aA
Demografinės problemos Lietuvoje vis dažniau verčia susimąstyti apie tai, kaip į šalį galima būtų pritraukti imigrantų. Tuo metu Vokietija yra daugiausiai jų priimanti valstybė Europoje.
© AFP / Scanpix

Kaip sakė Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) tyrimų vadovas Egidijus Barcevičius, po 1990-ųjų Vokietijos susivienijimo galima išskirti tris etapus imigracijos politikoje.

Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje vokiečiams reikėjo spręsti, ką daryti su Balkanų karų pabėgėliais.

„Dėl to jie daug dėmesio skyrė prieglobsčio politikai, tam tikram reguliavimui, sugriežtinimui“, – apie pirmąjį etapą kalbėjo jis.

Antrasis etapas prasidėjo po to, kai 2005 metais įsigaliojo Imigracijos įstatymas.

„Tuomet imperatyvas pasikeitė ir daugiau dėmesio imta skirti darbo rinkai. Atsirado poreikis pritraukti darbo jėgos, pirmiausia, kvalifikuotos“, – DELFI pasakojo E. Barcevičius.

Jis pastebėjo, kad naujasis įstatymas vėliau buvo keičiamas, o sąlygos kai kuriems asmenims likti Vokietijoje švelninamos.

„Pavyzdžiui, buvusiems migrantų vaikams suteikta daugiau galimybių įgyti Vokietijos pilietybę“, – nurodė E. Barcevičius.

Paskutinis, trečiasis, etapas prasidėjo 2015 metais ir siejamas su migrantų krize Europoje.

„Šiuo atveju, vokiečiams reikėjo veikti pagal dvigubą imperatyvą. Viena vertus, reikėjo spręsti kaip padaryti, kad pabėgėlių nebūtų tiek daug, kad šalis neatrodytų tokia patraukli.

Kita vertus, jiems anksčiau reikėjo spręsti klausimą, kaip padaryti, kad atvykėliai visgi integruotųsi, ypač tie, kuriems suteikiamas pabėgėlio statusas“, – pasakojo VPVI tyrimų vadovas.

Egidijus Barcevičius
Egidijus Barcevičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Antra po JAV

Remiantis Vašingtone veikiančio Migracijos politikos instituto duomenimis, Vokietija yra antra populiariausia migrantų kryptis pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų).

Skaičiuojama, kad 2015 metais Vokietijoje gyveno 12 mln. imigrantų, kurie sudarė 14,9 proc. visos populiacijos (80,7 mln.). 2000 metais imigrantų buvo 9 mln.

Manoma, kad ilguoju laikotarpiu Vokietijos gyventojų skaičius vis tiek mažės nepaisant emigraciją viršijančios imigracijos, nes mirtingumas vis labiau viršys gimstamumą.

Pagal didesnės imigracijos scenarijų prognozuojama, kad 2060 metais Vokietijos gyventojų skaičius sieks 73,1 mln., pagal mažesnės – 67,6 mln.

Vokietijos Federalinės statistikos agentūra „Destatis“ taip pat skelbia, kad darbingo amžiaus žmonių kiekis turėtų labai sumažėti nuo 2020 metų.

2013 metais Vokietijoje gyveno apie 49 mln. dirbti galinčių žmonių, kurių amžius 20–64 metai. Priklausomai nuo didesnės ar mažesnės imigracijos, 2060 metais tokio amžiaus žmonių bus 34 mln. arba 38 mln.

Taigi darbingo amžiaus žmonių sumažės arba 30 proc., arba 24 proc. Remiantis šiomis prielaidomis, Vokietijos visuomenė vis labiau sens, jaunų ir darbingo amžiaus žmonių skaičius menks, tai turės neigiamos įtakos ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemai.

DELFI anksčiau rašė, kad Mercelio Fratzscherio ir Simono Junkerio tyrime apie pabėgėlių integracijos ekonominę naudą, publikuotame Ekonominių tyrimų instituto Berlyne svetainėje, ilguoju laikotarpiu pabėgėlių integracija Vokietijai turės konkrečios ekonominės naudos.

Bet investicijos po truputį pradės atsipirkti tik po 5 ar 6 metų. Net ir trumpuoju laikotarpiu pabėgėliams skiriami pinigai įsilieja į ekonomiką, mat pabėgėliai gyvena ir pinigus leidžia Vokietijoje, o tai naudinga produkciją vietoje parduodančioms įmonėms ir paslaugų sektoriui.

Daugialypis reiškinys

Kalbėdamas apie teigiamas ir neigiamas imigracijos pasekmes E. Barcevičius pabrėžė, kad tai yra labai daugialypis reiškinys.

„Nesinori visko suvesti į vieną vardiklį, nes vienas dalykas yra imti pabėgėlius, kurie bėga nuo karo, persekiojimo. Dar galima svarstyti, kiek migracija yra Europos problema, kalbėti apie naštos dalijimąsi. Ekonominė motyvacija yra dar viena iš galimų motyvacijų“, – sakė jis.

Vis dėlto, viena svarbiausių teigiamų pasekmių būtų tai, kad imigrantai nuimtų spaudimą nuo senstančios, besitraukiančios ir mažu gimstamumu pasižyminčios visuomenės.

„Vienokiu ar kitokiu būdu darbo jėgos, protų prisitraukti būtų sveika“, – sakė E. Barcevičius.

Viena iš neigiamų imigracijos pasekmių kartais įvardijama tai, kad atvykę gyventojai užima vietinių darbo vietas.

„Kiekvienas vadovaujasi asmenine patirtimi, kuri signalizuoja tokių dalykų. Žmonėms dažnai sunku mąstyti apie makroekonomiką, tai nėra tai, su kuo jie susiduria kiekvieną dieną. Vis dėlto, viena iš tyrimų linijų rodo, kad atvykėliai užima tas darbo vietas, kurių vietiniai nelabai nori ir nesirenka“, – sakė pašnekovas.

Be to, šiuo metu viena sparčiau augančių atlyginimų priežastimi įvardijama tai, kad darbdaviams trūksta darbuotojų. Ar tai reiškia, kad kai jų dėl imigracijos nebetrūks, algos nebeaugs taip sparčiai?

„Nereikėtų labai nerimauti, kad atvykus imigrantams nebetrūks darbuotojų ir atlyginimai nebeaugs taip sparčiai. Faktas tas, kad dinamika atlyginimų augimo yra ir dėl dar darbo jėgos trūkumo, tačiau nemaža dalis augimo susiveda į kvalifikuotas darbo vietas“, – sakė E. Barcevičius.

Jis taip pat sakė, kad nėra imigracijos apologetas ir į šį reiškinį nereikėtų žiūrėti labai laisvai.

Kai sakome, kad verslui yra svarbu, kad žmonės atvyktų, tada jie turėtų dalyvauti diskusijoje ir prisiimti atsakomybę, kad tie žmonės turėtų ir geras darbo sąlygas, turėtų normalius atlyginimus ir taptų visuomenės dalimi.
E. Barcevičius

„Tai sudėtingas klausimas, apie kurį negalima kalbėti vien griežtais ekonominiais naudos ir kaštų terminais. Tai apie žmones. Pirmiausia – apie visuomenę Lietuvoje, žmonių reakcijas, požiūrį į atvykstančius.

Yra ekonominiai, socialiniai, psichologiniai aspektai. Lygiai taip pat, kai sakome, kad verslui yra svarbu, kad žmonės atvyktų, tada jie turėtų dalyvauti diskusijoje ir prisiimti atsakomybę, kad tie žmonės turėtų ir geras darbo sąlygas, turėtų normalius atlyginimus ir taptų visuomenės dalimi“, – aiškino E. Barcevičius.

Jis pabrėžė, kad skatinant imigraciją apie atvykstančiųjų integraciją reikia kalbėti ne tik teoriškai, bet daryti atitinkamus veiksmus.

„Reikia pasiūlyti kalbos kursus, netgi tam tikras postūmio į darbo rinką galimybes“, – sakė pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tikrasis tuštėjančių Lietuvos regionų veidas: iš 300 eurų pensijos pragyvena dviese, emigracija naikina viską (14)

„Lietuvos regionai miršta“, – DELFI lankantis Utenos rajone sakė jo gyventojai. Pasak jų,...

Kaip atrodys naujasis „Akropolis“ prie Vingio parko: planuojamas ir gyvenamasis rajonas, ir verslo zona (106)

Šalia Vingio parko , Neries pakrantės ir vienos iš judriausių mieste Geležinio Vilko gatvės 14...

Šapoka: Europos Sąjungos investicijos į ateitį, kurią vertins mūsų vaikai

Šių metų tradicinėje - jau dvyliktoje - Kontaktų mugėje šio renginio organizatorė Finansų...

Nerimas dėl ekonomikos lėmė JAV akcijų vertės sumažėjimą (3)

Penktadienio rytinėje prekyboje akcijų vertė Jungtinėse Valstijose sumažėjo ir prisidėjo...

Europos Sąjungos lyderiai svarsto ryžtingesnį atsaką į Kinijos augimą (8)

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį pažymėjo, kad blokas turi pripažinti, jog Kinija yra ne...

Top naujienos

Tikrasis tuštėjančių Lietuvos regionų veidas: iš 300 eurų pensijos pragyvena dviese, emigracija naikina viską (14)

„Lietuvos regionai miršta“, – DELFI lankantis Utenos rajone sakė jo gyventojai. Pasak jų,...

Theresos May problema, vedanti į blogiausią scenarijų: ją išsprendus krizė baigtųsi akimirksniu (73)

Vienintelis būdas išsivaduoti iš krizės gniaužtų – sugebėti sutelkti parlamento daugumą,...

Naujausi prezidentiniai reitingai: lyderių trejetuke vienas pakilo, kitas leidžiasi (658)

Prezidento rinkimų reitinguose smuktelėjo pirmaujančio Gitano Nausėdos populiarumas, o jo...

Už mažamečių operacijas gydytojai ėmė kyšius: galėjo ir neduoti, visus vaikus mylėjau kaip savo (620)

Nors kvėpavimo takų ligomis sergančius vaikus gydytojas turėjo operuoti nemokamai, tačiau...

Užkalnis apie kvepalus, pagarsėjusius tik iš blogosios pusės (7)

Sovietiniais laikais, pasakysiu aš jums, su parfumerijos reikalais buvo ne kažkas. Lietuvoje...

Valentinas Mitė. Aikštinga kaip vaikas Britanija nesugeba nei likti, nei išeiti iš ES (12)

Didžioji Britanija visada norėjo kažkokių ypatingų sau sąlygų Europos Sąjungoje, kažkokių...

Penkeri metai po okupacijos: Krymas Rusijai kainavo nesuvokiamą sumą (1032)

Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Ukrainos...

Kaip atrodys naujasis „Akropolis“ prie Vingio parko: planuojamas ir gyvenamasis rajonas, ir verslo zona (106)

Šalia Vingio parko , Neries pakrantės ir vienos iš judriausių mieste Geležinio Vilko gatvės 14...

Nufilmavo šiurpią avariją: kelio viduriu skridęs „Audi A6“ staiga rėžėsi į medį (12)

„Pavasarį parskrenda ne tik paukščiai“, – taip pareigūnai pavadino avariją, kuri įvyko...

25 kilogramų atsikračiusi Donalda Meiželytė papasakojo, kokie trys dalykai padėjo sulieknėti: sportuoti jau negaliu (44)

Žinoma televizijos laidų vedėja ir visuomenės veikėja Donalda Meiželytė puikiai žino, ką...