DELFI primena, kad smulkusis akcininkas Mindaugo Marcinkevičiaus grupei pateikė kaltinimų galimai išvengus daugiau nei 720 mln. Lt, N. Numavičiaus pusė tai neigia ir vadina kovos įrankiu, investuotojai kritiškai vertina abi puses.
N. Numavičiaus pozicija apie galimai nesumokėtus mokesčius ir grupės atsiskyrimą viešai buvo išsakyta šios savaitės pradžioje. Dabar stambusis akcininkas papasakojo, kaip prisimena grupės subyrėjimą ir ankstesnius akcininkų konfliktus.
Anksčiau žinomas investuotojų dešimtukas, kitaip vadintas „VP dešimtuku“, šiuo metu yra sumažėjęs iki septintuko. Iš dešimtuko yra pasitraukęs Darius Nedzinskas, Renatas Vaitkevičius ir Julius Numavičius.
„Dalis mūsų akcininkų ir toliau veikia mūsų bendrame versle, dalis – pasitraukė. Kiti investavo asmenines lėšas į konkuruojančius verslus“, - rašoma N. Numavičiaus įžangos laiške.
Džiaugiasi skaidrumu
Akcininkas Mindaugas Marcinkevičius išplatino komentarą, kuriame džiaugiasi skaidrėjančia grupės veikla.
"Džiaugiuosi, kad pasiekėme vieną iš pagrindinių savo tikslų. "Vilniaus prekybos" grupė tapo atviriausia per visą savo gyvavimo istoriją ir pagaliau pradėjo vadovautis skaidrios veiklos principais. Aš ir toliau užimsiu aktyviojo akcininko rolę ir visomis įmanomomis priemonėmis stengsiuosi užtikrinti atsakingą bei aukščiausius standartus atitinkantį grupės elgesį",- teigė M.Marcinkevičius.
"Tokios išsamios informacijos man nepavyko gauti jau keletą metų, todėl džiugu, kad ji tapo prieinama ne tik man, bet ir visuomenei", - džiaugėsi verslininkas.
Kaip pasitraukė akcininkai
Išplatintame dokumente skelbiama, kaip prasidėjus 2008 – 2009 m. finansinei krizei keitėsi „VP dešimtuko“ nuotaikos, po to, kai buvo nuspręsta sukauptą kapitalą pasidalinti ir plėtoti verslus nebe visiems kartu.
„Vieniems asmeniniai verslai sekėsi geriau, kitiems – blogiau, - rašoma išplatintame dokumente. - Pirmasis iš grupės pasitraukė vėliausiai prie jos prisijungęs Darius Nedzinskas – asmeniniai pinigai krizės nustekentoje Lietuvoje jam pasirodė geresnis pasirinkimas nei likimas smulkiuoju akcininku. Renatas Vaitkevičius savo akcijas grupėje iškeitė į „Aibę“ – su pagrindiniu „Maxima“ verslu vis labiau besikirsti pradėjusį kooperatinių parduotuvių tinklą. Julius Numavičius veiklą grupėje iškeitė į asmeninį verslą JAV ir atidavė akcijas vyresniajam broliui. Vladas Numavičius liko akcininku, tačiau apsikeitęs akcijomis su broliu liko prižiūrėti „EVA grupę“ – investicijų valdymo įmonę, kurioje jau jis yra stambusis akcininkas, o Nerijus Numavičius – smulkusis.“
Stambiojo akcininko vertinimu, nei vienas pasitraukimas nebuvo toks spalvingas kaip Mindaugo Marcinkevičiaus, kuris po grupės strategijos pasikeitimo vadovavo „Akropoliui“ – prekybos centrams, kuriuos jis padėjo sukurti.
„Išgirdę apie partnerio ir jo kolegos sulaikymą Vokietijoje kiti akcininkai puolė juo rūpintis, tačiau iš areštinės išėjęs ir grįžęs į Lietuvą jis buvo nekalbus. Po truputį pradėjo lįsti yla iš maišo – M. Marcinkevičius taip uoliai domėjosi kaip veikia žinomas Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas, kad apsauginiai jį įtarė planuojant vagystę ir perdavė vietos policijai. Pasirodo niekada pats tiesiogiai parduotuvių nevaldęs M. Marcinkevičius taip ruošėsi vėliau „Mart Inn“ pavadinimą gavusių parduotuvių tinklo plėtrai Baltarusijoje. Rinkoje, į kurią tuo metu rengėsi žengti ir pati „Maxima“, - dėstoma „Vilniaus prekybos“ pozicijoje.
Paaiškinama, kad po šio įvykio M. Marcinkevičius paliko „Akropolį“, bet investavo į prekybos ir verslo centrus, o dabar išreiškė norą perimti „Akropolius“. Primenama, kad kartu su M. Marcinkevičiumi įmonę paliko jo brolis Gintaras Marcinkevičius, kuris vėliau dirbo su plėtra Baltarusijoje.
„Akcininkai taip pat rūpinosi kaip užtikrinti savo veiklos tęstinumą, - skelbiama dokumente. - Nors pagrindinis akcininkas N. Numavičius savo mokesčius ir toliau moka Lietuvoje, sau priklausančias grupės įmonių akcijas iškėlė į stichtingus Olandijoje bei patikėjimo teise pasaulyje garsėjančius Kiurasao ir Bermudų jurisdikcijas, kurios leidžia atskirti finansinę ateitį užtikrinančius dividendus ir profesionalams patikėtą valdymą. Šiose šalyse savo turtą saugo turtingiausi pasaulio žmonės Warrenas Buffetas bei Bilas Gatesas.“
Grupės skyrybos
Paskelbtoje knygoje, „Vilniaus prekybos“ grupės didysis akcininkas vardija, kaip pasikeitė grupė per pastaruosius šešerius metus.
„Nuo „VP grupės“ atskirti pinigai buvo panaudoti įsigyjant dydžiu lietuviškai „Maximai“ prilygstantį ispanišką prekybos tinklą „Supersol“, kuriam dabar vadovauja lietuvis. Kita grupės įmonė valdo ir vysto nekilnojamojo turto projektus visoje Europoje, - vardijama dokumente. - „NDX energijos“ holdingas, sukurtas iš pinigų, kuriuos grupė atgavo už savo dalį panaikintame „LEO LT“, dabar valdo ilgai negendantį maistą gaminančias įmones Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje. Paprasčiau tariant, vietoje branduolinės energetikos investavome į konservus.“
Vardijama, kad grupės įmonės dabar veikia 18 Europos valstybių ir pagal specifiką ją sudaro įmonių valdymo holdingai, mažmeninės veiklos įmonės, nekilnojamojo turto valdymo ir vystymo bendrovės, finansavimo ir investicinės veiklos įmonės, gamybos bendrovės, galiausiai - prekių ženklų vystymas, didmeninė prekyba.
Likę įmonių tiesioginiai ir netiesioginiai akcininkai yra 7 fiziniai asmenys, Lietuvos piliečiai: N. Numavičius, M. Marcinkevičius, taip pat – Žilvinas Marcinkevičius, Gintaras Marcinkevičius, Ignas Staškevičius, Vladas Numavičius ir Mindaugas Bagdonavičius.
Apibūdino įmones
Įmonės ar jų grupės pristatomos išsamiau: „Vilniaus prekyba“ įmonių grupė - holdingo bendrovė, per kitas subholdingo bendroves valdanti mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklus Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje. Jos veikla - įmonių akcijų valdymas, konsultacijos, analizė ir kontrolė.
Bendrovė „Maxima Grupė“ valdo mažmeninės prekybos įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje. 2014 m. duomenimis, šioms įmonėms priklausė iš viso 506 įvairaus dydžio „Maxima“, „T-Market“ ir „Aldik“ prekybos centrai. Lietuvoje jų buvo 229, Latvijoje – 143, Estijoje – 71, Bulgarijoje – 42, Lenkijoje – 21.
Bendrovę „Maxima Grupė“ valdo įmonė „Vilniaus prekyba“, kuriai priklauso prekybos vaistais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje „Euroapotheca“, bei valdanti įmonę Ukrainoje, ir prekybos statybinėmis medžiagomis Lietuvoje „Ermitažas“.
„Euroapotheca“ grupei priklauso 441 vaistinė bei 3 didmeninio platinimo įmonės, „Ermitažas“ turi 7 parduotuvių tinklą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Bendrovė „Franmax“ parduoda prekybos franšizę mažmeninės prekybos tinklams.
„NDX įmonių grupė“ yra investicinis holdingas ir valdo 6 įmones, 8 gamyklas. Gamyklas valdančios įmonės: šunų ir kačių maisto gamintojas Švedijoje „Doggy“, maisto ir naminių augintinių maisto gamintoja Lenkijoje „Mispol“, turinti 4 gamyklas Lenkijoje ir 1 Čekijoje, Slovakijos vaikų maisto, konservų ir paruoštų patiekalų gamintoja „Novofruct“ ir Baltarusijos konservų gamintoja „Kvinfud“.
Kitos investicinio holdingo valdomos įmonės yra prekybos ir pardavimų bendrovė Lenkijoje „Arteta“, Čekijoje prekės ženklus plėtojanti šioje šalyje registruota Čekijos „Arteta“.
„Akropolio“ įmonių grupė yra kontroliuojančioji bendrovė, valdanti nekilnojamojo turto projektų vystymo ir nuomos paslaugų įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje. Šiai įmonių grupei priklauso „Delano“, valdanti restoranų tinklą „CanCan pizza“, savitarnos restoranus „Delano” bei kavinių tinklą „Caif cafe“ ir „Apollo“ boulingų veiklą vykdančios įmonės. Bendrovė „Akropolis LT“ valdo prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Įmonių grupė „M.M.M. Projektai” yra nekilnojamojo turto valdymo ir vystymo bendrovė, veikianti keturiose šalyse Centrinėje ir Rytų Europoje. Grupė planuoja vystyti nekilnojamąjį turtą Ukrainoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Įmonių grupė „Supersol“ šiuo metu Ispanijoje veikiančiam mažmeninės prekybos tinklui „SuperSol“ priklauso 195 parduotuvės, rudenį planuojama atidaryti 2 naujas parduotuvės Madride.
