Iš kai kurių šalių pasitraukė patys
Rusiškos kilmės prekybos tinklas „Mere“ (UAB „Valientė“) Lietuvoje veikia nuo 2019-ųjų.
Tinklas priklauso Rusijos kapitalo bendrovei „Svetofor“, kurios vadovybė įsikūrusi Krasnojarske, o parduotuvės plėtojamos visoje Rusijoje ir kitose šalyse.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš viso šiuo metu yra atidaryta 20 šio tinklo parduotuvių, o Latvijoje – dar 5, kurios veikia per lietuviškos įmonės filialą. Anksčiau parduotuvės veikė ir kitose Europos šalyse, tokiose, kaip Vokeitija, Lenkija, Ispanija ir Didžioji Britanija.
Neseniai, praėjusių metų lapkričio pabaigoje, minėto tinklo parduotuvė duris atvėrė ir Vilniuje. Tai buvo pirmoji šio tinklo parduotuvė sostinėje.
Remiantis „Sodros“ duomenimis, vasario 21 dieną įmonėje dirbo 211 darbuotojų, už kuriuos buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Skelbiama, kad vidutinis atlyginimas įmonėje iki mokesčių dar praėjusį gruodį siekė 1170 Eur.
Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas svarstė, kad minėto tinklo užsidarymą kitose Europos šalyse lėmė tikrai ne patriotiški pirkėjai, kurie boikotavo tinklą, todėl šiam teko pasitraukti. Kaip tikino, priežastis čia – paprastesnė.
„Kitose šalyse yra didesnė konkurencija, didesnė žemų kainų parduotuvių dalis ir „Mere“ paprasčiausiai neatlaikė konkurencijos.
Lietuvoje yra labai žema konkurencija, vyrauja keli prekybininkai, naujam gamintojui ar tiekėjui yra sunku įeiti į rinką“, – soc. tinkle rašė jis.
Asortimente – žinomi vardai
Kaip buvo skelbiama Pricer.lt atliktoje analizėje, „Merės“ asortimente – daugybė įvairiausių prekių. P. Čepkauskas vardijo, kad yra ir lietuviškų žaidėjų, tokių, kaip „Volfas Engelman“, „Krekenavos agrofirma“, „Daisena“.
„Dalis įmonių, kaip kad UAB „Daivida“, kitaip žinoma, kaip „Rokiškio mėsinė“, šifruojasi po užsakomaisiais gaminiais.
Jeigu pagal kilmės šalis – be jokios abejonės yra rusiškų, baltarusiškų prekių – tinklas gi rusiškas, bet yra daug latviškų, estiškų, lenkiškų, ukrainietiškų, turkiškų, vokiškų, šveicariškų prekių, galima aptikti net „Lidl“ tinklo prekių ženklų“, – sakė jis.
Atstovas aiškino, kad schema, kaip prekės patenka į šį tinklą, veikia maždaug taip, kad tiekėjas turi atsiųsti pasiūlymą su savo prekės mažmeninėmis kainomis kituose tinkluose.
„Pardavimo kaina „Mere“ tinklui turi būti tokia, kad tinklo lentynos kainos būtų mažiausiai 20 procentų žemesnės nei konkurentų, bet tuo pačiu užtikrintų jiems 32 proc. antkainį. Pardavėjas turi savo transportu pristatyti prekes ir jas pasiimti atgal, jeigu jos neparduodamos.
Tokiu būdu „Mere“ tinklas permeta ant prekių tiekėjo visą darbą, susijusį su rinkos tyrimais, kainodara ir pardavimu, kas supaprastina tinklo vadybininkų darbą ir, be abejo, sąnaudas jiems“, – aiškino P. Čepkauskas.
Kaip tikino, galiausiai, nepaisant to, kad prekybos tinklas prekiauja rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis ir neturi stabilaus asortimento, jis užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias sąlygas tiekėjams.
Gali mesti pirštinę kitiems prekybos tinklams
Buvo skeliama, kad 2021 metais tinklas pasiekė 31,6 mln. Eur apyvartą ir sugeneravo – 880 tūkst. Eur nuostolį.
„Remiantis šiais skaičiais, viena „Mere“ parduotuvė per metus pardavė prekių už apie 2 milijonus eurų. Jeigu imti kokį supermarketų tinklą – tai jų panaši parduotuvė pardavinės už 3 milijonus eurų.
Turint galvoje, kad „Mere“ parduotuvėje nėra kai kurių kategorijų prekių – tai yra geri rodikliai. Yra sukauptas 1,3 mln. eurų nuostolis, tačiau 2022 tinklas pasididino savo antkainį iki 32 procentų.
Reiškia su visais atidarymais ir infliacija jų apyvarta 2022 bus apie 50 mln. eurų, na, o padidintas antkainis leis tapti pelningu, padengti sukauptus nuostolius ir greičiausiai net atpirkti visas investicijas“, – sakė P. Čepkauskas ir apibendrino, kad visgi galima sakyti, jog būtent šis tinklas šiuo metu yra greičiausiai augantis Lietuvoje.
„Tokiais tempais jis per porą metų taps pastebimu žaidėju. <...>
Belieka tikėtis, kad toliau krentanti vartotojų perkamoji galia paskatins Lietuvos tinklus pradėti realiai konkuruoti kaina arba po 2-3 metų jiems jau reikės galvoti ką daryti su 60, o ne 20 „Mere“ parduotuvių.“, – sakė jis.
Ekspertas: galbūt dalis žmonių nežino situacijos
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas tikino pats minėto tinklo parduotuvėje nė karto nesilankęs, tačiau nesistebėjo, kad ji pritraukia pirkėjus.
„Jeigu jie save išskiria, kaip žemų prekių kainų tinklą, tikėtina, kad dalį mažai mąstančių ir vertybių neturinčių žmonių jie visada pritrauks“, – kalbėjo jis.
Kaip tikino, galimai yra ir tokių, kurie nežino, kad tai rusiškos kilmės prekybos tinklas.
„Mere“ nei giriasi, nei viešinasi. Manau, apie tai tiesiog turėtų būti žmonėms suteikta daugiau informacijos, o žmonės – paprasti, jie lygina kainas ir perka tai, kas jiems atrodo gerai“, – sakė ekspertas.
J. Gavėnas patikslino bendrai manantis, kad mažmeninės prekybos sektoriuje konkurencija yra stipri.
„Kainas palaikyti žemas galima trumpalaikėje perspektyvoje, bet ilgalaikėje tai nėra tvarus sprendimas“, – teigė jis.
