„Šiuo metu išgyvename rimtą energetikos krizę, kuri dar gali virsti ir ekonomine bei socialine krize“, – pristatydamas naujausias vyriausybės prognozes, teigė šalies ekonomikos ministras Robertas Habeckas.
Kaip pranešama, Berlynas prognozuoja, kad prieš susitraukimą 2023 m. ekonomika šiemet dar išaugs 1,4 proc. Nors anksčiau šiais metais šalis prognozavo kuklesnį susitraukimą 2023-aisiais, ekonomikos ministerija nurodė, kad prognozės pabloginimą lėmė „nutrūkęs dujų tiekimas iš Rusijos“. Tačiau numatoma, kad 2024 m. ekonomika turėtų grįžti į augimo trajektoriją ir paaugti 2,3 proc.
Tuo metu infliacija, anot Berlyno, 2022 m. sudarys 8 proc., o 2023 m. – 7 proc. Vyriausybės teigimu, infliacija kitąmet galėjo būti dar didesnė, tačiau tam kelią užkirto neseniai priimtas 200 mlrd. eurų fondas, kurio tikslas – apsaugoti vartotojus ir verslą nuo augančių kainų. Jis, be kita ko, apima energetikos kainų viršutinę ribą.
Vokietiją ypač smarkiai paveikė Rusijos sprendimas užsukti dujų čiaupus. Šalis prieš Maskvos karą Ukrainoje didelę dalį dujų gaudavo iš Rusijos.
Tačiau R. Habeckas pareiškė esąs tikras, kad žlugs Rusijos prezidento Vladimiro Putino bandymas „destabilizuoti ekonominę ir politinę tvarką“.
Ministras pridūrė tikįs, kad V. Putinas patirs nesėkmę ir karo lauke Ukrainoje.
