Dar antradienį pristatydama atnaujintą 2022-ųjų valstybės biudžetą finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad valstybės biudžetas yra keičiamas dėl trijų esminių priežasčių.
„Tai – įgyvendinant infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketą, kuris buvo pristatytas praėjusį penktadienį, taip pat dėl numatomo finansavimo Ukrainos karo pabėgėliams ir dėl tarptautinių sankcijų pasikeitus ekonominei situacijai“, – sakė ji.
Iš viso infliacijos pasekmių švelninimui numatyta skirti 973 mln. eurų, o humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. eurų.
Geležinkelių elektrifikavimo projektų bendram finansavimui numatoma skirti 72 mln. eurų, kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti – 83 mln. eurų, NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai planuojami 1,4 mln. eurų, o tarptautinių sankcijų įgyvendinimui pagal Lietuvai priskirtas veiklos sritis – 1,9 mln. eurų skiriami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc. arba 733,6 mln. eurų daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.
Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu asignavimai viršija pajamas 130 mln. eurų daugiau.
Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų.
Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos didinamos 2 mln. eurų, o pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos – 1,9 mln. eurų.
Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos patobulintame biudžete didėja 90,1 mln. eurų.
Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. BVP, o valdžios skola, skaičiuojama, mažės 44,8 proc. nuo iki 43,3 proc. BVP.
Antiinfliacinis paketas: didėja NPD, pensijos ir išmokos
Redakcija primena, kad Lietuvoje toliau kylant kainoms, Vyriausybė prieš kurį laiką pristatė antiinfliacinių priemonių paketą, kuriuo siekiama amortizuoti prekių ir paslaugų brangimo poveikį gyventojams.
Tarp siūlymų: neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas 80 eurų, senatvės pensijų didinimas 5 proc., bei kita. Tam reikės daugiau kaip 2 mlrd. eurų.
„Vyriausybė teikia daugiau kaip 2 mlrd. Eur vertės paketą. Šiuo sunkiu metu norime apsaugoti ir sustiprinti žmonių perkamąją galią, kuomet dėl Rusijos karinės agresijos ir dėl kitų anksčiau sąmoningai taikytų veiksmų sparčiai kyla energijos išteklių kainos ir tendencijos ateinantiems laikotarpiams taip pat yra negeros“, – spaudos konferencijoje pristatydama pokyčius anksčiau kalbėjo G. Skaistė.
Siekiant didinti žmonių pajamas, Vyriausybė numatė 5 proc. didinti senatvės pensijas, tam skiriant 106,3 mln. eurų. Šis sprendimas reikš vidutiniškai 24 eurų per mėnesį papildomą pensijų didėjimą, būtinąjį stažą turintiems senjorams.
Tuo pačiu 80 eurų didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris, Seimui pritarus, siektų 540 eurų ir minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems papildomai reikštų 16 eurų pajamų didėjimą. Šiuo sprendimu NPD nuo praėjusių metų bus padidintas 35 proc. Šiai priemonei plane numatyti 103 mln. eurų.
Didesnėms socialinėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyti dar 30,3 mln. eurų, kurie reikšmingai leis praplėsti šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą.
Tuo pačiu numatyta didinti šalpos ir valstybines pensijas bei išmokas vaikams, tam skiriant 75,7 mln. eurų. Iš viso žmonių pajamų didinimui Vyriausybės plane numatyta 315,3 mln. eurų.
Siūlė imtis PVM maistui mažinimo
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlė antiinfliacinių priemonių paketą papildyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata būtiniausiems maisto produktams.
Kaip buvo rašoma socialdemokratų (LSDP) pranešime spaudai, tik 3 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių, pasak V. Blinkevičiūtės, netaiko mokesčių lengvatos maistui: Estija, Danija ir Lietuva.
„Maisto produktų kainos balandį pasiekė neregėtas aukštumas. Prognozuojama, kad maistas brangs ir toliau. Todėl to, ką siūlo valdantieji, nepakaks. Tad Vyriausybės siūlomas biudžeto pataisas dėl antiinfliacinių priemonių raginame papildyti ir 9 proc. PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams.
Juolab ir dalis valdančiųjų savo rinkimų programose yra įsipareigoję mažinti PVM maistui. Būtent maisto įperkamumo klausimas dabar yra vienas svarbiausių mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms“, – sako V. Blinkevičiūtė.
