Valstybės biudžeto išlaidos kitąmet sudarys 16,481 milijardo eurų, tuo metu pajamos – 13,86 milijardo eurų, numatoma naujame Finansų ministerijos projekte.

Išlaidos kitąmet netgi bus 1,2 proc. mažesnės, lyginant su patikslintu 2021 m. biudžetu (16,6 mlrd. eurų), o pajamos auga 11,4 proc. (2021 m. patikslintame biudžete – 12,4 mlrd. eurų.). Šiemet būta daug vienkartinių išlaidų verslo paramai ir sveiktos apsaugai, todėl jas eliminavus, biudžeto išlaidų augimas siektų 8,3 proc.
Monika Navickienė ir Gintarė Skaistė

Kitąmet biudžeto išlaidos už pajamas bus 2,6 milijardo eurų didesnės.

„Biudžeto deficitas vis dar išlieka ženklus, tai yra 3,1 proc. BVP“, – sako Finansų ministrė Gintarė Skaistė, tačiau pabrėžia, kad tai lemia daugiausia vienkartinės išlaidos, susijusios su COVID-19, migrantais, situacija pasienyje. Projektuojamas deficitas yra mažesnis, nei skelbtas anksčiau.

Jokių naujų mokesčių

„Jokių mokesčių su šių metų biudžetu, be NPD keitimo, nesiūlome. Visos diskusijos dėl galimų mokestinių pokyčių vyks, manau, ilguoju laikotarpiu. Tikrai neturime jokios skubos. Apsispręsta, kad pandemijos laikotarpiu netikslingas mokesčių keitimas dėl neapibrėžtumo. Bus siūlomi tik tokie sprendimai, kurie sulaukia tik platesnio visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – kalbėjo G. Skaistė.

Ministrė išskyrė, kad Lietuva turi būti saugi valstybė, todėl skiriamas papildomas dėmesys susitarimų įgyvendinimui ir papildomas finansavimas skiriamas krašto apsaugai, taip pat COVID-19 pandemijos suvaldymui, poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės saugumo, fiziniam barjerui su Baltarusija statyti.

„Reikia nepamiršti, kad išnaudojant paramą, ir ekonominį augimą, turėtume kurti galimybes augti ir investuoti į švietimą, žalią, aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką“, – paaiškino G. Skaistė.
Gintarė Skaistė

Ji pabrėžė, kad vienas iš Vyriausybės prioritetų – žmonių pajamų didinimas ir paskatų dirbti didinimas. Tam Vyriausybė ketina didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 730 eurų (dabar – 642 Eur), taip pat numatytas neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas iki 460 eurų (dabar – 400 eurų), tačiau tik mažas pajamas gaunantiems asmenims.

Kitas prioritetas – skurdo rizikos mažinimas, akcentavo ministrė: „Todėl specialus dėmesys skiriamas senjorų ir neįgaliųjų asmenų pajamų didinimui.“

Daugiau lėšų atlyginimams

Siūloma MMA didinti 30,8 proc. iki 730 eurų. Pareiginės algos bazinis dydis didėtų 4 eurais.

Siūloma didinti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimus. Tam planuojama skirti 129,6 mln. Eur. Dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln. Eur.

Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams kitąmet siūloma skirti 13,5 mln. Eur, o socialinės srities darbuotojų – 11,2 mln. Eur. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų algoms – 43 mln. Eur, medikams – 132 mln. Eur.

2022 m. biudžete numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.

Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis augs 4 eurais, tam reikės 86,1 mln. eurų. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 27,6 mln. eurų.

Pensijos augs 51 euru

Kitas prioritetas – skurdo rizikos mažinimas. Didžioji išlaidų dalis susijusi su pensijų sistema – planuojama skirti 434,3 mln. Eur valstybinio socialinio draudimo pensijoms.

„Tradiciškai didžioji dalis išlaidų yra skiriama socialinei apsaugai, tai yra 7,8 mlrd. eurų, taip pat švietimui, 2,789 mlrd. eurų“, – dėsto G. Skaistė.

Ministrė vardijo, kad nuo 414 eurų iki 465 eurų padidėtų vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija – tai padidėjimas 51 euru. Pensijos su būtinuoju stažu padidėtų nuo vidutinių 441 eurų iki 489 eurų, tai būtų padidėjimas 48 eurais. Papildomai atsirastų vienišų asmenų pensijos, siekiančios 32 eurus.

Vienišo asmens išmokoms planuojama skirti 107,4 mln. Eur. Socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. Eur, paramai neįgaliųjų socialinei integracijai – 7 mln. Eur, aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. Eur.

„Turime išskirtinai palankias galimybes spręsti tiek skurdo, tiek mažų pajamų ir atlyginimų problemas. Tą su šiuo biudžetu darysime. 2022-ųjų metų biudžetas, lyginant su 2021 m. yra labiau subalansuotas ir tikslingai orientuotas į mažesnes pajamas gaunančių padėties gerinimą. Čia kalbama ne tik apie senatvės pensijos gavėjus, neįgaliuosius ir kitas pažeidžiamas grupes, tačiau taip pat apie dirbančius ir užsidirbančius, mažiausius atlyginimus gaunančius žmones, kurių atlyginimai kils“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministerijos sprendimais bus maksimaliai amortizuotos galimo šildymo kainų augimo įtaka namų ūkiams, bus teikiami siūlymai dėl darbo ir šeimos įsipareigojimų gerinimo, kurie didins motinystės ir ligų išmokų dydžius. Taip pat kalbama apie bazinės socialinės išmokos didinimo ir tikslines kompensacijas, nuo kurių priklausys išmokos vaikams, socialinė parama mokiniams, kompensacijų mokėjimai.
Monika Navickienė

„Kalbant apie pensininkus ir neįgaliuosius yra tvarus planas, kiek turėtų augti pajamos pagyvenusiems asmenims ir didėti labiau nei numatyta dabartiniuose teisės aktuose. Individualioji pensijos dalis bus indeksuojama sparčiau, tiek bazinė dalis užtikrins universalų dydį, kuris galėtų spręsti stažo nesukaupusių asmenų mažų pensijų ilgai nespręstą problemą. Taip pat vieniši asmenys, kurie patiria didžiausią skurdo riziką nuo sausio pirmos dienos gaus padidintą 32 eurų išmoką“, – teigė M. Navickienė.

Dar M. Navickienė ketina tobulinti ir būsto prieinamumo klausimus, kad vieniši tėvai, auginantys vaikus, turėtų galimybių apsirūpinti pirmuoju būstu.

Viktorija Chockevičiūtė, Gintarė Skaistė

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti planuojama skirti 48,4 mln. Eur. Kitoms socialinėms reikmės – 129,8 mln. Eur.

Nepaisant papildomų išlaidų, planuojamas perteklinis „Sodros“ biudžetas: čia pajamos sudarys 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 5,533 mlrd. eurų Eur, pajamos išlaidas viršys 303 milijonais eurų. Tai kiek atsvers minusinį valstybės biudžetą.

Valstybinio socialinio draudimo pensijoms iš Sodros ir Valstybės biudžeto kitąmet papildomai bus skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija.

Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.

Nežymiai didins finansavimą krašto apsaugai

Asignavimai krašto apsaugai kitąmet planuojama didės 12,2 proc. arba 128 mln. eurų, ir iš viso sudarys 1 mlrd. 176 mln. eurų. Tačiau tai 2,05 proc. BVP, palyginimui, šiemet – 2,03 proc. BVP.

Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti: vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais ir kt. Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 102,8 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.

2 mlrd. eurų – iš ES

Daugiau nei du milijardus eurų biudžete sudarys investicijos į pažangą, kaip apibrėžė Finansų ministerija. Tai ES lėšos, iš kurių didžiąją dalį sudaro praėjusios finansinės perspektyvos lėšos.

Investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas 2022 m. augs 180,6 mln. eurų (nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų). Žaliajai pertvarkai bus skiriama 366 mln. eurų, kurių dalis bus skirta daugiabučių namų renovacijos projektams bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui.

Skaitmeninei transformacijai – duomenų atvėrimui ir valstybės elektroninių paslaugų vystymui – numatoma skirti 110 mln. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms – 470,4 mln. eurų, kurių dalis bus skirta inovacijų fondui, iš kurio, be kita ko, bus finansuojami startuoliai, bendri verslo ir mokslo projektai. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų, šiomis lėšomis bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech) ir kt.

Susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui kitąmet iš valstybės biudžeto neįskaitant ES lėšų papildomai bus skiriama 229,1 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – mokytojų, dėstytojų ir kt. darbuotojų atlyginimų didinimui.

Švietimo pagalbai numatyta 21,1 mln. eurų, mokslo ir studijų finansavimui – 23,8 mln. eurų. 2,6 mln. eurų bus skirta sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, 1 mln. eurų – profesinio mokymo stiprinimui, 6,3 mln. eurų – kultūros turinio, meno formų ir kūrybiškumą skatinančių metodų integravimui į formalųjį švietimą. Soc. stipendijoms numatyta 1 mln. eurų, paskatoms rinktis mokytojo profesiją – 4,6 mln. eurų, švietimo skaitmenizacijai (skaitmeniniam turiniui, mokytojų kompetencijai, IKT įrangai – 10,2 mln. eurų.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs

Lyginant su 2021 m., artėjančiais metais numatomas ženklus savivaldybių biudžetų augimas – 514,5 mln. eurų (13,7 proc.). Savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 355,4 mln. eurų (15,7 proc.), valstybės biudžeto skiriamos dotacijos – 163,1 mln. eurų (10,9 proc.).

Kitų metų biudžeto projektas pirmiausia pristatytas neformaliame Vyriausybės pasitarime.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė jau anksčiau sakė, kad nuo kitų metų pradžios esminiai mokesčių pakeitimai neplanuojami, o numatomam spartesniam pensijų, lėšų socialinei apsaugai bei viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimui lėšų tam bus gauta iš ekonomikos augimo. Taip pat skelbta, kad viešųjų finansų deficitas kitąmet gali siekti 4,2 proc. BVP, rašo BNS.

Vyriausybė dėl biudžeto projekto apsispręs trečiadienio posėdyje, kuriame taip pat turėtų būti priimtas sprendimas ir dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo 88 eurais, iki 730 eurų. Finansų ministerija skelbė ir apie mokesčių lengvatos, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) išplėtimą asmenims, gaunantiems mažiausias pajamas – NPD padidėtų 60 eurų, iki 460 eurų.

Biudžetą, kartu su „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais, svarstytų ir priimtų Seimas, jį turėtų tvirtinti ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Biudžetas parengtas remiantis rugsėjo viduryje paskelbtu ekonominės raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2022 m. BVP augs 4 proc., vidutinės metinės infliacijos tempas sulėtės iki 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 8 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (691)