Beveik visi siūlomi keitimai susiję su investicinių priemonių tikslinimu, taip pat siūloma perskirstyti 3 rodikliams numatytas lėšas „dėl nepakankamo pareiškėjų susidomėjimo“.
16 mln. eurų, kurie buvo numatyti pelkių (durpynų) atkūrimui numatoma perskirstyti energijos kaupimo įrenginių priemonei (14 mln. eurų) ir 266 ha miško žemės, kurią planuojama įsigyti valstybės naudai dėl aplinkosauginių priežasčių (2 mln. eurų).
Taip pat norima perskirstomos netaršių viešojo ir verslo įmonių transporto priemonių įsigijimo skatinimui bei transporto priemonių įkrovimo, alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros plėtrai numatytos lėšos. Beveik 40 mln. eurų numatoma skirti energijos kaupimo įrenginių priemonei, o 33,74 mln. eurų – dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros parengimui.
„Žaliąją Lietuvos transformaciją laikome vienu iš esminių prioritetų, artimų ir bendriems europiniams tikslams, todėl papildomus 34 milijonus siūlome skirti netaršaus transporto plėtrai ir sveikai visuomenės gyvensenai skatinti per pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtimą bei dar beveik 40 milijonų eurų – elektros energijos kaupimo įrenginių diegimui, kurie prisidės prie Lietuvos energetinio savarankiškumo“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kitiems rodikliams numatytos lėšos patikslintos sudarant galimybę sudarant projektų sutartis prisiimti daugiau įsipareigojimų ir viršyti projektams įgyvendinti skirtų lėšų dalį, teigia pasiūlymus teikianti Finansų ministerija.
„Poreikis atlikti pakeitimus atsirado dėl objektyvių priežasčių: nepakankamos tam tikrų priemonių paklausos, neįvykusių kvietimų, išaugusių kaštų ir kitų aplinkybių, dėl kurių neįmanoma visa apimtimi arba laiku įgyvendinti suplanuotų rodiklių“, – rašo Finansų ministerija.
Tarp patikslinimų numatytos galimybės viršyti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų dalį: 160,3 mln. eurų – Regionų plėtros programoje planuojamoms veikloms, 3,82 mln. eurų – Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamoms priemonėms, 20 mln. eurų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamoms priemonėms, 46 mln. eurų – Energetikos ministerijos administruojamoms priemonėms, 6 mln. eurų – Aplinkos ministerijos administruojamoms priemonėms įgyvendinti.
Taip pat numatyta galimybė viršyti Sanglaudos fondo lėšų dalį: 36,2 mln. eurų – Energetikos ministerijos administruojamoms priemonėms, 6 mln. eurų – Aplinkos ministerijos administruojamoms priemonėms įgyvendinti.
Nutarimo projekte taip pat siūloma leisti viršyti RRF fondo lėšų dalį: 16 mln. eurų – „Žalioji Lietuvos transformacija“ komponentui ir 34 mln. eurų „REPowerEU“ komponentui.
Atnaujintas „Naujos kartos Lietuva“ projektas bus teikiamas Europos Komisijai.
ELTA primena, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų. Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Lietuva taip pat yra pateikusi ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl EK dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos RRF plano daliai. Ieškinį pateikusi Teisingumo ministerija pranešė, kad Lietuvos institucijų manymu, EK tiek netinkamai apskaičiavo neišmokėtą RRF paramos sumą, tiek paskelbė priemonės rodiklių vertinimo metodiką po to, kai Lietuva pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą ar patvirtino „Naujos kartos Lietuva“ planą.
Rugsėjo viduryje EK gavo trečią Lietuvos mokėjimo prašymą pagal RRF dėl 463 mln. eurų (atėmus išankstinį finansavimą), kurį sudaro 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų. Tai papildo 1,3 mlrd. eurų sumą, jau išmokėtą Lietuvai pagal pirmąjį ir antrąjį mokėjimo prašymus, informavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.