Tuo tarpu premjeras ir ūkio ministras teigia, kad negalima suteikti valstybės garanto „Ekrano“ paskolai.
Pasak ministro pirmininko Algirdo Brazausko, „Ekrano“ gamyklos problemos svarstomos jau keletą mėnesių, ir, pasak jo, buvo imtasi visų priemonių joms spręsti.
„Deja, jokiems ūkio subjektams su valstybės garantija jokių paskolų neduodama. Mes neturime teisės šito daryti, tai yra europiniai reglamentai ir mes turime jų laikytis“, - Seime dėl „Ekrano“ noro gauti paskolą su valstybės garantija sakė ministras pirmininkas.
Ūkio ministras Kęstutis Daukšys teigė, kad valstybės pagalba „Ekranui“ negalima vien dėl to, kad gamykla yra pateikusi porą ieškinių teismams, kurie, suteikus valstybės paramą, nebetektų prasmės ir tada įmonė atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje.
Pasak ministro, pateiktuose ieškiniuose dėl dempingo, kurių vienas jau pradėtas nagrinėti, prašoma sustabdyti importą iš Turkijos ir Pietryčių Azijos šalių. Pasak jo, jei „Ekranas“ laimėtų dempingo bylą, tada kineskopus galėtų pardavinėti brangiau ir taip išspręstų finansines problemas.
„Buvo įdėtos didžiulės pastangos tam, kad jis („Ekranas“–DELFI) dirbtų ir dar tikrai ne laikas jį laidoti“, - tvirtino K.Daukšys.
Anot K.Daukšio, Vyriausybės kancleris ir ūkio ministerijos atstovai ne vieną kartą buvo susitikę su įmonės vadovybe, bankais. Ministras teigė, kad gamykla rengia prašymą Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšoms gauti.
„Ekrano“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Liucija Mikulėnienė DELFI sakė, kad dabar turėdama užsakymų ir gamindama produkciją įmonė gali dirbti ir išsikapstyti iš skolų.
„Vasario pradžioje įvykusi stiklo ekranų gamybos krosnies avarija mums sutrukdė, bet, nežiūrint į tai, prašome, kad Vyriausybė būtų garantu paskolai gauti. Iki gegužės mėnesio mes turime produktų ir užsakymų, mes likome vienintelė kineskopų gamykla Europoje ir konkuruojame su kinų gamintojais“, - teigia L.Mikulėnienė.
Pasak jos, įmonei reikia lėšų krosnies remontui, nes šiuo metu vyksta derybos su krosnį apdraudusia kompanija. „Ekrane“ dirba per keturis tūkstančius darbuotojų, bendrovė per metus valstybei sumoka 50 milijonų litų mokesčių.
Profesinė sąjunga praneša, kad Lietuvos komerciniai bankai, suprasdami situaciją, iki kovo 31 dienos šimtamilijoninėse skolose skęstančiai bendrovei buvo atidėję finansinių prievolių vykdymą.
Bankroto paskelbimas gali ir išgelbėti įmonę
Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro direktorius Aurimas Valaitis DELFI sakė, kad pagal įmonių bankroto įstatymą, jeigu įmonės pratęstos skolos viršija pusę jos balansinio turto, tai yra pirmoji sąlyga iškelti bankroto bylą.
Tuo tarpu kaip DELFI sakė „Ekrano“ Ekonomikos ir finansų direktorius Jonas Makūnas, pratęstos įmonės skolos dar neviršija pusės bendrovės balansinio turto. Pasak jo, įmonė neturi ir įsiskolinimo darbuotojams.
A.Valaičio teigimu, „Ekrano“ atveju, bankroto bylos iškėlimas nebūtų „jau toks baisus dalykas“, nes iškėlus bankroto bylą, įmonė, jei tam pritartų didieji kreditoriai, galėtų verstis ūkine veikla, bet to, tai sustabdytų visų delspinigių palūkanų augimą.
Pasak Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro direktoriaus, dėl bankroto bylos iškėlimo ieškinį teismui gali pateikti kreditoriai, įmonės direktorius ar akcininkai.
Kreditoriai, ketinantys pateikti ieškinį teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmiausiai turėtų apie tai įmonę įspėti prieš 30 dienų.
Pagal įstatymą, iškėlus bankroto bylą, sustabdomas visų netesybų skaičiavimas ir bet koks skolų išieškojimas, tai leidžia įmonei šiek tiek atsitiesti.
Pasak A.Valaičio, naudojant šį modelį, padėta išsigelbėti ne vienai įmonei.
„Praktiškas pavyzdys - turiu užsakymų, galiu juos vykdyti, bet mano sąskaitos, turtas ir kasa areštuoti. Dešimt antstolių stovi už durų ir laukia, kol tik galės kažką dar areštuoti. Aš negaliu nei gaminti, nei normaliai parduoti, nei gautus pinigus naudoti toliau. Po bankroto bylos iškėlimo aš žinau, kad iš manęs niekas priverstinai skolų neišieškos ir mano veiklos nesuparalyžuos“, - aiškino A.Valaitis.
Tačiau jis pabrėžė, kad, tęsiant veiklą bankroto proceso metu, atsiranda ir neigiamų dalykų, pavyzdžiui, pirkėjai gali pradėti nepasitikėti kompanija dėl garantijų ateityje, o žaliavų tiekėjai reikalauti sumokėti avansu.
Pasak specialisto, bankroto procedūra, jeigu kreditoriai nuspręstų veiklą nutraukti ir išparduoti turtą, gali trukti nuo aštuonių mėnesių iki dvejų metų. Pasak jo, jeigu nutariama vykdyti ūkinę komercinę veiklą, procesas gali užtrukti ir penkerius metus.
„Delsimas, aišku, gali turėti teigiamų pasekmių, jeigu įmonė rastų išeitį, tada bankroto bylos kelti nereikia. Iš kitos pusės, jeigu nerandama jokių vaistų, tai per keletą mėnesių galima dar labiau pabloginti padėtį - skolos ir delspinigiai bus didesni, o apyvartinių lėšų iš viso nebus. Tada jau kito būdo kaip turto išpardavimo per bankroto procedūrą nebeliks“, - sakė A.Valaitis.
Įstatyme numatoma - jeigu įmonė per bankroto bylos nagrinėjimą pagerina savo finansinę padėtį, tada galima prašyti bankroto bylą nutraukti.
Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme bendrovei iškeltos dvi civilinės bylos dėl skolų išieškojimo. Teismo keliu iš „Ekrano“ skolą susigrąžinti bando Lietuvos ir Ukrainos bendrovė „Fortera“ bei Lietuvos elektrotechnikos bendrovė „Vilniaus vingis“.
Remdamasis „Forteros“ pareiškimu, teismas kovo pabaigoje areštavo beveik milijono litų vertės „Ekrano“ kilnojamojo turto, o dėl „Vilniaus vingis“ skolos, kuri sudaro beveik 6 milijonus litų, areštuota viena kineskopų gamybos linija.
