Už tai balsavo 67 parlamentarai, prieš – 14, dar 13 susilaikė.

Nutarimu Vyriausybė įgaliota ne vėliau kaip iki 2020 metų rugsėjo 1 dienos pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms generaliniu direktoratu dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko (VPB) steigimo klausimais ir svarstyti valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale galimybes.

Prieš balsavimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas sakė, kad iš esmės visame pasaulyje keičiasi paradigma.

„Traukiamės nuo politikos, kai draudžiama valstybės aktyvi ekonominė veikla ir visoje eilėje sprendimų vis labiau atlaisviname valstybės ekonominę veiklą. Tai darome ne dėl to, kad turime keistus ideologinius motyvus ar atsigręžiame į praeiti. Esame praktikai, žiūrime kaip veikia rinkos, matome pliusus ir minusus. Ten, kur reikia – valstybės spaudimas turėtų atsirasti“, – sakė jis.

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė sakė, kad valstybinio banko steigimas yra oro virpinimas, manipuliuojant žmonių jausmais, nepasitenkinimu komerciniais bankais ir dideliais įkainiais.

„Jie neturi jokių idėjų ar priemonių konkurencijai finansų sektoriuje didinti, situacijai realiai pakeisti. Šitas darinys nebus tradicinis bankas, taip , kaip žmonės jį supranta, ir kaip jį apibūdinate. Sukelti lūkesčiai dėl mažesnių būsto palūkanų ar paslaugų įkainių neturi jokio pagrindo. Tai bus verslo kreditavimo fondas dėl savo prigimties turintis potencialo tapti politinės korupcijos židiniu“, – sakė ji.

Kas paskatino

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pristatytame projekte „Dėl valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale“ dėstomos priežastys, dėl kurių siūlomą steigti VPB.

Teigiama, kad tai paskatino BFK atlikto parlamentinio tyrimo dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas, išvada ir joje pateiktos rekomendacijos.

Taip pat tai, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų Europos Sąjungoje (užima trečią vietą po Estijos ir Graikijos), o galimybės pritraukti naujus rinkos dalyvius yra ribotos dėl objektyvių socialinės ir ekonominės raidos sąlygų (maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos).

Seimas dar pabrėžia, kad smulkiojo ir vidutinio verslo kreditų prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įsteigimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

„VPB padidintų finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje, ypač regionuose, ir galėtų paskatinti tvarią konkurenciją bankų sektoriuje“, – rašoma nutarime.

Dar dėstoma, kad VPB yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę kuriantiems projektams. Teigiama, kad tai kitas veiklos modelis, negu taiko komerciniai bankai, iš esmės siekiantys trumpalaikio pelningumo ir neretai stokojantys socialinės atsakomybės.

Seimas dar teigia atsižvelgiantis į teigiamą VPB vaidmenį užtikrinant finansinį valstybės stabilumą, mažinant jos priklausomybę nuo išorės rizikos veiksnių ir kartu su kitais rinkos dalyviais užtikrinant ilgalaikį investicinių projektų finansavimą.

„Šiuo metu rinkoje veikiančios nacionalinės plėtros įstaigos negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, negali skatinti tvarios konkurencijos bankų rinkoje ir realiai švelninti ekonomikos svyravimų, tačiau šių Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų pagrindu gali būti steigiamas VPB, kuris galėtų siekti banko veiklos licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko“, – dėstoma nutarime.

VPB yra svarbus įgyvendinant ES investicines programas, teigia Seimas.

„Dauguma valstybinių plėtros bankų turi banko veiklos licencijas ir jiems taikomi ES bankų veiklos reikalavimai“, – rašoma dokumente.

Galiausiai Seimas pažymi, kad VPB steigimą sudaro keturi pagrindiniai etapai: 1) finansų rinkos ribotumo išankstinis įvertinimas; 2) preliminari VPB galimybių studija ir alternatyvūs scenarijai; 3) pasirinkto VPB veiklos scenarijaus įgyvendinimo studija; 4) pasirinkto VPB veiklos scenarijaus įgyvendinimo gairės.

Norėjo papildyti

Seimo nariai Simonas Gentvilas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen projektą norėjo papildyti. Tačiau, kaip posėdžio metu paaiškino jam pirmininkavusi Rima Baškienė, pasiūlymai pateikti per vėlai, todėl jie svarstomi nebuvo.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai norėjo priminti apie Lietuvos valstybinių komercinių bankų skausmingus bankrotus, palikusius didelius nuostolius Lietuvos gyventojams.

Taip pat norėta įrašyti: „Šios 2016–2020 metų kadencijos Seimas nuolat vykdo veiklą trukdančią naujų komercinių bankų steigimuisi. Tokie priešiški veiksmai kaip buvusio Seimo nario, dabartinio europarlamentaro Stasio Jakeliūno vieši pareiškimai, jog Švedijos kapitalo bankai turi parsiduoti kitų šalių akcininkams, trys nepasiteisinę kreipimaisi į Valstybės saugumo departamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl „Revolut“ banko steigimosi Lietuvoje bei nenuoseklūs bandymai 2019 metais apmokestinti bankų aktyvus, atstūmė premjero ir prezidento asmeniškai kviestus komercinius bankus kurtis Lietuvoje ir sužlugdė kitų užsienio kapitalo komercinių bankų kūrimąsi Lietuvoje“.

Projekte liberalai dar norėjo pridėti, jog Lietuvos valstybinio komercinio banko valdyboje nebus galima užtikrinti nepriklausomos ir nepolitizuotos valdysenos, nes šios 2016–2020 metų kadencijos Seimo dauguma siekia politizuoti valstybės valdomų įmonių valdybas.

„Prieštaraujant EBPO rekomendacijoms, siūloma valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų daugumą sudaryti iš valstybės tarnautojų, o ne nepriklausomų valdybos narių“, – rašoma jų pasiūlyme.

S. Gentvilas ir V. Čmilytė-Nielsen dar pažymėjo, kad VPB įkūrimui reikės bent 1 mlrd. eurų įstatinio kapitalo ir jis savo veiklą galės pradėti vykdyti tik po 2 metų.

Kaip primena naujienų agentūra BNS, finansų ministras Vilius Šapoka praėjusią savaitę sakė pritariantis, kad toks bankas galėtų būti kuriamas jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo pagrindu, tačiau jis prieštarauja valstybės dalyvavimui mažmeninės bankininkystės versle.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neatmeta, kad VPB galėtų būti kuriamas panaudojant ir Lietuvos pašto filialų tinklą. Už valstybinio banko steigimą pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (332)