J. Petkuvienė taip pat pažymėjo, kad valstybės rezervo atsargos turi „valstybės paslapties elementų“, tačiau, pasak jos, privalomas aiškumas – kiek, kam ir kokių priemonių yra išdalinama.
„Viena medalio pusė galbūt yra, kad gal ir nebuvo niekam iki galo aišku, kiek tų priemonių iš tiesų reikės – gal buvo įsivaizdavimas, kad tų priemonių reikės tik toms penkioms ligoninėms, kurios gydys COVID-19, ir atrodė, kad to gali užtekti. Galbūt nebuvo įvertinta, kad toks masinis poreikis turėti apsaugos priemones – ir ne tik gydymo įstaigoms (...) – iš viso gali būti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė laikinoji VPT vadovė.
Jos teigimu, tokio masto pandemija buvo neįprasta visam pasauliui.
„Kitas momentas – galbūt nebuvo įsivaizdavimo, kad taip staigiai gali nebelikti prekių. Gal atrodė, jog reikės ir nusipirksime, mes pripratę taip gyventi (...). Bet kad susidursime su tokiu visuotiniu deficitu pasaulinės rinkos lygmeniu, manau, kad daugelis neįsivaizdavo. Negalime sakyti, kad tik Lietuvoje nebuvo įvertintos galimybės, nes Lietuvoje mes pakankamai neblogai susitvarkėme“, – teigė J. Petkuvienė.
Pasak laikinosios VPT vadovės, visame pasaulyje neatrodė, kad situacija taps tokia įtempta. Vis dėlto, pažymėjo ji, skaidrumas, kalbant apie valstybės rezervą, nepaisant paslapties elementų, privalo būti.
„Mes ir pandemijos metu akcentavome, kad turi būti aiškumas ir skaidrumas, kiek priemonių yra išdalinama. Pats valstybės rezervas turi valstybės paslapties elementų ir negali būti viešai skelbiama, kiek yra rezerve. Bet kiek yra išdalinama arba kiek, kam ketinama išdalinti – tai čia paslapties elementų nebūtų. Šitie žingsniai: aiškumas, skaidrumas – turbūt būtų palengvinę visiems įsivertinimą, kiek kokių priemonių gali dar trūkti“, – pridūrė J. Petkuvienė.
Laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė sako, kad koronaviruso pandemija labiausiai išryškino decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos trūkumus. Anot jos, kiekviena perkančioji organizacija veikė savarankiškai.
„Šita pandemija turbūt labiausiai išryškino mūsų decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos trūkumus. Tai reiškia, kad kiekvienas pirkimo vykdytojas, kiekviena perkančioji organizacija, įstaiga veikė savarankiškai. Tada, kai buvo labai didelis stygius priemonių, kai pasiūla buvo labai ribota ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje rinkoje, mes turėjome ir vidinės konkurencijos elementų. Vadinasi, konkuravo ne tiekėjai, o konkuravo pirkimo vykdytojai“, – apibendrindama tarnybos atliktą apžvalgą apie tai, kaip mokesčių mokėtojų pinigai buvo leidžiami per koronaviruso pandemiją, sakė J. Petrkuvienė.
„Natūralu, kad viešojo sektoriaus derybinės galios šitoje situacijoje kažkiek sumažėjo“, – pridūrė ji.
Visgi J. Petkuvienė pripažįsta, kad, jei šalis būtų labiau nukentėjusi nuo pandemijos, apie viešuosius pirkimus kalbėti būtų gana ciniška.
„Turbūt bendra išvada, ką mes sakome šiandien, apie pirkimus COVID mes galime kalbėti, nes situacija Lietuvoje yra tikrai nebloga, nepasiekėme blogųjų prognozių, nes, jei būtume labai nukentėję nuo COVID, apie pirkimus kalbėti būtų gana ciniška kalbėti“, – pridūrė laikinoji tarnybos vadovė.
