aA
Vyriausybės negebėjimas įtikinti Seimo dėl automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčių liudija apie augančią politinę suirutę ir kelia rizikų viešųjų finansų stabilumui, nes lieka neaišku, kaip paskutinę minutę būtų kamšomos skylės biudžete, sako analitikai.
Vyriausybė pralaimėjo kovą su Seimu dėl mokesčių: koją pakišo rinkimai, Skvernelio liga ir kova su Pranckiečiu
© DELFI / Karolina Pansevič

Po antradienio balsavimų parlamente Vyriausybėje svarstomi įvairūs scenarijai, kaip subalansuoti pajamas ir išlaidas – mėginti pakeisti Seimo narių nuomonę, atsisakyti bazinės vaiko pinigų išmokos didinimo, keliant pinigus tik socialiai remtiniems asmenims, ar dar labiau lėtinti darbo mokesčių mažinimą.

Politikai ir ekonomistai taip pat įžvelgia riziką, kad rinkimų išvakarėse pritarus didesnėms išmokoms, bet nenumačius adekvačių finansavimo šaltinių, didės fiskalinės rizikos. Tai brangintų skolinimosi kaštus, o nepamatuoti valstybės įsipareigojimai galėtų suduoti skaudų smūgį atėjus sunkmečiui.

Nekilnojamojo turto mokesčių bazės plėtimą palaikė daugiau kaip pusė „valstiečių“ ir socialdarbiečių, bet finansų ministras nesulaukė Lenkų rinkimų akcijos ir buvusių „tvarkiečių“ pagrindu susibūrusios frakcijos „Lietuvos gerovei“ paramos.

Automobilių taršos mokestį parėmė „valstiečiai“ ir keli Seimo nariai iš frakcijos „Lietuvos gerovei“, o socdarbiečiai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščionių šeimų frakcija paramos neišreiškė.

Didesnį bankų turto ir prekybininkų apmokestinimą gali sustabdyti teisininkų išvados, jog tokie sprendimai gali būti antikonstituciniai.

Anot analitikų, suirutę lemia politikų baimė priimti nepopuliarius sprendimus artėjant Seimo rinkimams, sergančio premjero Sauliaus Skvernelio lyderystės stoka ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio dėmesio sutelkimas ginčui su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

„Pakankamai svarbių įstatymų projektų atmetimas rodo, kad Seime nėra užtikrintos daugumos, kuri remtų Vyriausybės pasiūlymus“, – BNS sakė politologas Tomas Janeliūnas.

Jo teigimu, neužsitikrinus didesnių pajamų Vyriausybei gali tekti atsisakyti dalies socialinių išmokų didinimo, o tai nubrauktų siekį bent kiek ryškiau prisidėti mažinant socialinę nelygybę.

Lietuvos verslo konfederacijoje dirbantis finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, kad mokestinius pasiūlymus Seime pristato kompetencijos tam neturintys žmonės, o sprendimai priimami paskutinę minutę.

„(Bankų mokestį pristatęs) Seimo narys Zbignevas Jedinskis yra tam tikras simbolis, nes aš abejoju, ar jis pats pasiūlymus rašė. Jis tampa tam tikru simboliu – kas siūlo mums mokesčius ir kaip jie mąsto. Į jį pasižiūrėjus galima suvokti, kokia yra dramatiška situacija“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

„Turime problemą, kad mes tai darome paskutinę naktį, kaip studentas, kuris neparuošia namų darbų“, – pridūrė jis.

Seime vykstančias diskusijas M. Dubnikovas pavadino „kova tarp viduriniosios klasės ir vakarykštę dieną menančių žmonių, kurie tiki labai tvaria ir gauruota valstybės ranka“.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas iš „Luminor“ banko sako, kad chaosą parlamente lemia tai, kad mokestiniai projektai buvo pateikti pakankamai vėlai, ir tiek visuomenei, tiek Seimui pritrūko laiko gerai juos išdiskutuoti.

Jis prognozavo, kad netektas biudžeto pajamas tikriausiai būtų bandoma kompensuoti dar lėčiau nei numatyta didinant neapmokestinamųjų pajamų dydžio augimą.

„Nemanau, kad Vyriausybė ir Seimas ryšis karpyti išlaidas. Buvo paskelbti dosnūs pažadai, o kiti metai yra rinkiminiai metai. Manyčiau, žvilgsnis kryps į šiuo metu vykdomą mokesčių reformą, ypatingai kalbant apie kitus metus ir NPD didinimą, gali būti nuspręsta jį didinti dar mažiau“, – sakė Ž. Mauricas.

„Gali būti šiek tiek deficitinis bendras viso valdžios sektoriaus biudžetas“, – prognozavo Ž. Mauricas. Vyriausybės projektuose numatoma, kad valdžios sektoriaus perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pasak ekonomisto, augant valstybės įsipareigojimams, stringant mokesčių surinkimui ir nesprendžiant viešojo sektoriaus efektyvumo problemų, sulėtėjus ekonomikos augimui ar atėjus krizei Lietuvai neliktų nieko kito, kaip kelti mokesčius atsirasiančiam biudžeto deficitui padengti, užuot skatinus ekonomikos augimą.

„Nerimauju dėl menkesnio, bet tam tikro dežavu, kurį turėjome 2008-2009 metais“, – pridūrė ekonomistas.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies ūkio augimas artimiausiais metais lėtės.

Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas turėtų augti 3,7 proc., kitąmet – 2,4 proc., o 2021–2022 metais – 2,3 procento.

Didžiausią pavojų Europos Sąjungos ekonomikai kelia prekybos karo su JAV ir netvarkingo „Brexit'o“ rizikos, tačiau bankinė sistema vertinama kaip labiau pasirengusi galimam sunkmečiui nei prieš dešimtmetį.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
2.0000

15 proc. gyventojų įsitikinę, kad vartojimo kainos, palyginti su buvusiomis prieš metus, yra daug aukštesnės (29)

Ekonomistams perspėjant, kad vasarą, pabrangus elektrai ir dujoms, laukia dar spartesnis vartojimo...

OPEC+ svarsto rugpjūtį padidinti ribojamą gavybą 500 tūkst. barelių per dieną – agentūra

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos ( OPEC ) šalys ir jų sąjungininkai – vadinamoji...

EK patvirtino Prancūzijos ekonomikos atsigavimo planą (1)

Europos Komisija ( EK ) patvirtino Prancūzijos planą, pagal kurį bus naudojamos ES ekonomikos...

Tyrimas: Lietuvoje kasdien į darbą ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų (67)

Lietuvoje kasdien į darbą ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų, teigia tyrimą atlikę...

Vėl bus ieškoma Lazdynų baseino operatoriaus (3)

Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė, kad statomas Lazdynų baseinas būtų valdomas...

Top naujienos

Kaunui išsigandus LGBT maršo – kritikos pliūpsnis Matijošaičiui: tai atrodo neadekvačiai (146)

Kauno savivaldybės administracijai atsisakius leisti Laisvės alėja žygiuoti pirmajam miesto...

Senjorė pasijuto kaip nusikaltėlė: apsilankius banke laukė nemaloni staigmena (193)

Kur išleidžiate atlyginimą ar iš kur sąskaitoje atsirado didesnė pinigų suma nei įprastai,...

Britney Spears pripažino skausmą dėl tėčio kontrolės: kasdien verkia, yra verčiama gerti stiprius vaistus, negali susilaukti vaikų (1)

Teismo posėdžio metu pop žvaigždė Britney Spears atvirai pasisakė prieš savo tėčio Jamie...

Bilotaitė įžvelgia Baltarusijos atsakomybę: neleisime, kad per Lietuvą atsirastų nelegalios migracijos kelias atnaujinta (154)

Neteisėtiems imigrantams plūstant į Lietuvą, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žada...

Prieš Jonines fiksuota nematyta kaitra – ankstesnis rekordas pagerintas 3,4 laipsnio (7)

Nepaistant audros, dalyje Lietuvos birželio 23-iąją buvo fiksuoti nauji temperatūros rekordai,...

Joninių naktį policijai pranešta apie galimą radijo laidų vedėjo iš Baltarusijos pagrobimą Vilniuje (326)

Joninių naktį didžiausią nerimą Vilniaus policijai sukėlęs pranešimas buvo gautas apie 23.30...

Aurimas Kuckailis | D+

Į elitą nusitaikiusių Aleknos sūnų treneris: jei nepamatysime jų olimpiadoje, kaltinti reikės specialistus

Dukart olimpinio, dukart pasaulio ir Europos disko metimo čempiono Virgilijaus Aleknos sūnūs seka...

Neatlaikęs galingo Joninių lietaus Kaune subliuško futbolo maniežas (47)

Trečiadienio vakarą atgaiva tapęs lietus pridarė ir nemažai žalos. Kol šventiškai...

Audra pridarė žalos: 5 tūkst. šeimų liko be elektros, ugniagesiai šalino virtusius medžius (13)

Ugniagesiai gelbėtojai dėl buvusios audros praėjusią parą 90 kartų vyko šalinti medžių nuo...

Per kelias minutes nuo kracho buvęs Lowas anglų pernelyg nesibaimina: tai bus visai kitokios rungtynės (9)

Vokietijos futbolo rinktinė buvo per kelias minutes nuo kracho Europos čempionate, kai prasidėjus...