Vyriausybės posėdyje pritarta atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui. Dabar strategijos projektas bus pateiktas svarstymui Seime.
© DELFI

„Atnaujinta energetikos strategija reikalinga tam, kad visos pusės - nuo vartotojo iki investuotojo - žinotų, kuria kryptimi juda Lietuvos energetikos politika ir būtume aiškiai tai krypčiai bei konkretiems tikslams įsipareigoję, nesiblaškytume ir jų siektume“, - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Strategijos projekte įrašyti šalies energetikos tikslai, jų įgyvendinimo priemonės iki 2030 m. bei nubrėžtos energetikos plėtros gairės iki amžiaus vidurio. Strategija numato keturias pagrindines Lietuvos energetikos politikos kryptis - energetinis saugumas, žaliosios energetikos plėtra, konkurencingumas ir inovacijos.

Įgyvendinant energetikos politiką bus siekiama, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų mažesnės nei regiono valstybėse.

Strategijoje numatoma per artimiausius penkerius metus stiprinti Lietuvos energetinių sistemų ir rinkų integraciją į Europos Sąjungos (ES) sistemas. Įgyvendinus du svarbiausius šios srities projektus - elektros sistemų sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais (iki 2025 m.) bei pastačius dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (iki 2021 m.) - bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į ES energetinę sistemą.

Stiprinant energetinį saugumą, bus plėtojama patikima ir konkurencinga vietinė elektros energijos gamyba, kas mažins šalies priklausomybę nuo elektros importo. Tikimasi, kad 2020 m. Lietuvoje bus pagaminama 35 proc. reikalingos elektros energijos. 2030 m. importas sumažės dvigubai ir šalies viduje bus pagaminami jau du trečdaliai reikalingos elektros, o 2050 m. visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje.

Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) didinimas yra viena svarbiausių strategijos krypčių. Planuojama, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys net 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine - 2030 m. bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 m. ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.

Skatinant žaliosios energetikos plėtrą, strategijoje numatyta skatinti aktyvų pačių energijos vartotojų dalyvavimą energijos gamyboje. Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Planuojama, kad iki 2020 m. savo poreikiams elektrą pasigaminančių vartotojų skaičius išaugs iki 34 tūkstančių, kas sudarys beveik 2 proc. visų elektros energijos vartotojų Lietuvoje. Iki 2030 m. gaminančių vartotojų šalyje turėtų būti ne mažiau kaip 500 tūkst.

„Europoje ir visame pasaulyje energetika išgyvena didelį virsmą - pereinama prie kitokių energijos gamybos modelių ir skatinami kitokie energijos vartojimo įpročiai. Energetikos tikslas ne tik garantuoti saugumą, bet kurti realią naudą kiekvienam vartotojui ir pridėtinę vertę ekonomikai. To ir siekiame šia atnaujinta strategija“, - sako energetikos ministras.

Energetikos konkurencingumas - dar viena labai svarbi strategijos kryptis. Siekiant šio tikslo, toliau bus kuriama pažangi elektros rinka - bus atskirtos elektros energijos tiekimo, elektros energijos skirstymo ir perdavimo paslaugų rinkos bei kuriamos vienodos konkurencinės sąlygos visoms elektros gamybos technologijoms.

Dar viena priemonė skatinti energetikos konkurencingumą - energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Įvertinus tai, kad didžiausias energijos taupymo potencialas yra pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, strategijoje numatoma teikti pirmenybę daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimui bei skatinti mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas.

Ketvirtas strategijoje įrašytas siekis - proveržis inovacijų srityje. Per artimiausius penkerius metus Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turėtų virsti pažangias technologijas kuriančia ir eksportuojančia valstybe. Siekiant šio tikslo, bus skatinama energetikos technologijų eksperimentinė ir pramoninė plėtra, sukurtas atsinaujinančios energetikos technologijų kompetencijų centras, toliau plėtojamas suskystintųjų gamtinių dujų srityje sukauptų kompetencijų potencialas.

Neseniai buvo parengta galutinė strategijos projektui atlikto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. Ji buvo patikslinta įvertinus visuomenės ir SPAV vertinimo subjektų (Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos ministerijų ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos) pastabas.

SPAV pagrindinis tikslas - nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas strategijos įgyvendinimo pasekmes aplinkai; konsultuotis su už aplinkos, visuomenės sveikatos ir kultūros paveldo pasaugą atsakingomis institucijomis bei visuomene; užtikrinti, kad strategijos rengimo organizatorius turės išsamią ir patikimą informaciją apie galimas reikšmingas strategijos pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Palūkanos Europoje dar kurį laiką nekils: kodėl tai nedžiugina? (10)

Nors paskolų, ypač būsto, turėtojai džiaugiasi mažomis palūkanų normomis, priežastys, kodėl...

Dalis mokesčių reformos pataisų – jau Seime (6)

Pirmosios mokesčių permainas numatančių įstatymų pataisos, kurioms šį trečiadienį pritarė...

Jakeliūnas pripažino: tokios pensijų reformos, kokią žadėjo „valstiečiai“ – nebus (57)

Daugiausia vietų Seime laimėjusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai ( LVŽS )...

Nenustebkite nesulaukę pinigų – „Luminor“ bankas ketvirtadienį užstrigo (34)

Ketvirtadienį nuo pat ryto vieno didžiausių šalies banko klientai negalėjo padaryti vieno...

„McDonald's“ raginamas atsisakyti plastikinių šiaudelių (4)

Per metinį susitikimą ketvirtadienį „McDonald`s“ akcininkai balsuos dėl plastikinių...

Top naujienos

Orai: paskutinis gegužės savaitgalis bus pasakiškas (7)

Gegužė jau į pabaigą, o vasariška šiluma vis neatslūgsta. Artimiausiomis dienomis situacija...

Kas penktas suaugęs susiduria su dažnai nepastebima problema: įprastas sutrikimas – daugybės ligų priežastis (39)

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, bent 1 iš 5 suaugusiųjų vargina...

DELFI Agro eksperimentas: ar įmanoma provincijoje susirasti darbą daugiau nei už minimumą (240)

Vasaros sezonu norintys užsidirbti moksleiviai ar studentai dažnai traukia į užsienio šalis,...

Audringos abiturientų naktys: išnuomoti viešbučiai, pribloškiančios suknelės ir alkoholio paieškų maršrutai (195)

Vieni paskutines mokyklines šventes švenčia pompastiškai, kiti – kukliai, o treti traukia į...

Bičiuliui siųstas šakotis sugrįžo virtęs trupiniais (37)

Vilnietis Artūras susidūrė su kuriozine situacija – dar kovo mėnesį draugui išsiųstas...

Geriausios Lietuvos gimnazijos abiturientai pademonstravo paskutinio skambučio įvaizdžius (122)

Ketvirtadienio popietę paskutinio skambučio šventė vyko ir geriausia Lietuvos mokykla šįmet vėl...

Žinomų žmonių automobiliai turi vardus ir atspindi jų gyvenimo įpročius (24)

Ketvirtadienio vakarą žinomus žmones buvo galima sutikti ir automobilių švaros centro „Ainava"...

Legendinio ansamblio „Lietuva“ repeticija: ant scenos to niekada nepamatysite

Stebint repetuojančius valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choristus ir...

Išskirtinė galimybė pasidairyti viename prabangiausių Vilniaus viešbučių: pamatykite, kur ilsisi elitas (32)

Sostinės centre duris svečiams atvėrė atsinaujinęs „ Radisson Blu Astorija “. Specialaus...

Žalgiriečių nusiteikimu nepatenkintas Jasikevičius: esi krepšininkas ir už tai gauni pinigus (15)

Kauno „Žalgiris“ Betsafe- LKL čempionato ketvirtfinalio serijos iki trijų pergalių...