„Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, yra labai daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, šis procentas yra žymiai aukštesnis nei Vokietijoje. Tačiau kalbant apie išsilavinimą, vienas iš iššūkių, su kuriuo mes susiduriame Vokietijoje, yra tai, jog per mažai merginų renkasi vadinamas MINT (angl. mathematics, ingeneering, natural sciences and technology) specialybes, tai yra matematiką, inžineriją, gamtos mokslus ir technines specialybes. Vokietijoje moterys vidutiniškai sudaro apie 5-15 proc. šių specialybių studentų ir to nepakanka“, - po paskaitos Palangoje vykusioje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ sakė R. Jensenas.
Pasak jo, po artimiausių penkerių metų dalis įmonių, viena jų ir „Coca-Cola“, jus vis didesnį šių specialybių darbuotojų stygių, nes dabartinis personalas sensta ir išeis į pensiją.
„Manau, kad daug mergaičių būtų fantastiškos inžinierės ir mokslininkės, tačiau joms tarsi neleidžiama eiti į šią sritį, nes tarsi egzistuoja modelis, pagal kurį jos turėtų rinktis išsilavinimą. Tačiau lygiagrečiai yra susiformavusi nuomonė, jog Turkijoje moterys turi nedaug teisių, nes yra labai aiški riba, ką moterys gali daryti ir ką gali daryti tik vyrai, bet būtent Turkijoje apie 50 proc. inžinierių yra moterys. Panaši situacija yra ir Irake, Sirijoje, Alžyre, Libijoje: MINT srityse šiose šalyse yra ne tik daug studenčių, bet ir profesionalų“, - dėsto R. Jensenas.
Verslo plėtros specialistas dėsto, kad Europos įmonės dar yra neatradusios moterų kaip inžinierių ir mokslininkų talentų, tačiau šia linkme jau dirbama.
„Bendrovėms yra labai svarbu turėti kuo didesnį resursą talentų paieškai, nes dabar mažėja ir vaikinų, pasirenkančių studijuoti MINT specialybes. Tai ypač aktualu ir Vokietijai, kuri yra žinoma šalis dėl savo techninių kompetencijų ir inžinierių įdirbio. Iš Vokietijos kilo labai daug išradimų, mūsų pramonė yra viena iš sričių, kurią žmonės vertina ir į kurią lygiuojasi. Tačiau, jei nepavyks pritraukti tinkamų žmonių, kurie galėtų palaikyti ir plėtoti šį lygį, Vokietija ši privalumą praras“, - mano R. Jensenas.
Imasi sudominti tiksliaisiais mokslais
Anot R. Jenseno, tyrimai rodo, jog maži vaikai, nepriklausomai nuo lyties, vienodai domisi techniniais dalykais, tačiau, kai jiems sukanka 10-12 metų, dėl tėvų ir mokyklos įtakos mergaitės linksta į socialinius mokslus, o berniukai – į tiksliuosius.
Jis pasakoja, jog per tokias programas ir „Coca-Cola“ stengiasi užmegzti ryšį su jaunais specialistais, kad vėliau jiems galėtų pasiūlyti darbą.
„Kai kalbama apie jaunus talentus, mums reikia jaunų profesionalų, nes per artimiausius penkerius metus daug žmonių paliks bendrovę, tačiau bėda yra ta, jog jaunų žmonių negali sandėliuoti ir negali jų įdarbinti anksčiau laiko, nei atsiras poreikis įmonėje, nes tai bus per brangu. Dabar mes esame įkūrę iniciatyvą „Coke connect“ (liet. „Cola jungia“) ir žmonėms siūlome dalyvauti šioje programoje, mokymuose, o atsiradus darbo vietai, jiems pasiūlysime prisijungti. Taip pat remiame daug programų, kurios skatina moteris rinktis vadinamąsias MINT specialybes“, - teigia R. Jensenas.
Pasak jo, taip įmonė iš anksto ieško specialistų atsilaisvinančioms pozicijoms, o kartu išvengia ir sudėtingo bei brangaus atrankos į darbo vietą proceso.
Be to, R. Jensenas pasakoja, jog siekiant pritraukti specialistus, sukūrusius šeimas, kuriamos sąlygos dirbti lanksčiai, pavyzdžiui, įmonėje įkuriamas vaikų kambarys, kai tėvai negali atžalos nuvesti į darželį, ar jiems sukuriama darbo vieta namie, iš kurios galima dirbti po 2-3 dienas per savaitę.
„Tokia sistema veikia kuo puikiausiai. Iš namų dirbantys žmonės yra labai produktyvūs, jie yra produktyvesni už tuos, kurie dirba biure po 10 valandų“, - sako vienas „Coca-Cola“ vadovų.
Anot R. Jenseno, tokia galimybe naudojasi ne tik moterys, bet ir vyrai, kuriems tenka prižiūrėti vaikus.
