Lyginant su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, kreditavimas sumenko 55 mlrd. eurų. Italai iš Vokietijos bankų pasiskolino ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus.
Anksčiau Europos centrinio banko atstovas Mario Draghi yra kalbėjęs apie euro zonos „finansinės fragmantacijos“ pavojų kaip apie vieną didžiausių grėsmių Europos ekonomikai. Investicinio banko „Morgan Stanley“ analitikas Huwas van Steenisas šį procesą pavadino „bankų rinkos balkanizacija“ - sisteminio nestabilumo regione priežastimi.
Analogiška situacija klostosi ir Prancūzijos bankų užsienio kreditų sektoriuje – likusioms euro zonos šalims jie paskolino 489 mlrd. eurų. Prieš dvejus metus šis skaičius buvo dvigubai didesnis.
Tuo pat metu ir pačiose periferinėse šalyse bankų aktyvumas silpsta. Nuo metų pradžios Portugalijoje, Ispanijoje ir Graikijoje išduotų paskolų apimtis krito dviem procentais. Indėlių apimtis labiausiai sumažėjo Graikijoje - 15 procentų.
Nuo Europos skolų krizės labiausiai nukentėjo PIIGS šalys. Kad Graikija, Airija ir Portugalija išvengtų bankroto, joms prireikė tiesioginės ES pagalbos, o Ispanijai buvo pažadėta išgelbėti bankų sistemą Briuseliui skyrus 100 mlrd. eurų.
