aA
Kadien mūsų oda liečiasi prie įvairiausių audinių, kurie ne tik gali būti nemalonūs nešioti, bet ir būti kenksmingi sveikatai. Kad taip nenutiktų, darbo imasi sertifikuotos tyrimų laboratorijos, vėliau suteikiančios produktui specialų ženklinimą, pranešantį apie saugumą, patogumą ir kokybę.
Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
© Bendrovės archyvas

Vokietijoje įsikūrusiame „Hohenstein“ institute kasdien šimtai darbuotojų tikrina įvairiausius audinius naudojamus ne tik drabužiams gaminti, bet ir antklodėms, rankšluosčiams bei kitoms prekėms. Būtent čia apsilankę žurnalistai iš Lietuvos galėjo pamatyti, kaip atliekami tyrimai ir kontrolė audinių, kurie vėliau panaudojami ir prekėms, pardavinėjamoms Lietuvoje esančiose parduotuvėse.

Tikrinant audinius ieškomas kenksmingų medžiagų lygis, įsitikinama, ar nėra alergijas sukeliančių mikroorganizmų, tikrinamas medžiagos patvarumas bei tinkamumas pagal įvairius kūno tipus. Įvertinus visus aspektus gaminiai pažymimi specialiomis etiketėmis – „STANDARD 100 by OEKO-TEX“ ar „Made in Green by OEKO-TEX“. Pastarasis žymėjimas reiškia, kad galima patikrinti visą produkto kelią nuo fabriko iki lentynos. Tai yra, kur kiekviena detalė buvo gaminta ir, kad laikytasi visų reikalavimų gaminant ekologišką, kokybišką produktą.

Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
© DELFI

Kaip tvirtina mokslininkai „Hohenstein“ institute – kiekvienas vokietis žino, ką reiškia „Oeko-Tex“ ženklelis ant produkto. Vadinasi, audiniai buvo atidžiai ištirti laboratorijoje – ne tik, ar nėra kenksmingų dalelių, bet ir kaip jie jaučiasi prie odos, ar yra patogūs. „Oeko-Tex“ puslapyje galima matyti visas sertifikuotas įmones, kurių produktai yra patikrinti institutuose, atitinkančiuose šį standartą.

Kiekvienai skirtingai rūbo detalei – atskiras kenksmingumo tyrimas

Ypač daug dėmesio skiriama tiriant, ar drabužių bei kitų produktų gaminimui naudojamoje tekstilėje yra kenksmingų medžiagų. Pavyzdžiui, gaminamas švarkas iš 50 detalių, kiekviena jų matuojama pagal 50 skirtingų parametrų. Kiekvienai kenksmingai medžiagai nustatyti yra naudojami skirtingi elementai, mėginiai. Skaičiuojama, kad kasdien paimami tūkstančiai mėginių.

Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
© DELFI

Čia nustatomos ne tik kenksmingųjų medžiagų normos audinyje, bet ir PH rodikliai. „Daug žmonių klausia, kodėl pas mus taip brangu patikrinti, bet čia renkami didžiuliai duomenys. Naudojama naujausia technika. Viena tokia mašina kainuoja apie 580 tūkst. eurų“, – rodydamas į mašiną, kuri paima mėginius, pasakojo mokslininkas.

Atlikus šiuos tyrimus, naudojamos technologijos leidžia įvertinti, kaip tekstilė jausis prie odos, ar jos nedirgins. Vadovaujantis standartiniais indeksais institute tikrinama, ar medžiaga nėra per kieta, per lipni. Tiriant siūlelius tekstilėje nustatoma, ar medžiaga nekelia niežulio. Taip pat įvertinama, kiek tekstilė yra pajėgi sugerti prakaitą, kad žmogus nejaustų diskomforto. „Tiriame, kaip apskritai tekstilė jaučiasi ant viso kūno, ne vien ant rankos. Dėl to atliekami skirtingi testai, jutiminiai procesai“, – paaiškina instituto darbuotojai.

Institute laikomi ir sliekai, ir dulkių erkutės

Klimato kaitos ir ekologijos temos šiandieniame pasaulyje tampa vienomis pagrindinių. Ne išimtis ir kalbant apie tekstilę. Institute biologai daro „eko testus“. Tam pasitelkia tiek dirvožemyje gyvenančius sliekus, tiek kitus gyvos organizmus ir vertina, ar tekstilė nėra toksiška, per kiek laiko ji suyra. Taip įvertinamas poveikis aplinkai.

Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
© DELFI

Institute tyrimams laikomos ir dulkių erkutės. Jos reikalingos tiriant medžiagą naudojamą patalynei, kad ši nekeltų alergijos. Kaip pasakoja tyrėjai, būtent dulkių erkučių išmatos kaupiasi medžiagos pluoštuose, čia ir randami alergenai galintys sukelti įvairiausius simptomus žmonėms. Tačiau sukuriama tokia patalynė, kad išskalbiant ją būtų užtikrinta, jog visi alergenai būtų pašalinti.

Specialus žymėjimas vandens atsparumui

Medžiagoms skirtoms lauko aprangai atliekama ir dar daugiau testų. Leidžiant vandeniu per medžiagą palyginama, kiek ji yra pralaidi. Taip nustatoma geriausia medžiaga lietpalčiams. Tad, jei ant rūbo randamas užrašas „Bionic“, reiškia, kad patikrinus medžiagos pralaidumą nustatyta, jog ji yra atspari vandeniui.

Institute atliekami ir specialūs testai medžiagoms skirtoms gaminti miegmaišius, antklodėms, sporto drabužiams. Matuojama, kaip yra palaikoma šiluma, koks yra drėgmės pralaidumas.

Vietiniai gyventojai dirba „modeliais“

„Hohenstein“ institute įsikūrusios ne tik tyrimams atlikti būtinos laboratorijos pilnos svarbios technikos, tačiau įrengti ir paprasčiausi kambariai su matavimosi kabinomis. Pasirodo, kad būtent čia yra įvertinama, kaip kiekvieno modelio drabužis tinka skirtingo sudėjimo žmonėms, kaip jie jame jaučiasi. Pavyzdžiui, gaunama siunta skirtingų dydžių juodos suknelės. Tuomet kviečiami aplinkinių miestelių gyventojai, kurie matuojasi savo dydį: nurodo, kaip rūbas tinka, ar patinka, ar jį pirktų. Visa tai užfiksuojama ir grįžtama su duomenimis pas gamintojus. Tarkime, jei 40 dydį vilkėjusiai moteriai juoda suknelė buvo per ilgomis rankovėmis ar nepatogi, visa ši informacija yra perduoda gamintojams, kad 40 dydis atitinkamai būtų pakoreguotas, randant idealiai tinkantį variantą. Tuomet yra siunčiama nauja visų dydžių koreguota partija, kurią vėlgi įvertina įvairių dydžių testuojantys asmenys.

Taip drabužių tinkamumas įvertinamas ir vaikams. Tiesa, pastarieji dažnai vikrūs, nenustygsta vietoje, tad tyrėjai kartais pasitelkia manekenus. Instituto darbuotojai pasakoja, kad kai kurie vaikai – augantys manekenai. Net ir studijuojant grįžta į miestelį, kad galėtų papildomai užsidirbti matuojantis rūbus.

Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
© Bendrovės archyvas

Gali kilti klausimas, kodėl pagal vieną asmenį nustatoma visa drabužio partija. „Hohenstein“ instituto mokslininkai paaiškina, kad yra remiamasi vidutinio vokiečio sudėjimu. Pasakojama, kad prieš 10 metų buvo atliktas didelis tyrimas, jo metu išmatuota 30 tūkst. žmonių skirtingose Vokietijos dalyse. Taip išvestas vidutinis kūno tipas pagal skirtingus dydžius. Būtent tokių vidutinius tipus atitinkančių ir ieškoma tęstiniams matavimams.

Šiame institute dar nuo 1960 metų renkami duomenys apie žmogaus kūno formą. Dabar technologijos šį procesą daug labiau pagreitina ir supaprastina. Instituto darbuotojai pasakoja, kad 1960 metais naudojantis paprasčiausia rulete buvo ištirta apie 6 tūkst. vokiečių siekiant išvesti 150 skirtingų kūno tipų. Nuo 1990 metų šiam tyrimui jau pasitelkiami 3D skeneriai, leidę jau išmatuoti apie 20 tūkst. žmonių. Renkami kiekvieno žmogaus duomenys, daromas statistinis įvertis ir taip nustatoma, pavyzdžiui, kokie yra 48 dydžio drabužius nešiojančios moters klubai, liemuo. Dirbantys mokslininkai atkreipia dėmesį, kad skirtumų gali būti ir tarp skirtingų tautybių žmonių. Dėl to ruošiant rūbus tarptautinei prekybai geriausia būtų palyginti skirtingų šalių gyventojų duomenis, taip išvedant statistinį kūno tipą kiekvienam dydžiui. Kaip pavyzdys nurodoma, kad prancūzai kiek skiriasi nuo vokiečių – dažnai yra mažesnio ūgio, lieknesni.

Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
© DELFI

Tikrinamas ne tik medžiagos, bet ir sagų stiprumas

Institute dėmesys skiriamas ir pačios medžiagos savybėms – specialiais įrenginiais matuojama, ar medžiaga kokybiška ir išsilaiko, ar vis dėlto greitai „apsiburbuliuoja“, greitai išblunka. Taip nagrinėjama ne tik medžiaga rūbams, bet ir baldams. Kita tyrimo dalis – ar medžiaga nesidažo.

Pavyzdžiui, ar mėlynų džinsų spalva nepasiliktų ant baltos sofos patrynus šiuos paviršius.
Ieškodami tinkamos medžiagos, aptemptiems rūbams, matuojamas ir pačios medžiagos stiprumas.

Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
Tekstilės tyrimai „Hohenstein“ institute
© Bendrovės archyvas

Toks pats testas atliekamas ir medžiagoms, skirtoms darbiniams rūbams, kad ši būtų patvari.
Institute tiriamas ir sagų stiprumas. Matuojama, kokios jėgos prireiktų, kad saga būtų sulaužyta. Šis testas specialiai skirtas vaikų prekėms tam, kad būtų užtikrinta, jog nenutiktų nelaimingų atsitikimų sagai sulūžus ir vaikui netyčia ją prarijus.

Žurnalistai į laboratoriją keliavo „Lidl“ kvietimu, straipsnio turiniui įtakos tai neturi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(37 žmonės įvertino)
4.1081
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Verslas siūlo didinti konkurenciją bankų sektoriuje ir mažinti dirbančiųjų apmokestinimą (2)

Lietuvos pramonininkų konfederacija , teikdama kasmetinius pasiūlymus Vyriausybei, akcentuoja...

Skelbiama Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinė atranka

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kviečia Lietuvos įmones ir organizacijas dalyvauti šių...

„Brexit“ paskubino kraustynes: išvykstantys lietuviai susipakuoja ištisus butus (252)

Vis dar tvyrant chaosui dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES)...

Pirmą kartą Lietuvoje ES lėšomis atnaujinamos vaikų neformaliojo švietimo įstaigos (1)

Pirmą kartą Lietuvoje Europos Sąjungos lėšomis pradėtos atnaujinti neformaliojo vaikų...

„Girteka Logistics“ sukurs daugiau nei 540 darbo vietų (9)

Logistikos ir transporto kompanija „Girteka Logistics“ plečia savo biuro patalpas. Vilniaus...

Top naujienos

Svajonių kruizas virto baisiausiu košmaru: dužo stiklai ir 20 žmonių tiesiog dingo (40)

Nuotraukos ir filmuota medžiaga atskleidžia, kokį siaubą turėjo išgyventi kruizinio laivo...

„Brexit“ paskubino kraustynes: išvykstantys lietuviai susipakuoja ištisus butus (252)

Vis dar tvyrant chaosui dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES)...

Kęstutis Girnius. Kokia bus pagrindinių kandidatų užsienio politika? (24)

Lietuvos prezidento svarbiausia užduotis – spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir...

Rengdamasi vėl sukti laikrodžių rodykles į priekį, Lietuva tikisi tai daryti nebeilgai (67)

Lietuvai rengiantis įvesti vasaros laiką, šalies valdžia tikisi, kad tai bus vienas paskutinių...

Maldeikienė patvirtino, ką rems Prezidento rinkimuose (283)

Seimo narė Aušra Maldeikienė Lietuvos prezidento rinkimuose reiškia paramą Seimo narei...

Tvarkant Jono kalnelį Klaipėdoje statybininkai atranda netikėtų dalykų: jiems ir patiems čia dirbti įdomu

Prieš metus, pernai kovą, buvo pradėti Jono kalnelio tvarkybos darbai, kurių vertė - 2,2 milijono...

28 tūkstančiai tėvų pasirašė peticiją, reikalaujančią riboti vaiko paėmimą iš šeimos (55)

Nevyriausybinės organizacijos prezidentei, Seimo pirmininkui ir premjerui teiks 28-ių tūkstančių...

Šis miestas surado sėkmės formulę: bedarbių ir pašalpų gavėjų – kone mažiausiai Lietuvoje (3)

Patraukliausiais darbuotojams ir investuotojams norintys tapti miestai stengiasi kurti palankią...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: albumą „Mano vienintelis“ pristatanti Inga Jankauskaitė (3)

Inga Jankauskaitė scenoje, kine ir televizijoje jau labai seniai, tačiau tik dabar dienos šviesą...

Rusijos žiniasklaida patvirtino: rusų kariai atskraidinti į Venesuelą (483)

Venesuelos sostinės Karakaso oro uoste nusileido du Rusijos lėktuvai su kariais ir kroviniu....