„Dalykinės reputacijos griovimas jau peržengė Lietuvos sienas“, - bendrovės „Vilniaus prekyba“ poziciją pristatė advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Įvardinta, kad „Vilniaus prekyba“ susidūrė su sunkumais Estijoje, kuriuos lėmė paskleista galimai melaginga M. Marcinkevičiaus informacija dėl neva slepiamų mokesčių ar neteisingai įvykdytų sandorių.

Įvardijama, kad dėl viešai paskleistos informacijos, pavyzdžiui, Estijoje, į grupės įmones jau yra žvelgiama įtariai.

Liudvika Meškauskaitė
„Tai, kas buvo pasklesta, pasklido labai plačiai, labai greitai ir kaltinimai yra labai sunkūs. Ir, žinoma, užsienio partneriai, aš sakiau apie Estiją, bet tokių atvejų gali būti ir daugiau, dabar nekonkretizuosiu, prieš sudarydami sutartį, jie radę tokią informaciją, jau į tave žiūri įtariai ir todėl yra griaunamas pasitikėjimas ir patiriami tiesioginiai nuostoliai. Tu nesudarei sutarties, negavai nuolaidos, tavęs neįsileido ir tai jau yra tiesioginiai nuostoliai ir mes teisininkai tai vadiname turtine žala“, - kalbėjo L. Meškauskaitė.

Pirmiausiai, „Vilniaus prekyba“ prašo teismine tvarka pripažinti esminius teiginius neatitinkančiais tikrovės. Ieškinys buvo pareikštas penktadienį, rugpjūčio 14 d.

Nurodyti trys esminiai teiginiai, kuriuos norima pripažinti melagingais: pirmasis yra apie „Vilniaus prekybos“ neva sąmoningus kreipimusis į Mokesčių inspekciją ir vėliau galimus susitarimus su jais dėl mažesnių mokėtinų mokesčių, antrasis – dėl franšizės atskyrimo verslo galimai nesumokėtų mokesčių, trečiasis – dėl reorganizacijos procesų, kurie vyko galimai vyko nesąžiningai.

Tačiau „Vilniaus prekybai“ atstovaujantys teisininkai nurodė, kad neturi jokių priekaištų žiniasklaidai, kuri atliko savo darbą.

„Vilniaus prekybai“ atstovaujantys teisininkai pripažino, kad jei žinotų, kad Mokesčių inspekcija pateiks savo išvadas per savaitę ar mėnesį, jų lauktų, tačiau šiuo metu nėra žinoma, kada Mokesčių inspekcija pateiks savo išvadas, o kaltinimus reikia paneigti jau dabar.

Tai buvo įvardinta kaip pirminė „Vilniaus prekybos“ strategija, neatmetama, kad ateityje ji keisis.

Bendrovė pristatė problemą, su kuria susidūrė: jei yra apšmeižiamas asmuo, dėl to galima prašyti iškelti baudžiamąją bylą, tačiau jei yra šmeižiamas juridinis asmuo, baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta.

Juridiniams asmenims Lietuvoje buvo priteista atlyginti žalos dėl neteisingų teiginių, pavyzdžiui, vienai įmonei priteista suma dėl padarytos neturtinės žalos siekė 20 tūkst. Lt – ši žala, anot L. Meškauskaitės, buvo priteista už išsiųstą elektroninį laišką, kurio turinys buvo neva įspėjantis, kad įmonė nesumoka pinigų. Kiek šiuo atveju galėtų būti priteista „Vilniaus prekybos“ grupei, advokatė nekomentavo, nes kol kas to nėra siekiama.

Apie galimai patirtą turtinę žalą kol kas taip pat nekalbama ir tokie precedentai Lietuvoje nebuvo įvardyti.

M. Marcinkevičius netrukus atsiuntė komentarą, kad yra pasiryžęs kiekvieną savo pasakytą žodį apginti teisme.

„Nedaug kam žinoma, tačiau įvairios „Vilniaus prekybos“ grupės įmonės man jau pateikė septynis ieškinius, o paskutinis jų atkeliavo tą pačią dieną kai buvo išleista „Baltoji knyga“. Grupės atstovai pažadėjo mane į teismą paduoti kiekvieną savaitę iki pat nustosiu ginti savo ir kitų akcininkų interesus. Tačiau aš jų nebijau ir kiekvieną savo pasakytą žodį esu pasiryžęs apginti ir apginsiu teisme“,- rašoma M. Marcinkevičiaus atsiųstame komentare.

Jo manymu, pradėtas mokestinis patikrinimas parodo, kad jo kaltinimai „nėra laužti iš piršto“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)