Per balandžio-birželio mėn. laikotarpį, lyginant su šių metų pirmuoju ketvirčiu, Europos didžiausios ekonomikos augimas sulėtėjo nuo 0,7 iki 0,4 proc., nors analitikai prognozavo 0,2 proc. prieaugį.
Duomenys apie eksportą ir vartojimo išlaidas buvo stipresni nei prognozuota, tačiau investicijų į statybas bei įrangą augimas sulėtėjo.
Penktadienį laukiama patikslintų euro zonos Bendrojo vidaus produkto (BVP) balandžio-birželio mėn. duomenų. Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika, kaip rodė ir pirminiai duomenys, išaugo 0,3 proc., o visos Europos Sąjungos ekonomika išsiplėtė 0,4 procento.
Anot „ING-DiBa“ ekonomisto Carsteno Brzeskio, Vokietija turėtų padidinti investicijas augimui palaikyti. Tačiau ekspertas kartu pastebi, kad „padidėjęs neapibrėžtumas po balsavimo už „Brexit“ ir tebesitęsiantys struktūriniai trūkumai daugelyje euro zonos šalių gali sutrikdyti augimą“.
„KfW ekonomistas Joergas Zeuneris sakė: „Sprendimas palikti ES kirs britų ekonomikai, o ūkio augimo sulėtėjimas persimes į Vokietiją, per vangų eksportą. JK yra svarbi rinka, ypač Vokietijos automobilių gamintojams, taip pat ir mūsų šalies chemijos bei farmacijos pramonėms“.
