Premjerė Ingrida Šimonytė patikina, kad atveriama daug veiklų per nuoseklų laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, kad griežtas karantino režimas tęsiasi jau beveik 4 mėnesius ir turi vis didesnį neigiamą poveikį žmonių psichologinei būsenai ir fizinei sveikatai, o visa visuomenė pavargsta nuo karantino, būtina imtis priemonių šiai situacijai gerinti, rašoma nutarimo teikimo dokumente.
„Atsižvelgiant į nepalankią COVID-19 ligos epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, išlieka poreikis ir toliau riboti COVID-19 ligos plitimą. Įvedus griežtas karantino priemones, sergamumas COVID-19 liga buvo sumažėjęs, tačiau pastaruoju metu stebimas registruojamų atvejų augimas“, – argumentuoja Vyriausybė.
Prekybos centrai turės užtikrinti 50 kv. metrų plotą
Visos parduotuvės, esančios ne turguje, kurios iki šiol buvo uždarytos, galės atsidaryti nuo pirmadienio. Tačiau veikti šeštadieniais ir sekmadieniais naujai atidaromoms parduotuvėms bus draudžiama.
Pačiose parduotuvėse, įskaitant ir veikiančias oro ir jūrų uostų keleivių išvykimo terminaluose, turės būti užtikrinamas bent 20 m2 prekybos plotas vienam lankytojui.
Tačiau į prekybos centrą galės įeiti tik tiek lankytojų, kad kiekvienam jų tektų po 50 kv. metrų.
Prekybos centruose, ar prekybos vietose, kur dominuoja nebūtinosios prekės (plotas užima daugiau nei 50 proc.), lankytojui turės būti užtikrinama ne mažiau kaip 50 kv. metrų ploto, arba vienu metu galės būti aptarnaujamas tik vienas asmuo, paaiškinama nutarime. Plotas bus skaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paaiškino, kad 50 kv. metrų reikalavimu siekiama išvengti žmonių spūsčių prekybos vietų bendrose patalpose.
Jau veikiančios būtinųjų prekių parduotuvės, kaip ir iki šiol, turės užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį atskirose parduotuvėse. Tai apima maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, gėlių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, laidojimo reikmenų pardavimą, bei vaistines.
Kitos parduotuvės, pvz., turinčios atskirą įėjimą iš lauko, turi užtikrinti 20 kv. metrų ploto vienam lankytojui, jos ir toliau galės veikti savaitgaliais. Tai apima tokias parduotuves kaip „Senukai“, „Ermitažas“, „Depo“, „Ikea“ ir kitas.
Šeštadieniais ir sekmadieniais kaip ir iki šiol galės veikti ir būtinųjų prekių parduotuvės, galės būti vykdoma ne maisto prekių prekyba lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių, taip pat išnešiojamoji prekyba.
Nuo gegužės 3 d. siūloma leisti veiklą vykdyti visoms parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms viešoms prekybos vietoms. Atitinkamai turės būti užtikrinamas 15 m2 arba 20 m2 prekybos plotas vienam lankytojui, taip išliks reikalavimas dėl lankytojų skaičiaus ribojimo prekybos centruose, turgavietėse ar kitose prekybos vietose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas.
Atveria kino ir kitus teatrus, leis renginius – ne daugiau žiūrovų
Nuo balandžio 19 dienos leidžiama teikti kino teatrų ir kino klubų paslaugas, užtikrinant, kad žiūrovai užima tik sėdimąsias vietas, užpildoma ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų.
Pirminiame projekte buvo numatyta 50-ies maksimalus žiūrovų skaičius, tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys siūlė ir alternatyvą leisti kine, teatre ar pan. renginiuose lankytis didesniam asmenų skaičiui – 150 žiūrovų.
Galiausiai Vyriausybė apsisprendė nustatyti maksimalią 150 žiūrovų ar lankytojų ribą.
„Dėl kino teatrų, sakote, mes kaip ir siūlome apsispręsti, kad 150 žmonių ir 30 proc. užimtumo būtų tos lubos. Tai aš čia tik pagarsinu, jog manau, kad reikėtų ne mažesnę kartelę žmonių lubų turėti, o būtent 150-ies“, – sakė A. Armonaitė.
Premjerė I. Šimonytė sakė, kad sveika logika įpareigoja tokį sprendimą priimti Kultūros dieną.
„Jei paliekame du apribojimus, tai bent jau atsižvelkime į salės dydį, kad būtų saugu salės prieigose, būtų galima suvaldyti žmonių srautą“, – sako I. Šmonytė.
Bilietai turi būti platinami elektroniniu būdu, taip pat registruojami ir žiūrovai. Kino teatre vyresni nei 6 metų žiūrovai privalėtų dėvėti kaukes.
Prekiauti maistu ir gėrimais bei teikti kitas paslaugas kino teatrų ir kino klubų paslaugų teikimo vietose draudžiama.
Kaip ir kino teatrų atveju, žiūrovai gali užimti tik sėdimas vietas, galima dalyvauti ne daugiau nei 150 žiūrovų ir užpildoma ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų, užtikrinant bilietų platinimą, registravimą elektroniniu būdu, ir taikantis kitų reikalavimų.
Nuo pirmadienio galima rengti ir koncertus, sporto ar kitus renginius atvirose ir uždarose erdvėse, kai renginyje dalyvauja ne daugiau nei 150 žiūrovų, neįskaičiuojant atlikėjų, sportininkų, trenerių ir pan.
Tokie renginiai taipogi bilietus turėtų platinti ir lankytojus registruoti elektroniniu būdu, žiūrovai renginį galėtų stebėti tik iš sėdimųjų vietų, užtikrinant kaukių dėvėjimą ir laikantis kitų reikalavimų. Uždarose erdvėse būtų galima užimti ne daugiau kaip 30 proc. visų sėdimųjų vietų, o prekiauti maistu ir gėrimais bei teikti kitas paslaugas renginių vietose – draudžiama.
Atvirose erdvėse būtų leidžiamos ekskursijos, kuriose dalyvauja ne daugiau kaip 10 asmenų.
Lauko kavinės – po 2 prie staliuko
Vyriausybė apsisprendė atverti viešojo maitinimo įstaigas, restoranus, kavines ir barus, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie atvirose erdvėse esančių staliukų.
Įstaigų veiklos vykdymo laikas apribotas nuo 7 iki 21 valandos. Prie vieno staliuko būtų leidžiama sėdėti ne daugiau nei 2 asmenims, išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkių narius.
Taipogi leidžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių ir barų veikla, kuri vykdoma jūrų ir oro uostų keleivių išvykimo terminaluose, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie staliukų, prie vieno staliuko leidžiant sėdėti ne daugiau nei 2 asmenims.
„Suprantame ir girdime barų nuogąstavimus, kad norėtųsi ilgesnio laiko ir žmonės yra pasiruošę dirbti ir kiti žmonės yra pasiruošę lankytis. Visi esame žmonės ir patys apsilankysime kavinėse ir baruose. Tik dalykas tas, kad matyt kas savaitę reikės peržiūrėti laiko ribojimus. Gerėjant vakcinavimo apimtims ir epidemiologinei situacijai, darbo laikas galės būti ilginamas, kalbėjo A. Armonaitė.
Tačiau I. Šimonytė pasakė, kad nereikėtų indikuoti keitimų, kol jie nėra įsigalioję, pirmiausia reikės įsitikinti, kad esami atlaisvinimai veiks neblogindami epidemiologinės situacijos.
Vyriausybė vertina, kad yra tik minimali rizika, jog keleivių terminale oro uostuose būtų sergančių keleivių. Šiuo metu visi keleiviai, atvykstantys į Lietuvą oro ir jūrų transportu, privalo turėti neigiamą COVID-19 testą. To dažniausiai reikalauja ir kitos valstybės, į kurias vykstama.
„Pažymėtina, kad maitinimo paslaugos keleiviams yra būtina kelionės proceso dalis, įvertinant tai, kad apie 50 proc. keleivių atvyksta į oro uostą daugiau kaip prieš 2 valandas iki skrydžio ir oro uoste bei vėliau kelionėje praleidžia dar kelias valandas. Be to, prekyba maistu išsinešimui oro uosto keleivių išvykimo terminaluose neturi praktinės reikšmės, lyginant su galimybe maistą suvartoti jo įsigijimo vietoje, paprasčiausiai dėl to, kad maistą toliau keleivių išvykimo zonos nėra galimybių įsinešti“, – argumentuojama teikime.
Laisvinamos laisvalaikio šventės, baseinų, pirčių veikla
Nuo balandžio 22 dienos leidžiama rengti privačius renginius, šventes vienos šeimos ar vieno asmens ūkio nariams.
„Kadangi didinamas asmenų, kuriems leidžiama turėti artimus kontaktus, skaičius, nuo 2021 m. balandžio 22 d. siūloma papildyti (...) išimtimis, leidžiančiomis apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtų patalpų bei laisvalaikio paslaugoms teikti skirtų patalpų nuomą organizuoti asmenines šventes, kai jose dalyvauja ne daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis arba ne daugiau nei 10 imunitetą turinčių asmenų“, – rašoma nutarimo projekte.
Taip pat nuo balandžio 26 dienos viešbučiai ar kitos apgyvendinimo paslaugas teikiančios paslaugos galės vėl siūlyti baseinų ir pirčių paslaugas vienai šeimai ar namų ūkiui.
Baseinų paslaugos, laikantis reikalavimų, taip pat galėtų būti teikiamos vykdant neformalųjį švietimą, pvz., vienos klasės mokiniams.
Nuo balandžio 19 dienos atitinkamai siūloma leisti nuomoti laisvalaikio paslaugos teikti skirtas patalpas.
Sporto klubai – nuo balandžio 26 dienos
Sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, kūno rengybos centrų paslaugas, siūloma leisti teikti nuo balandžio 26 dienos, užtikrinant 20 kv. metrų plotą vienam asmeniui, įskaitant ir paslaugų teikėjus.
Grupinės treniruotės galėtų būti vykdomos dalyvaujant ne daugiau kaip 5 asmenims – neįskaitant paslaugų teikėjų.
Turgaus prekybininkai nori atsidaryti kartu
Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas Vytenis Butkevičius atkreipė nuogąstavo, kad turgaus prekybininkai diskriminuojami.
„Mes prašome, kad būtume atidaryti tuo pačiu, kaip ir pagrindinis mūsų konkurentas, didieji prekybos centrai ir jų parduotuvės. (…) Kaip ir anksčiau, taip ir dabar mes matome diskriminaciją“, – teigė V. Butkevičius.
Jis klausė, koks yra skirtumas tarp parduotuvių, pvz., „Maximos“, turinčių įėjimus iš pastato šonų, ir „Gariūnų“.
„Mes manome, kad tokio skirtumo nėra ir norime išgirsti nuomones. (…) Jūs suprantate patys, kaip žmonės sunkiai gyvena, koks didelis nepasitenkinimas yra kilęs, jiems yra palikta pragyvenimui 250 eurų, už juos reikia susimokėti mokesčius, ir daugiau net nesiplėsiu, bandydamas vertinti, kaip už tiek reikėtų pragyventi“, – rėžė V. Butkevičius.
Premjerė I. Šimonytė pasiteiravo, ar pasisakymo nereikėtų traktuoti kaip grasinimo. V. Butkevičius patikino, kad tik perduoda rinkoje esančias nuotaikas.
Premjerė pabrėžė, kad nutarimas įneša aiškumo ir galimybę planuoti veiklą.
„Tas diskusijos apie „Maximą“ ar kažką panašaus, man sunku būtų palaikyti todėl, kad ne „Maximos“ yra šitas nutarimas ir ne apie ją, o apie tas prekybos vietas, kuriose veikia įvairių veiklų parduotuvės, kurios dar dabar buvo, skirtingai nuo „Maximos“, uždarytos. Nes maisto prekių parduotuvės dirbo ir tada, kai nedirbo ir dauguma kitų parduotuvių“, – sakė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad atvėrimas daromas porcijomis, nes reikės darbuotojus ištestuoti prieš pradedant veiklą.
„Kuo gi turgavietės yra išskirtinės, kad jas reikia atidaryti vėliau. Kuo jos skiriasi nuo prekybos tinklų. Mes turgavietėse turime daug geresnes COVID-19 užkardymo priemones ir sąlygas, ir dideles erdves ir ventiliaciją puikią“, – nesutiko prekybininkų atstovas.
A. Dulkys atsakė, kad suvaldyti didelio žmonių skaičiaus turgavietėje nėra įmanoma, be to, tariamasi su epidemiologais.
A. Armonaitė teigė suprantanti, kad karantino pakeitimai nėra tobuli, tačiau sprendimas padarys „realybę šiek tiek geresnę nei buvo praeityje“.
„Atskiriems sektoriams iš tikrųjų yra labai daug iššūkių ir tas akivaizdu. Aš tik noriu pasakyti, kad dėl turgaus tikrai galėsime priimti tą sprendimą, tik noriu pasakyti, kad maisto turgūs dirba“, – pastebėjo A. Armonaitė.
