„Vasarį Lietuvos darbo biržos buvo užregistruota beveik 24 tūkst. laisvų darbo vietų. Turime paradoksalią situaciją, kad turime pakankamai didelį kiekį žmonių, kurie yra nedirbantys, ir turime darbo rinkoje didelę pasiūlą įvairiausių profesijų, ir įvairiausiuose sektoriuose – prekybos, statybos, transporto, logistikos, administracinėje, aptarnavimo veikloje“, – interviu LRT radijui sakė S. Skvernelis.
Premjero vertinimu, dabartinė socialinės paramos sistema dar neskatina įsilieti į darbo rinką, nes dėl finansinių praradimų, kurie ištinka gaunant darbo pasiūlymą, ir netekus socialinės paramos, žmonės sako, kad dirbti „neapsimoka“.
„Pašalpų sistema negali pasibaigti žmogui įsiliejus į darbo rinką, turi būti tęstinis mokėjimas arba pereinamasis laikotarpis, kada jis būtų skatinamas įsitvirtinti darbo rinkoje ir toliau integruotis ir sugebėti pragyventi savarankiškai. Dabar staigus iš karto socialinės paramos nutraukimas duoda tokį rezultatą. Šita sistema yra keistina“, – sakė S. Skvernelis.
Iš kitos pusės, pasak Premjero, reikia galvoti, kaip padėti verslui, kad jis galėtų kelti atlyginimus. Šioje srityje kalbama apie darbo našumą.
„Dėl to investicijos į procesus, modernizavimą, technologinį atnaujinimą yra labai svarbu. Tada galėtų kilti ir darbo užmokestis, nebūtų tokios baimės, kad eksportuojama produkcija tampa nebe konkurencinga“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak Premjero, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijos ir Vyriausybė yra numačiusios konkrečius darbus, kas galėtų paskatinti technologinį atsinaujinimą, darbo našumo kėlimą ūkyje, kalbama apie visos socialinės paramos sistemos peržiūrėjimą.
Kaip skelbia LRT radijas, „Eurostat“ duomenimis, vasarį nedarbas Lietuvoje 8,3 proc. didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Vasario pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 122 tūkst. gyventojų.
