„Seimo valdybos prašymu pateikti Vyriausybės išvadą dėl minėto projekto, kuriame siūloma nuo sausio pirmos dienos nustatyti stambios prekybos mokestį, siekiant perskirstyti apmokestinamąją naštą tarp mokesčių mokėtojų veikiant mažmeninės prekybos sektoriuje. (…) Siūloma pritarti projekto tikslui ir kartu pasiūlyti Seimui organizuoti konsultacijas dėl poveikio, įvertinti suderinamumą su ES teisėmis normomis, žiūrint konkurenciją, ir įvertinti įsigaliojimo datą“, – kalbėjo finansų ministras.
Vainienė: mokės daug daugiau įmonių
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė iš pradžių atkreipė dėmesį, kad išvadas galima teikti iki lapkričio 15 dienos, tad svarstant nesulaukta termino pabaigos.
„Vyriausybės nutarimo projektas turi būti svarstomas, kaip skelbia, iki lapkričio 15 d. Susidaro toks įspūdis, kad sukvietėte draugus į vakarėlį Gedimino pr. 11, bet patys išeinate nesulaukę svečių iki 15 dienos į kitą vakarėlį Gedimino pr. gale. Nepasibaigęs dar išvadų teikimo laikas“, – Vyriausybės posėdyje sakė R. Vainienė.
Taip pat ji pabrėžė, kad mokestį mokėtų daug daugiau įmonių nei manoma.
„Tai klaidinanti formuluotė, kad stambios prekybos. Tai netaikoma 5–6 didiesiems tinklams. 2018 m. duomenimis būtų 92 įmonės, jų apyvarta 11,1 mlrd. Eurų“, – sakė R. Vainienė ir pažymėjo, kad į biudžetą būtų surenkama ne 32 mln., kaip planuojama, o tuomet 111 mln. Eur.
„Noriu pasakyti, kad mokesčių mokėtojų ratas daug platesnis nei stambūs prekybininkai. Tokio mokesčio nėra nei vienoje ES šalyje – Vengrija, Slovakija ir Lenkija bandė įvesti ir visose įsikišo Europos Komisija ir sustabdė“, – teigė R. Vainienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad gali būti suplanuotos lėšos biudžete, tačiau Komisija suspenduos ir mokesčio nebus galima taikyti. Tad pirmiausia Europos Komisija turėtų įvertinti.
„Tai stambaus mokesčio projektas, reikėtų galbūt lėčiau, pasikalbant, išsiaiškinant, išgirstant visas puses elgtis, nes kam tokio šurmulio ir konflikto reikia, mes nelabai suprantame. Vien dėl atitikimo teisei. Atsiribojant nuo ekonominių padarinių, tai antikonstitucinis, antieuropinis mokestis, nei viena šalis netaiko tokio mokesčio nuo apyvartos“, – aiškino R. Vainienė.
Konkurencijos taryba pridėjo, kad tokiame siūlyme matoma valstybės pagalbos požymių, tačiau kiekviena situacija yra išskirtinė, dėl to būtina kreiptis įvertinimo į Europos Komisiją.
„Sprendimus priima EK. Kokį sprendimą priimtų EK ir teismai, jeigu Lietuva nesutiktų su neigiamu EK sprendimu, mes negalėtume pasakyti. Tai ir yra tos priemonės rizikos. Mes siūlome konsultuotis su EK. Lenkijos ir Vengrijos bylos laukia ES Teisingumo teisme, reikėtų palaukti tų teismų sprendimo, kas suteiktų aiškumo“, – kalbėjo Konkurencijos tarybos atstovas.
Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad Vyriausybė teikia tik išvadą, kurioje taip pat atkreipia dėmesį į kylančias rizikas. Anot jo, naudojant Vainienės žodžius, „vakarėlis“ keliasi į Seimą.
„Mes teikiame išvadą dėl Seimo nario registruoto įstatymo projekto. Atkreipėme tas rizikas, kurias ir minėjote Seimui. Siūlau toliau pratęsti vakarėlį Seime, ten, kur yra įstatymo projektas registruotas ir ten savo argumentus įrodinėti“, – teigė ministras pirmininkas.
Tad tolimesnės diskusijos jau turėtų būti Seime, kur ir bus priimtas galutinis sprendimas, ar įstatymas įsigalios.
„Seimo valdybos prašymo negalime ignoruoti, atitinkamai diskusijų reikia ir tuos argumentus išvardytus reikia įvertinti, dėl to kviečiame Seimą, kad tos diskusijos tikrai būtų“, – pridėjo V. Šapoka.
DELFI primena, kad nuo 2020 metų daugiau nei 2 mln. eurų mėnesinių pajamų už prekes iš gyventojų gaunančios įmonės nuo šią ribą viršijančios sumos mokėtų 1 proc. mokestį. Jis nebūtų taikomas pajamoms iš prekybos vaistais, energija ar jos produktais (pavyzdžiui, degalais). Iš šio mokesčio papildomai į valstybės biudžetą planuoja surinkti 31,9 mln. eurų.
Pritarta ir bankų apmokestinimui
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos inicijuotame siūlyme numatyta apmokestinti kredito įstaigas, kurių turto vertė viršija 300 mln. Eur, 0,03 proc. mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu. Skaičiuojama, kad iš šio mokesčio į 2020 metų biudžetą papildomai būtų surinkta apie 52 mln. Eur.
Pristatant Vyriausybės nutarimą, taip pat atkreiptas dėmesys į kylančias rizikas.
Nutarime siūloma organizuoti konsultacijas dėl siūlomo finansų rinkos dalyviu mokesčio poveikio, įvertinti įstatymų projekto įsigaliojimo datą, svarstant finansų rinkos dalyvių apmokestinimo pagrįstumą, kartu įvertinti kredito įstaigų, nurodytų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 27 straipsnyje, specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams pripažinimo pelno mokesčio tikslais reglamentavimą.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi Vyriausybės posėdyje pridėjo, kad imantis tokio mokesčio būtina gauti ir Europos Centrinio Banko (ECB) išvadą.
„Atkreipčiau dėmesį, kad teikiant tokį įstatymo projektą, būtina konsultuotis su ECB, rekomenduočiau pasiūlyti Seimui atlikti būtiną konsultaciją su ECB, tai yra privaloma“, – sakė ji.
Finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, kad Teisės departamentas jau yra atkreipęs Seimo dėmesį dėl šio klausimo.
Vyriausybė bendru sutarimu nutarimo projektui pritarė.
