Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo tirti galimas mokesčių vengimo schemas vienoje didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Vykdant šį tyrimą bus kreipiamasi ir į partnerius Estijoje.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas DELFI komentavo, kad mokesčių administratorius subūrė profesionaliausių ekspertų iš skirtingų padalinių komandą  „Vilniaus prekybos“ grupės veiklų tyrimui.

„Komanda tikrina ir vertina didžiulius kiekius gaunamos informacijos ir bendradarbiaus su užsienio šalių partneriais, tarp jų ir Estija, aiškinantis galimai neteisėtų mokesčių schemų turinį. Pagrindinis tyrimo uždavinys yra sandorius vertinti ne pagal jų formaliąją išraišką, bet atsižvelgiant į jų vykdymo tikslus bei turinį, t.y. įvertinti ar jie nebuvo vykdomi mokesčių išvengimo tikslais“, - apibendrino jis.

Estijoje yra keletas „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių, iš Estijos yra valdoma Lietuvoje veikianti bendrovė „Franmax". Ši įmonė veikia franšizės būdu ir parduoda teisę naudotis „Maxima" prekės ženklu ir kitomis žiniomis, reikalingomis parduotuvių kūrimui.

Mokesčių inspekcija šio tyrimo metu planuoja naudoti ne tik Lietuvoje turimą informaciją.

<span style="color: #ff0000;">VP skyrybos.</span> Mokesčių inspekcija imasi naujo tyrimo
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Agresyvaus mokesčių planavimo ir vengimo schemos, kuriomis bando naudotis didžiosios pasaulio kompanijos ir jų akcininkai, mokesčių administratoriams yra pažįstamos. Mokesčių inspekcija pasinaudos pasauline mokesčių administratorių praktika tiriant visą gautą informaciją ir analizuojant schemas“, - komentavo A. Klerauskas.

Šio akcininkų ginčo kontekste, jis dar kartą pakartojo principinę institucijos poziciją.

„Valstybinė mokesčių inspekcija pirmiausia norėtų pažymėti, kad niekada nedalyvavo ir neplanuoja dalyvauti verslo partnerių konfliktuose ir niekada nebus įrankiu, kuriuo galėtų naudotis akcininkai kovai su konkurentais“, - raštu dėstė A. Klerauskas.

Kartu jis priminė, kad Mokesčių inspekcija didžiųjų mokesčių mokėtojų veiksmus, kuriems priklauso ir „Vilniaus prekybos“ grupė, nuolat vertina ir tiria, aiškindamasi, ar nebuvo išvengta privalomų mokesčių.

Dėl vykstančio tyrimo Mokesčių inspekcija išsamiau savo veiksmų nekomentuoja.

Pasigedo milijonų mokesčių

Smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius viešai nurodė žinantis schemų, kaip Lietuva galimai negavo šimtų milijonų litų mokesčių dėl įvairių grupėje atliktų pertvarkų, o pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus pusė tokius kaltinimus vadina nepagrįstais.

M. Marcinkevičiaus nuomone, mokesčių „Vilniaus prekybos“ grupei pavyko išvengti per mokestines struktūras, vykdant reorganizacijas, akcijų perleidimus ar teikiant paskolas: taip galimai buvo išvengta pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

DELFI pasidomėjo, kaip vyko grupės plėtra artimajame užsienyje: Latvijoje ir Estijoje.

Maxima“ nurodo, kad plėtos į Baltijos šalis ėmėsi pirmiausiai: 2001 m. atidarytos pirmosios parduotuvės Latvijoje ir Estijoje, o 2005 m. jau Bulgarijoje.

„Plečiantis į daugiau šalių, ši patirtis: žmonės, prekės ženklai ir visos sukauptos žinios iš lietuviškos „Maximos“ įmonės palaipsniui kaupėsi holdinge – „Maxima grupėje“. Šios įmonės pajamas sudarė paslaugų mokestis, kurį ji rinkdavo iš jos valdomų įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir, vėliau, Bulgarijoje. „Maximos“ įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje apyvartoms didėjant, holdinge pradėjo kauptis vis daugiau funkcijų ir patirties, daugėjo ir specialistų. Holdingo – turto valdytojo veiklos sritis išsiplėtė tiek, kad paslaugų teikimas pradėjo nebeatitikti esmės“, - komentavo N. Numavičiaus pozicijai atstovaujanti advokatė Olga Petroševičienė.

Pradėta reorganizacija

2011 m. nuspręsta verslus atskirti reorganizuojant „Vilniaus prekybą“: prekės ženklas ir kita parduotuvėms kurti reikalinga veikla susieta su franšize ir perduota įmonei „Maxima group", kuri vėliau pakeitė pavadinimą į Lietuvoje veikiančią bendrovę „Franmax".

Tuo metu „Maxima grupė" liko valdyti „Maximos" prekybos tinklų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje įmones.

„Franšizės paslaugų teikimas yra įprastas ir tarptautiniams prekybos tinklams, ir tarptautiniams prekės ženklams, - dėstoma komentare. - Nerijaus Numavičiaus ir kitų grupės akcininkų valdomos įmonės pagaliau pasiekė tarptautinę brandą.“

Paprašyta nurodyti, kiek sumokama mokesčių nuo grupės atskyrus franšizę, O. Pertoševičienė pateikia Mokesčių inspekcijai pateiktų mokesčių deklaracijų duomenis: 2008 – 2010 m. sumokėtas „Franmax“ (anksčiau „Maxima group“) pelno mokestis Lietuvoje buvo 0 Lt, o nuo 2011 m. augo, tais metais pasiekdamas 16,87 mln. Lt, dar kitais – 25,473 mln. Lt, o 2013 m. - 26,107 mln. Lt.

„Įstatymai neleidžia reorganizacijos vykdyti tuomet, kai atskyrimas daromas siekiant sumažinti mokestinę naštą. Jei po reorganizacijos abi įmonės būtų pradėjusios mokėti mažiau mokesčių, nei prieš tai mokėjo „Maxima grupė" – franšizės veiklą būtų reikėję parduoti. Tačiau po reorganizacijos bendra „Maxima grupės" bei nuo jos atskirtos „Maxima group" (vėliau „Franmax“) mokestinė našta nesumažėjo, abi įmonės ir toliau veikė bei mokėjo mokesčius Lietuvoje”, - rašė advokatė.

 "Maxima Group", vėliau tapusios "Franmax", pelno mokestis už 2008-2014 metus
"Maxima Group", vėliau tapusios "Franmax", pelno mokestis už 2008-2014 metus
© Bendrovės archyvas

Įmonių grupė skaičuoja, kad nuo franšizės atsiradimo iki šių metų pradžios visos grupės įmonės sumokėjo 6 milijonais litų mokesčių daugiau, nei būtų sumokėję likusios prie senosios sistemos.

Lietuviškos įmonės valdymas – į Estiją, akcininkai nesutaria

Jei prieš reorganizaciją Estijoje ir Lietuvoje veikė po 2 įmonės, tai po reorganizacijos šios įmonės liko, tik buvo sukurta dar viena bendrovė Lietuvoje „Franmax“, kurios savininkė – Estijos bendrovė.

Reorganizacija ir veiklos Estijoje
Reorganizacija ir veiklos Estijoje
© Bendrovės archyvas

„Šis atskyrimas buvo vykdomas jau išsiskyrus dalies akcininkų verslo interesams, todėl, nors sandoris ir vyko tarp tų pačių akcininkų kontroliuojamų įmonių, jame buvo laikomasi aukščiausio skaidrumo reikalavimų, būdingų tokiems sandoriams“, - teigė O. Pertoševičienė.

Tam, kad ateityje būtų išvengta priekaištų dėl skaidrumo, „Maxima grupės“ vertę nustatė nepriklausomi turto vertintojai, bet skaičiuojant franšizės tiekėjo kainą buvo vertinama sąlyga, ar bus užtiktinta galimybė gauti pajamas iš klientų. Įmonė nurodo, kad „Franmax“ darbuotojai dirba Lietuvoje, todėl ši įmonė yra registruota, veikia ir visus mokesčius moka Lietuvoje.

Skelbta, kad holdingas Estijoje buvo suformuotas verslo plėtros sumetimais.

DELFI kalbinti investuotojai ir mokesčių specialistai yra komentavę, kodėl dalis kitų lietuviškų įmonių pasirenka valdančiąją įmonę perkelti į Estiją: ten juridiniam asmeniui yra pigiau sukaupti lėšų pelno pavidalu, nes šalies įstatymai numato, kad pelno mokesčio nereikia mokėti, jei jis nėra išmokamas fiziniams asmenims.

Iš Estijos - į Ispaniją

Šiemet grupėje toliau vyko pertvarkos: Lietuvoje veikianti „Franmax“ buvo parduota Ispanijos prekybos tinklą „Supersol“ valdančiai kompanijai „Carson“, kuri taip pat priklauso tiems patiems akcininkams.

„Nuo to mokesčių našta taip pat nepasikeitė. „Franmax“ Lietuvoje dirbo, dirba ir visus mokesčius moka Lietuvoje“, - rašė O. Pertoševičienė.

Paaiškinama, kad bendras šių trijų įmonių rezultatas ir pinigų srautai – teigiami, o jei „Supersol“ prireikia lėšų, „Carson“ jas rinkos kaina skolinasi iš kitų grupės įmonių.

"Neseniai „Carson“ tokiu būdu užsitikrino 90 mln. eurų finansavimą iš kitos tiems patiems akcininkams priklausančios įmonės. Dar norėtume pastebėti, kad tokie verslo finansavimo sprendimai yra įprasti didelėms tarp įvairių šalių išsidėsčiusioms bendrovėms ir jie niekaip nepažeidžia Lietuvos ar kitų jurisdikcijų teisinių aktų. Be to, tiek „Carson“, tiek ir minimą paskolą suteikusi įmonė yra tiems patiems akcininkams priklausančios įmonės, kuriose Mindaugui Marcinkevičiui priklausanti dalis yra beveik identiška", - rašoma komentare.

Skaičiuojama, kad „Supersol“ nuostoliai nuo 2012-ais siekusių 30,3 mln. eurų, sumažėjo iki 14,8 mln. eurų pernai, o šių metų pabaigoje planuojama, kad neviršys 7,3 mln. eurų.

"Franmax" po pardavimo Ispanijos įmonei
"Franmax" po pardavimo Ispanijos įmonei
© Bendrovės archyvas

DELFI primena, kad viešai smulkusis akcininkas M. Marcinkevičius nurodė, kad dalį galimai nesumokėtų mokesčių atlygintų ir pats, tačiau savo pareiškimu siekia atkreipti valstybės institucijų dėmesį. Kartu smulkusis akcininkas atskleidė, kad norėtų išpirkti dabar visiems investuotojams priklausantį turtą: Lietuvoje veikiančius prekybos ir pramogų centrus „Akropolius“.

Savo ruožtu, kiti investuotojai atkerta, kad tokie kaltinimai yra spaudimas parduoti turtą, o kova vyksta ne dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, o dėl asmeninės naudos ir pinigų.

Pernai „Vilniaus prekybos“ grupė gavo 3,06 mlrd. eurų konsoliduotų audituotų pajamų, tai yra 2,9 proc. daugiau nei 2013 metais. Bendrovės konsoliduotas audituotas pelnas per metus padidėjo 4,5 proc., iki 83,38 mln. eurų.

Vilniaus prekyba“ yra holdingo bendrovė, per kitas bendroves valdanti įmones „Maxima grupė“, „Euroapotheca“ bei „Ermitažas“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Luminor“ mokėjimai vis dar sutrikę (7)

Apgailestaudami pranešame, kad šiandien „Luminor| DNB “ klientų mokėjimai nebuvo įvykdyti....

Surplys: Kinija ir dalis Europos sieks spartinti prekybą (6)

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, jog Kinija bei 16 Vidurio ir Rytų Europos...

„Sodra“ atvėrė daugiau duomenų apie darbuotojų atlyginimus (9)

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas....

Iš IT į automobilių verslą nėręs vadovas: visur ir visada ieškokite balanso

DELFI TV laidoje „ Boso valanda su Jovaišu “ svečiavęsi „Moller Auto“ „Volkswagen“...

Vis dar sutrikęs „Luminor“ pervedimų vykdymas (26)

Nuo gegužės 24 d. 11 val. „ Luminor “ banke sutriko „Luminor| DNB “ klientų išeinančių...

Top naujienos

Susirgę reta liga, turėsite mažai galimybių gauti vaistų: šiauliečiui valstybė atsuko nugarą (1)

„Gyvenome įprastą gyvenimą, abu dirbome, auginome dukras. Vyras buvo stiprus, sveikas žmogus,...

Putino kritikai teigia pamatę, ko iš tiesų bijo Kremlius (109)

Baigėsi penktasis Vilniaus Rusijos forumas. Nuo ketvirtadienio vykusiame renginyje dalyvavo garsūs...

Buvusį tituluotos gražuolės sutuoktinį klampina dovanoti turtai ir „varguolių svaigalai“ (13)

Iš prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, įtariama, didelius turtus susikrovęs,...

Keičia poziciją: susitikimas su Kim Jong Unu vis dar gali įvykti (31)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo istorinis susitikimas su Šiaurės...

Lenkijos Senato maršalkos atsakas prieš Lietuvą užsimojusiai Cytackai: ponia, to nebus (297)

Balandį Torūnėje (Lenkija) vykusiame „Polonijos suvažiavime“ Vilniaus tarybos narei Renatai...

Britų spauda: oficialioje Skripalių apnuodijimo versijoje nesueina galai (7)

Laikraštis „i“ publikuoja apžvalgininkės Mary Dejevsky straipsnį apie neseniai paviešintą...

Apie emigrantus romaną parašęs ukrainietis turi patarimą išvažiuojantiems iš Lietuvos (42)

Asimiliuotis taip, kad niekas nesuprastų tavo kilmės, ar integruotis išliekant lietuviu? Užsienyje...

Strasbūro teismas kitą savaitę skelbs sprendimą dėl spėjamo CŽA kalėjimo Lietuvoje (2)

Europos Žmogaus Teisių Teismas kitą savaitę skelbs sprendimą dėl įtarimų, kad Lietuvoje...

Streikus išprovokavusios žydų reformos: ar tai gresia visos Europos krepšiniui? (26)

„Eurolyga virsta monstru“, – Krepšinis.lt pareiškė Nikola Vujčičius. Tokiais žodžiais...

Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune (141)

Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolų, perduotų antstoliams. Tai 250 tūkst....