Vyriausybė nepritarė siūlymui apsaugoti neįkeistą skolininkų turtą ^{Atnaujinta 15.32 val.}

Šioje pataisoje numatyta, kad iš varžytinių pardavus turtą ir gavus mažesnę sumą nei buvo skola, nebūtų galima likusios dalies išieškoti iš kito žmogaus turto.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius džiaugėsi, kad Vyriausybė laikosi pozicijos, jog skolas reikia grąžinti.

„Pirmiausiai reikėtų pasakyti, kad ekonomikos burbulo laikais buvo daug neatsakingumo ir tarp skolininkų, kurie labai drąsiai ėmė paskolas, ir tarp bankų, kurie jas labai drąsiai dalino. Tą atsakomybę turi visi dalintis, bet P. Gražulio pataisa yra neadekvati ir teisiškai, ir sistemai nepritaikyta visai sistemai. (...) Labai sveikintina, kad Vyriausybė pritarė nuostatai, jog skolas reikia grąžinti“, – po Vyriausybės posėdžio sakė ministras.

Teisingumo ministerijos rengtoje išvadoje rašoma, kad priėmus tokias pataisas gali brangti skolinimasis. Taip pat esą mažinant skolininko riziką didėja kreditoriaus rizika.

„Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto tikslas – apsaugoti neįkeistą skolininko turtą, kai jo vertė sumažėja. Tačiau rengėjai neatsižvelgia į vieną svarbią aplinkybę – sumažinus skolininko riziką iš esmės padidinama kreditoriaus rizika ir neužtikrinama šių dviejų prievolės šalių interesų pusiausvyra“, – rašoma išvadoje.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tokios priemonės lemtų „kreditoriaus teisinės padėties netikrumą“, abejojama, ar tai atitiktų Konstitucijos principus.

Šio siūlymo autorius Petras Gražulis aiškinamajame rašte tvirtino, kad projekto rengimą paskatino šiuo metu susiklosčiusi ekonominė situacija, kai yra kritusi nekilnojamo turto kaina.

„Ši tendencija lemia tai, kad asmuo, pasinaudojęs hipoteka ir įkeitęs savo nekilnojamąjį turtą, o vėliau negalintis atiduoti skolos, rizikuoja prarasti ir kitą, neužstatytą turtą, nes užstatytojo turto vertė per kelerius metus smarkiai sumažėjo“, – tvirtino jis.

Šiuo metu Civiliniame kodeksas leidžia likusią skolos dalį išieškoti iš kito skolininko turto.