išpirkimo tvarką, kuri leis užtikrinti jų interesus, kai likti akcininku nėra tikslinga, taip pat kai išpirkimo pareikalauja absoliučią daugumą turintis akcininkas. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik listinguojamų bendrovių akcininkai.
Be to, ministerija argumentuoja, kad pandemijos ir karantinų metu išryškėjo būtinybė suteikti sąlygas akcininkams susirinkti nuotoliniu būdu, todėl siūloma įstatyme įtvirtinti akcininkų teisę visuotiniame akcininkų susitikime dalyvauti ir balsuoti elektroninio ryšio priemonėmis.
Startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės teigimu, dabartinis akcinių bendrovių įstatymas neatitinka šiandienos verslo aktualijų ir atbaido užsienio investuotojus, tad pokyčiai būtini.
„Esame susidūrę su situacijomis, kai Rizikos kapitalo fondai investicijų ieškančiam startuoliui nurodo įsteigti valdančią bendrovę Vakaruose dėl brandos trūkumo Akcinių bendrovių įstatyme. Analitikų vertinimais, Lietuvos startuolių sektorius dėl neaiškaus mūsų akcinių bendrovių įstatymo kasmet gali prarasti nuo 100 iki 300 mln. eurų investicijų“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime cituojama I. Langaitė.
Šis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas Seimui.
