aA
Vokietijos ekonomikai antrąjį ketvirtį susitraukus 0,1 proc. ir kylant realiai recesijos grėsmei, į didžiausią ES ekonomiką eksportuojančiam Lietuvos verslui atsiranda tiek naujų iššūkių, tiek galimybių.
Vokietijos ekonomikos stagnacija: Lietuvai yra ir galimybių, ir rizikų
© DELFI / Karolina Pansevič

Atvirą ir mažą ekonomiką turinti Lietuva yra priklausoma nuo eksporto, o viena pagrindinių rinkų pastaraisiais metais tapo būtent Vokietija, todėl ekonomikos stagnacija eksportuotojams kelia nerimą.

Nuosmukis kol kas labiausiai stebimas Vokietijos pramonėje ir ne itin atsispindi stipriuose vidaus vartojimo ir nedarbo rodikliuose.

„Pagrindinė problema, kalbant apie ekonomiką, yra pramonėje, kuri krenta dėl tarptautinių peripetijų, bet vidaus rinka kol kas yra stipri“, – BNS sakė „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Eksportas auga sparčiai, bet apsukų neišlaikys

Nepaisant stagnacijos didžiausioje Europos ekonomikoje, į Vokietiją eksportuojančios Lietuvos įmonės toliau augina raumenis.

Statistikos departamento duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją, atmetus tabako ir naftos produktus, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 9,7 proc.

Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas šiuo laikotarpiu pralenkė bendras tendencijas – išaugo 7,8 proc., į Vokietiją eksportuota 9,5 proc. visų lietuviškos kilmės prekių.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas sako, kad Vokietijos stagnacijos Lietuvos eksportuotojai rimčiau kol kas nepajuto.

„Kol kas nuosmukio į Vokietiją dar nematome (...). Gal šiek tiek antrą ketvirtį augimas buvo lėtesnis, tai yra pagrindinis augimas buvo pirmąjį ketvirtį“, – BNS sakė V. Ivanovas.

Jis pabrėžia, kad eksportas į Vokietiją toliau auga labiau iš inercijos ir augimas vėliau turėtų sulėtėti.

„Lėtėjanti ekonomika Vokietijoje lėtina ir mūsų pačių eksporto augimą. Tą greičiausiai pajusime, bet šių metų skaičiai rodo, kad mūsų eksportas dar nemažėja, jis toliau auga. Bet augimas tikrai pradės lėtėti“, – teigė V. Ivanovas.

A. Izgorodinas akcentuoja, kad Lietuvos eksporto rodikliai į nuosmukį užsienio rinkose dažnai reaguoja su pavėlavimu.

„Iš vienos pusės tai (eksporto augimas – BNS) atrodo paradoksaliai, nes Vokietijos pramonė krenta praktiškai visus mėnesius iš eilės. Bet istoriškai žiūrint, Lietuvos eksportas visada į bet kokius pokyčius Europos Sąjungoje reaguoja su tam tikru pavėlavimu“, – sakė ekonomistas.

„Tai reiškia, kad kol kas, nors yra labai konkrečių problemų Vokietijos pramonėje, tie skaičiai dar iki Lietuvos neatsirito, nes dalis kompanijų dirba pagal senas sutartis ir dirba kaip anksčiau“, – teigė jis.

Tačiau silpnąja Lietuvos eksporto į Vokietiją grandimi tapo metalų ir elektros mašinų eksportas, kuris pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 6,9 proc.

„Vienas sektorius, panašu, jau tam tikrą poveikį pajuto. Kitas dalykas – labai lėtas augimas yra tekstilės sektoriuje, 3,4 proc.“, – pažymėjo A. Izgorodinas.

„Kuo ilgiau matysime nuosmukį Vokietijos pramonėje, tuo didesnė rizika yra Lietuvos eksportuotojams“, – sakė ekonomistas.

Baldų eksportui – ir rizikos, ir galimybės

Vieni pagrindinių produktų, kuriuos Lietuvos įmonės eksportuoja į Vokietiją, yra baldai ir mediena. „Verslios Lietuvos“ duomenimis, mediena, baldai ir medienos dirbiniai 2018 metais sudarė 13,7 proc. viso Lietuvos prekių eksporto į Vokietiją.

Statistikos departamento duomenimis, medienos ir baldų eksportas į Vokietiją neatvėso ir pirmąjį šių metų pusmetį – augimas siekė 12,8 proc.

Pernai antrąjį pusmetį į šią rinką žengė ir koncerno SBA antrinė įmonė „Kauno baldai“, gaminanti minkštus baldus.

Įmonės direktorius Tomas Mauricas sako, kad sprendimas eksportuoti į Vokietiją pasiteisino.

„Aš manau, kad labai pasiteisino, nes mes esame patenkinti pardavimais. Mes pagrinde eksportuojame į Skandinaviją ir Beniliuksą, tad mūsų strateginis žingsnis pirmiausia buvo dėl to, kad galėtume šiek tiek diversifikuoti savo pardavimų struktūrą“, – BNS sakė T. Mauricas.

Pasak T. Maurico, „Kauno baldai“ mano, kad pardavimai augs ir toliau, tik klausimas, kokiu tempu.

„Mes vis dar esame pačioje pradžioje, pagrindinį įdirbį darome ieškant naujų pirkėjų. Mes bet kokiu atveju turime potencialą augti šioje rinkoje, tik klausimas, kokiu tempu, nes sulėtėjus ekonomikai, parduoti yra sunkiau“, – pažymėjo įmonės vadovas.

Anot jo, lėtėjant Vokietijos ekonomikai ir galimai mažėjant vidaus vartojimui, šalia rizikų eksportuotojams atsiranda ir naujų galimybių.

„Vokietijoje didelė dalis pardavimų vyksta per mažmeninius tinklus, kurie netgi yra apsijungę į tam tikras grupes (...). Bet yra ir didelė dalis nepriklausomų baldų pardavėjų, jie irgi nori kažkaip išsiskirti, ieško tokių tiekėjų kaip „Kauno baldai“. Tai irgi yra galimybė sąstingio momentu susirasti pirkėjų“, – teigė jis.

Pasak „Kauno baldų“ vadovo, eksportas į Vokietiją sudaro apie 5 proc. įmonės pardavimų.

Vokietijos investicijos Lietuvoje – ilgalaikės

Lietuvoje, Kauno LEZ jau investuoja Vokietijos automobilių pramonės gigantės „Continental“ ir „Hella“, automatizavimo sprendimų bendrovė „Mikron Group“, į Lietuvą ateina ir smulkesnės Vokietijos bendrovės.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė sako, kad nerimo dėl Vokietijos ekonomikos banga iki Lietuvos dar neatėjo, nors ir tvyro nerimas, jog didžiausia ES ekonomika yra ant recesijos slenksčio.

„Ta banga, tokios reakcijos, kad jau artėja krizė – ji iki Lietuvos tikrai neatėjo. Tos įmonės, kurios domisi Lietuva – aš neturiu jokios reakcijos, kad jie sakytų, jog mes palauksim ar dabar ne laikas“, – BNS sakė A. Gurinskienė.

Ji pabrėžė, kad Vokietijos investicijos yra daugiausia orientuotos į gamybą, todėl įmonės kuria ilgalaikius planus, kurių staiga atšaukti neturėtų.

„Pagrinde, kas dabar investuoja Lietuvoje, yra gamybinės kompanijos. Tai reiškia, kad tai yra įrengimai, pastatai, žmonės ir jie planuoja 10-20 metų į priekį. „Continental“ gamyklos neuždarys ką tik ją atidarę“, – sakė A. Gurinskienė.

„Jei tai būtų kalba apie paslaugas, tai tą sprendimą ateiti ir išeiti galima padaryti lengviau. Kaip „Barclays“ atveju – susirinkai laptopus ir išėjai. Vokiečių investicijos yra truputį kitokio pobūdžio, jos sunkiau ateina, bet sunkiau ir išeis“, – teigė pašnekovė.

Jos teigimu, Lietuva Vokietijos investuotojams, lėtėjant ekonomikai namuose, gali būti patraukli dėl mažesnių kaštų.

„Kodėl Vokietijos investuotojai ateina į Lietuvą – būkim biedni , bet teisingi, tai yra kaštų mažinimas (...). Jeigu jie galvos apie kaštų mažinimą, galbūt Lietuvai būtų vėl kitas šansas, kad mes galime pasiūlyti tą kaštų efektyvinimo sprendimą, jei Vokietija ilgalai sustotų“, – teigė A. Gurinskienė.

A. Gurinskienė atskleidė, kad šiuo metu į Lietuvą siekiama privilioti dar vieną didelį investuotoją iš Vokietijos.

„Mes liepos mėnesį turėjome vieną labai stambią kompaniją, kuri domėjosi Baltijos šalimis. Jeigu pasirinktų Lietuvą, būtų nuostabu, bet sprendimas dar nėra priimtas ir jis greičiausiai bus priimtas tik vėlyvą rudenį“, – sakė ji.

Lietuvos banko duomenimis, Vokietijos investuotojai šalyje 2018 metų pabaigoje buvo investavę 1,155 mlrd. eurų. Jų investicijos Latvijoje buvo beveik dukart (648 mln. eurų), Estijoje – daugiau nei triskart mažesnės (340,1 mln. eurų).

Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį traukėsi

Trečiadienį paskelbta, kad Vokietijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, susitraukė 0,1 proc. Vien šalies pramonės sektorius birželį traukėsi 1,5 proc., taip pat jau kurį laiką yra silpni pramonės užsakymų rodikliai.

Didžiausia Europos ekonomika 0,2 proc. traukėsi ir trečiąjį 2018-ųjų metų ketvirtį.

Vokietijos Vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs vos 0,5 proc., tačiau kitąmet augimas turėtų šoktelėti iki 1,5 proc.

Ekspertai pabrėžia, kad į eksportą orientuota Vokietijos ekonomika kenčia nuo JAV ir Kinijos prekybos karo, taip pat „Brexit“ keliamos nežinomybės.

BNS
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

„Barbora“ įdarbins 200 prekių surinkėjų, didina atlyginimus

Intensyvų sezoną pasitinkanti elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“...

Neapsigaukite: sukčiai neteisėtai naudojasi telekomunikacijų bendrovės vardu

„Bitė“ praneša, kad sukčiai neteisėtai naudojasi bendrovės vardu. Nuotoliniai sukčiai bando...

Skaistė: rentgeno kontrolės sistema Kenoje padės sumažinti kontrabandos kiekius

Kenos pasienio punkte bus įrengta ir bandomuoju režimu veikianti rentgeno kontrolės sistema padės...

Apklausa: dešimtadalis lietuvių dėl išaugusių išlaidų pristabdė taupymą

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje 12 proc. Lietuvos gyventojų ėmė taupyti, tačiau dešimtadalis...

Bankai turės sukaupti papildomą kapitalo atsargą

Lietuvos bankas praneša, kad Lietuvoje veikiantys bankai ir centrinių kredito unijų grupės turės...

Top naujienos

Mokslininkė papasakojo, kas įvyksta sprogus branduolinei bombai: jokia pasaulio tauta nėra pasiruošusi to atlaikyti (4)

Rusija , JAV , Prancūzija, Jungtinė Karalystė bei Kinija 1968 metais pasirašė Branduolinio...

Karas Ukrainoje. Rusija pati išsidavė: parodė tikrąją situaciją fronte Zelenskis: Ukrainos daliniai galingai veržiasi į priekį (1)

Ukrainos pajėgos dar labiau veržiasi link Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį...

Suomijos ir Švedijos kelionę į NATO stabdo dvi šalys: šiame žaidime Rusija – ne pagrindinė žaidėja (14)

Vengrija ir Turkija liko vienintelėmis aljanso valstybėmis, iki šiol neratifikavusiomis Švedijos...

Pažadai dėl naujos taupymo priemonės gyventojams virto fiasko (9)

Valdžiai trypčiojant ir kol kas nesiimant iniciatyvos dėl anksčiau aptartų ir planuotų...

Vaizdai iš Rusijos mobilizacijos centrų šokiruoja: čia turėtų budėti greitoji

Ukrainos kariai tęsia kontrpuolimą, paaiškėjo, kad Rusija nekontroliuoja nė vieno aneksuoto...

The Economist

JAV Centrinis Bankas su palūkanų normų didinimu tuoj perlenks lazdą: skausmą pirmoji pajustų Europa

Pasaulio finansų rinkoms dabar tenka skausmingiausias išbandymas, pareikalausiantis drastiškų...

Žiniasklaida: iš dronus Rusijai tiekiančio Irano – Kremliui nemaloni žinia

Oficialus Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanaani pareiškė, kad Teheranas...

Ar verta pasinaudoti parama ir įsirengti šilumos siurblį? Energetikos ekspertas įžvelgia minusų (2)

Pirmadienį, spalio 3 d., Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė naują paramos...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Kaip atskirti peršalimą, gripą bei koronavirusą ir kada kreiptis į gydytojus?

Pastaruosius kelerius metus kaskart sukosėję ar pradėjus perštėti gerklę pagalvodame apie...

Lietuviai kontrabandininkų automobilius prikėlė dar vienai misijai – išsiuntė į karo alinamą Ukrainą

Pagalba karo niokojamai Ukrainai – ypač svarbi, tad Ukrainos tautą palaikantys žmonės ir...