Prieš daugiau nei dešimtmetį įvykusio skandalo detales į viešumą traukia iš VP grupės norintis pasitraukti smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius.

Prieš 13 metų tuometiniam „VP Market“ teko iškęsti vieną didžiausių visuomenės pasmerkimų: 2002 m. pasinaudodama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata bendrovė per įkurtą neįgaliųjų draugiją „Spindulys“ susigrąžino 76 mln. Lt PVM (apie 22 mln. eurų). Tuo metu šalyje galiojo lengvata, leidžianti nemokėti šio mokesčio neįgaliųjų organizacijų valdomoms įmonėms.

2002 m. birželį „VP Market“ iš bendrovės „Optimali investicija“, kurios akcijos priklausė visuomeninei neįgaliųjų organizacijai „Spindulys“, įsigijo turto už 600 mln. Lt.

Nors šioms detalėms iškilus į viešumą buvo teigiama, kad „Spindulys“ buvo išardytas, atrodo, kad istorija nėra visai užbaigta.

Labdaros ir paramos fondas „Vilties spindulys“ (buvęs „Spindulys“) vis dar vykdo veiklą ir jame laikomi milijonai eurų. Fondą ir toliau valdo VP grupė bei Nerijus Numavičius. Vis dėlto įmonių grupės atstovai teigia, kad fonde laikomi pinigai yra skirti tik paramai.

Minėtos lėšos šiuo metu yra valdomos per labdaros ir paramos fondą „Vilties spindulys“.

Į „VP grupės“ partnerių planus kelti „Vilties spindulį“ naujam gyvenimui smulkusis grupės akcininkas M. Marcinkevičius žiūri įtariai. Jis pabrėžia, esą „Spindulys“ sukurtas buvo išimtinai PVM susigrąžinimo mechanizmui ir niekados nebuvo skirtas tapti visuomenei naudinga organizacija.

„Spindulys“ niekada nebuvo labdaros ar, tuo labiau, neįgaliųjų organizacija. Juokinga, kad kai mokesčių inspekcijos keliose šalyse imasi tirti įmonės veiklą, puolama imituoti labdarą bei gerus ketinimus. „Spindulio“ dabartinė struktūra nė kiek neprimena labdaros organizacijos, tačiau valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą bei turi holdingą Olandijoje. Jei Nerijus iš tiesų nori grąžinti skolą, kurią dėl šios istorijos patyrė visuomenė, „Spindulys“ turėtų viešai parduoti visą savo valdomą turtą, o už jį gautas lėšas skaidriai ir atvirai skirti labdaringai veiklai Lietuvoje. Kitu atveju tai bus tiesiog ryšių su visuomene triukas, skirtas bent kiek pagerinti ypač prastą grupės reputaciją“, – mano M. Marcinkevičius.

Dabartinė VP grupės vadovybė prieš daugiau nei dešimtmetį priimtą sprendimą vertina neigiamai.

„Ši skambi ir įžūli operacija neatnešė mums jokios naudos, tačiau grupei ir jos akcininkams padarė daug žalos. Ji yra tiek materiali, tiek nemateriali“, - teigia įmonės atstovai.

Prisimindami įmonių grupės nemaloniąją istoriją VP grupės atstovai tvirtina, kad visi 76 mln. Lt (22 mln. eurų) atiteko labdaros ir paramos fondui, iš kurių 11,4 mln. Lt iškart, kaip pelno mokestis, buvo pervestas valstybei. Po įvairių tyrimų ir patikrinimų „VP Market“ valstybei sumokėjo 24 mln. Lt baudą.

Teigiama, kad „Optimalios investicijos perleidimas ir neliečiamojo kapitalo suformavimas neatnešė tiesioginės naudos grupės įmonėms.

„Spindulio“ istorijos mestas nepasitikėjimo šešėlis iki šiol persekioja ir, matyt, toliau persekios mus visoje veikloje, - skelbia VP grupės atstovai. - Taip elgtis mums tikrai nederėjo ir naudodamiesi proga Nerijus Numavičius ir „Vilniaus prekyba“ dėl to nori atsiprašyti Lietuvos, jos visuomenės, Valstybinės Mokesčių inspekcijos ir neįgaliųjų organizacijų. Vienintelis mūsų pasiteisinimas tai, kad pinigai niekur nedingo, o 16,5 milijonų litų buvo išdalyti išties prasmingai paramai – padėjome rengtis Lietuvos olimpiečiams, rėmėme kultūrinius renginius, vaikų ugdymo įstaigas, neįgaliuosius“.

„2008 metais fondo dalininkai, vengdami bet kokių tolesnių sąsajų su tuometine „Vilniaus prekybos“ grupe, sukūrė nuo grupės nepriklausomą „Vestodijos“ investicijų valdymo strategiją. Visas „Vestodijos“ uždirbtas pelnas ir gauto PVM dalis buvo pervedama fondui – „Vilties spinduliui“, kuris visas šias lėšas skyrė paramai ir labdarai bei paties fondo išlaikymui. Per dvylika metų paramai bei labdarai skirta per 16,5 mln. litų, o pagrindiniai naudos gavėjai yra Lietuvos Tautinis Olimpinis komitetas, kitos sporto iniciatyvos, kultūrinių renginių, neįgaliųjų, vaikų lavinimo organizacijos“, – paaiškina N. Numavčiaus interesams atstovaujanti advokatė Olga Petroševičienė.

Ką toliau darys su spinduliu?

VP grupė teigė, kad šių metų pradžioje fondo dalininkai užsibrėžė du tikslus.

Pirmas – atstatyti neliečiamojo kapitalo vertę ir uždirbti daugiau pinigų, kuriuos būtų galima skirti labdarai. Antra – fondas galėtų daugiau dėmesio skirti ne sporto rėmimui, bet mokslo, švietimo ir socialiai pažeistų grupių integracijos srityse projektams.

„Dar kartą norėjome pabrėžti – pinigų jokia forma išsiimti ar kitaip gauti naudos negalime ir nesirengiame. Fondo dalininkai siekia efektyviai valdyti neliečiamąjį kapitalą ir gautą naudą grąžinti visuomenei, - skelbiama VP grupės komentare. - Nors fondo dalininkai yra „Vilniaus prekyba“ bei pats Nerijus Numavičius, tačiau pagal įstatymus jokio pelno ar išmokų iš šio fondo kita forma dalininkai gauti negali, negavo ir negaus. Tai labai aiškiai reglamentuota fondo įstatuose, kurie visiškai atitinka LR labdaros ir paramos įstatymo nuostatas. Net nusprendus fondą likviduoti, visas jo turtas (šiuo metu vertinamas maždaug 48 mln. litų) atitektų ne dalininkams, o kitai labdaros ar paramos organizacijai, kuri šį turtą galėtų naudoti tik labdaros ir paramos tikslais“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (121)