Naujausiais duomenimis, 2023 m. I ketvirtį Vokietijos BVP sumažėjo 0,3 proc., palyginti su 2022 m. IV ketv., kai BVP taip pat krito 0,5 proc. Išskyrus 2020 m., kai buvo taikomi pandeminiai ribojimai, tai yra pirmoji techninė recesija Vokietijoje po 2012-2013 m.
„Coface“ ekspertų vertinimu, Vokietijos BVP smukimui įtakos turėjo keli veiksniai. Pagrindinis veiksnys – privatus vartojimas, kuris š. m. I ketv. sumažėjo 1,2 proc. (įvertinus kainas ir sezoniškumą) po to, kai buvo fiksuotas 1,7 proc. vartojimo kritimas 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį. Ekonomistų vertinimu, tai yra didžiausias vartojimo sumažėjimas nuo 1991 m., neskaičiuojant pandeminių 2020 m.
Vokiečiai mažiau perka maisto ir gėrimų, drabužių bei avalynės, taip pat – baldų
Pagrindinė tokio vartojimo mažėjimo priežastis – didelė infliacija ir dėl to sumažėjusi perkamoji galia. 2023 m. I ketvirtį vartojimas pastebimai sumažėjo maisto produktų ir gėrimų, drabužių ir avalynės, taip pat – baldų sektoriuose.
Be to, labai sumenko lengvųjų automobilių paklausa, kai 2023 m. pradžioje buvo nutrauktas priemokų mokėjimas už hibridinių automobilių ir elektromobilių įsigijimą.
„Beveik penktadalį Lietuvos eksporto į Vokietiją sudaro baldai, mediena ir medienos dirbiniai. Sumažėjus privačiam vartojimui, vieni pirmųjų nukenčia būtent šios produkcijos gamintojai. Lietuviai į Vokietiją taip pat eksportuoja automobilių detales, plastikų dirbinius, maisto produktus, aliejinių kultūrų sėklas bei vaisius, todėl vartojimo sumažėjimas tokioje Lietuvai svarbioje rinkoje paliečia didelę dalį Lietuvos eksportuotojų“, – sako Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas.
Nors „Coface“ ekspertai pastebi teigiamų ženklų Vokietijos ekonomikoje, jų įtakos galutiniam rezultatui nepakanka daryti optimistiškesnių BVP augimo prognozių. Duomenys rodo, kad prekių ir paslaugų eksportas nežymiai padidėjo 0,4 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kurį paveikė didelis metalų sektoriaus ir plastikų pramonės eksportas. Tuo pat metu importas sumažėjo 0,9 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu – tam įtakos turėjo sumažėjusi degalų ir žaliavinės naftos, taip pat – chemijos produktų paklausa.
Prognozuojamo ekonomikos atsigavimo pakaks tik stagnuoti
Ekonomistų vertinimu, artimiausiais ketvirčiais Vokietijos ekonomikai pavojų kels keletas veiksnių. Nors šalies gyventojų atlyginimai 2023 m. I ketv. buvo vidutiniškai 9 proc. didesni nei analogišku laikotarpiu pernai, šį padidėjimą beveik „suvalgė“ 8,2 proc. infliacija. Šiek tiek optimizmo suteikia tai, kad nuo š. m. II ketv. daugelis dirbančiųjų turėtų gauti aukštesnius atlyginimus, nes daugelyje įmonių įsigaliojo naujos kolektyvinės sutartys, numatančios 9,5 proc. darbo užmokesčio pakėlimą.
Kadangi ne visi darbuotojai gaus padidintą atlyginimą, bendras darbo užmokesčio augimas bus mažesnis, o numatomas vidutinis infliacijos lygis bus apie 5,5 proc. (su mažėjimo tendencija), ir vokiečių perkamoji galia per šiuos metus padidės neženkliai. Tokiomis sąlygomis nėra aišku, kaip keisis vartotojų elgesys – ar ekonominis neapibrėžtumas ir infliacija skatins juos daugiau taupyti ir mažinti vartojimą.
Vokietijos užsienio prekybos perspektyvos taip pat išlieka miglotos. Nors paklausa Europoje pamažu auga, eksportas į Kiniją, didžiausią Vokietijos prekybos partnerę, vis dar mažėja, net ir pasibaigus „nulinio Covid“ politikai. Prireiks laiko, kol Vokietijos automobilių ir mašinų gamybos įmonės pajus Kinijos ekonomikos atsigavimą. Dėl to Vokietijos ekonomikos augimo perspektyvos išlieka neaiškios. Nors tikimasi nedidelio augimo, jo artimiausiais ketvirčiais pakaks tik palaikyti Vokietijos ūkį stagnacijoje.
„Bendraudami su eksportuojančiomis įmonėmis ir drausdami jas nuo užsakovų nemokumo, visuomet patariame diversifikuoti eksporto rinkas ir nepriklausyti nuo vienos krypties, – sako M. Sventickas. – Paprastai tokia praktika padeda Lietuvos gamintojams sklandžiau išgyventi ekonominius nuosmukius.“
LR Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, 2022 m. Lietuvos prekybos su Vokietija apyvarta pasiekė 9,7 mlrd. Eur – tai 26 proc. daugiau, kai 2021 m. Lietuva į Vokietiją eksportavo produkcijos už 3,5 mlrd. Eur (23 proc. daugiau nei 2021 m.), o importavo – už 6,2 mlrd. Eur (28 proc. daugiau).
Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 424 Lietuvos – Vokietijos bendro kapitalo įmonės, kuriose iš viso dirba 14595 darbuotojai.
