Lenkų rinkimų akcija tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras sako, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.
„Iš principo mes esame nusiteikę palaikyti, tačiau kalba eina apie detales, kokia iš tikrųjų būtų reali nauda ir koks tas mokestis galėtų būti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Skvernelis
„Aišku, ten ta suma yra didėjanti ir realiai mes galvojam, kad iš to mokesčio tiek ko gero nepavyktų surinkti“, – teigė jis.
Anot S. Skvernelio, dauguma siūlymų didinti biudžeto pajamas efektą duotų tik nuo 2021-ųjų, todėl reikia ieškoti priemonių, kaip biudžeto pajamas padidinti jau kitais metais.
„Turime pakankamai daug siūlymų, kaip didinti valstybės išlaidas, ir laikomės to pačio principo – jei yra siūlymų didinti išlaidas, taip pat galvokime apie realias pajamas, kurias galėtume surinkti jau 2020 metais, ne 2021-aisiais, nes dauguma kitų institucijų siūlomų priemonių fiskalinę naudą duotų tik 2021 arba 2022 metais, o išlaidos numatytos 2020-iesiems“, – teigė premjeras.
Anot jo, rasti logiką, kodėl Lietuvoje dar nėra bankų aktyvų mokesčio, yra gana sunku.
Tuo metu mokestį kritikavęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius sakė, kad įvesti naują mokestį planuojama skubotai, be diskusijų, neatlikus kaštų ir naudos analizės.
Anot jo, kai kurių šalių pavyzdžiai rodo, kad toks mokestis gali pristabdyti šalies ūkio augimą ir paskatinti nedarbo didėjimą.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.
Anot pataisų rengėjų, panašaus pobūdžio mokestis bankams ir finansų institucijoms galioja kitose Europos šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Švedijoje.