Įstatymų leidėjai 473 balsais prieš 100 uždegė žalią šviesą 43,7 mlrd. eurų (150,9 mlrd. litų) finansinei injekcijai prasiskolinusiai Graikijai, dėl kurios buvo susitarta po alinančių derybų tarp euro zonos finansų ministrų. Vienuolika deputatų susilaikė.
Balsavimo rezultatas tapo neabejotinas, kai abi pagrindinės opozicinės partijos pažadėjo palaikyti kanclerės Angelos Merkel vadovaujamą centro dešiniąją koaliciją, likus mažiau nei metams iki visuotinių rinkimų.
Prieš balsavimą Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble atkreipė dėmesį į Graikijos vyriausybės reikšmingas pastangas įgyvendinti reformas, kurių reikalaujama mainais į pagalbą, taip pat perspėjo dėl pasekmių, kurias galėtų lemti Atėnų bankrotas.
"Be mūsų pagalbos ant kortos būtų pastatyta ne vien Graikijos ateitis, bet ir visos euro zonos ateitis", - aiškino W.Schaeuble.
"Graikijos nemokumo potencialus poveikis kitoms euro zonos šalims ir euro zonai būtų rimtas. Padariniai neprognozuojami. Negalime pradėti proceso, kuris gali baigtis visos euro zonos subyrėjimu", - sakė jis.
Nors dauguma opozicinės Socialdemokratų partijos (SPD) deputatų balsavo už šią programą, nesiliovė karšti politiniai debatai, ar Vokietijos mokesčių mokėtojai galiausi turėtų susitaikyti su Berlyno valdomos Graikijos skolos dalies nurašymu.
Vokietijoje daugelis mano, kad viešosioms institucijoms, tokioms kaip euro zonos vyriausybės ir Europos centrinis bankas (ECB) neišvengiamais teks atlikti vadinamąjį plaukų kirpimą - dalies Graikijos skolų nurašymą.
Opozicijos politikai taip pat kaltino A.Merkel per mažai akcentuojant tokio nurašymo būtinybę, keldami prielaidą, jog kanclerė baiminasi pabloginti savo partijos pozicijas prieš federalinius rinkimus, kurie vyks ateinančių metų rugsėjo 22 dieną.