Toks verslininkų ir vadovų elgesys turėtų piktinti, turėtume reikalauti deramos reakcijos, sankcijų ir žalos atlyginimo. Nepaisant to, neturėtumėme būti šokiruoti. Kaip rašo verslo etikos specialistas Edwardas L. Queenas, jis pastebi ne vieną nerimą keliančią tendenciją ir paaiškina, kodėl tokie neigiami pokyčiai vyksta.
Etikos problema
Pastaruosius penkis ar šešis dešimtmečius tokie ekonomistai kaip Miltonas Friedmanas nuolat pabrėžia, kad vienintelė verslininkų pareiga ir užduotis – investicijų veiksmingumas (dažniausiai į faktą, kad kartais to siekiama apeinant įstatymus ir socialines normas, numojama ranka).
Šios pamokos, kuri iš kartos į kartą buvo kalama į galvą daugumai verslo mokyklų studentų, vaisiai, kaip neseniai paaiškėjo, tikrai nesaldūs. Tyrimai nuolat atkreipia dėmesį, kad verslo mokyklų studentai neretai per egzaminus sukčiauja ir nusirašinėja. Įdomu tai, kad jiems iš paskos, vertinant pagal šį rodiklį, seka inžinerijos studentai (puiki proga vėl prisiminti „Volkswagen“ atvejį).
Be to, yra duomenų, kad problemų suvokiant etikos svarbą turi ne tik verslo studentai bendrąja prasme.
Pasirodo pagrindinė problema – šlubuojanti pačių ugdymo įstaigų moralė.
Dar didesnį nerimą kelia ne tai, kad verslo studentams svetimos etikos ir moralės sąvokos. Pasirodo, nemenka dalis jų ne tik priima neteisingus ir neetiškus sprendimus, bet net nesupranta, kad jie tokie.
Kitaip tariant, jie neatpažįsta neetiško elgesio, net kai su tokiu susiduria akis į akį.
Per pastarąjį dešimtmetį straipsnio autorius daug domėjosi verslo etika. Paaiškėjo, kad, verslo studentai, susidūrę su etikos problema, neretai jos paprasčiausiai nepastebi. Taip elgiasi net 20-30 proc. studentų.
Akiplėšiškas piktnaudžiavimas
Prisimenant „Volkswagen“ skandalą, svarbu tiksliai įvardyti bendrovės elgesio prigimtį. Tai nebuvo klaida, etikos pažeidimas ar prastas sprendimas. Tai buvo sąmoningai gerai apgalvotas ir įgyvendintas įstatymo pažeidimas – nuo A iki Z. Tai buvo aukščiausio lygio darbo etikos paminimas.
„Volkswagen“, puikiai suvokdamas, ką daro, apgavo tuos, kuriems davė pažadą elgtis sąžiningai. Bendrovė savo automobilius pristatė kaip geresnius, nei jie iš tikrųjų yra. Svarbiausia tai, kad sprendimas buvo sąmoningas, gerai apgalvotas ir suplanuotas. Būtent šis faktas bendrovę įklampino iki ausų.
Galima daryti išvadą, kad žmones labiausiai šokiravo tai, kad „Volkswagen“ praktiškai nesigėdijo savo veiksmų. Tai buvo itin preciziškai techniškai apgalvota ir įmantri operacija. Arba tiesiog apgavystė.
Dabar jokios viešųjų ryšių šio fakto nepaslėps ir nesušvelnins. Kalbų apie apmaudų nesusipratimą ar netyčinę klaidą nėra ir negali būti. Žmonės nusivylė „Volkswagen“ bendrove taip smarkiai, kaip kiti gamintojai negali susapnuoti net baisiausiame košmare.
Skandalas, į kurį įsipainiojo šis vokiškų automobilių gamintojas, primena ir istoriją apie protu nesuvokiamai išpūstas vaistų kainas. Tai dar vienas atvejis, kai vartotojai akis į akį susidūrė su apgailėtina verslo etikos interpretacija.
Abiem atvejais padarytą žalą dar padidino bendrovių vykdomųjų vadovų reakcija.
„Turing Pharmaceuticals“ vykdomasis vadovas Martinas Shkreli, socialiniame tinkle „Twitter“ reaguodamas į kritiką dėl vaisto „Daraprim“ pabrangimo, pademonstravo tokias moralinės ir socialinių normų žinias, kurias galima apibūdinti trimis žodžiais – jų paprasčiausiai nėra.
Naujas sėkmės apibrėžimas
Tokie (ir kiti) atvejai leidžia aiškiai suprasti, kad būtina skubiai ieškoti neetiškų sprendimų versle priežasčių. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas suvokimui, kad pinigai nėra vienintelis vertės ir turto matas.
Situacija tikrai ne nauja – dar 1906 metais laiške H. G. Wellsui Williamas Jamesas tvirtino: „Moralės silpnumą gimdo deivės SĖKMĖS garbinimas. Apgailėtinas sėkmės prilyginimas pinigams – mūsų nacionalinė liga“.
Kai žmogaus vertė nustatoma tik pinigais, sėkmė taip pat suvokiama tik per piniginę išraišką. Kai žmogus savęs neįsivaizduoja be prabangaus BMW, „Rolex“ laikrodžio, „Armani“ kostiumų, jachtų ir kitų brangių žaisliukų, ima kaltis moralinės degradacijos daigas.
Taip, panašu, kad ši piktžolė jau apraizgė daugumą bendrovių ir, kas baisiausia, net visuomenių.
