Šiemet Lietuvoje pradėjo galioti 2021 metų kovą priimta Europos Sąjungos direktyva, skaitmeninių platformų valdytojus įpareigojanti mokesčių administratoriams kasmet teikti duomenis apie prekybininkų gautas pajamas, išskaičiuotus bei priskaičiuotus mokesčius ir komisinius bei jų rezidavimo vietą.

VMI žiniomis, šiuo metu Lietuvoje yra 43 skaitmeninės platformos, kurios turės teikti informaciją apie prekybininkų pajamas. Duomenys už šiuos metus privalės būti pateikti iki 2024 m. sausio 31 dienos.

Naujosios taisyklės numato, kad duomenys turės būti teikiami apie tuos prekybininkus, kurie per metus sudaro 30 ar daugiau sandorių arba viršija 2 tūkst. eurų pajamų sumą. Tačiau kai kurios platformos žada nesismulkinti ir duomenis ketina teikti apie visus jose prekiaujančius asmenis.

Šiuo metu platformos jau kuria sistemas, per kurias pardavėjai turės teikti informaciją apie savo sandorius, o to nepadariusieji bus atkirsti nuo galimybės prekiauti.

Deklaruotos lėšos turėtų išaugti

Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento patarėjas, Delfi sako neturintis duomenų, kad prekybos platformos naujajai tvarkai būtų nespėjusios pasiruošti. Per pirmuosius du direktyvos galiojimo mėnesius VMI sulaukė maždaug dešimties užklausų, kuriose platformų atstovai teiravosi, ar prievolė teikti duomenis apie prekiautojus bus taikoma ir jiems.

Rolandas Puncevičius

„Pagal direktyvą reguliavimas yra aktualus toms skaitmeninėms platformoms, kuriomis naudojasi pardavėjai, vykdantys komercinę veiklą ar už savo teikiamas paslaugas, parduodamas prekes gauna atlygį. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto nuomą, asmenines paslaugas, prekių pardavimą, transporto priemonių nuomą“, – aiškina R. Puncevičius.

Paklaustas, ar VMI tikisi, kad naujoji tvarka padės iš interneto prekybininkų surinkti daugiau mokesčių, jis sako, kad tai labai tikėtina, o tokią prielaidą leidžia daryti ankstesnė patirtis su pavežėjų platformomis, kurioms prievolė teikti duomenis apie vairuotojus ir jų pajamas atsirado 2020 metais.

„Tai turėjo teigiamos įtakos keleivių vežimo paslaugas teikiančių gyventojų elgsenai – žymiai išaugo jų deklaruotos individualios veiklos pajamos, kadangi platformų operatorių pateikti duomenys apie jose ūkinę veiklą vykdančių gyventojų gautas pajamas perkeliami į preliminarias metines gyventojų pajamų deklaracijas“, – aiškina VMI atstovas.

2019 m. apie 8,2 tūkst. keleivių vežimo paslaugas teikiančių asmenų deklaravo 24,7 mln. eurų pajamų, tačiau jau 2020 m. mažesnio pavežėjų skaičiaus (7,5 tūkst.) deklaracijos jau rodė didesnes – 30,4 mln. eurų – pajamas.

Be to, gavusi keleivių vežimo platformų duomenis ir atlikusi stebėsenos veiksmus, VMI 1251 keleivių vežimo paslaugas teikusio asmens paprašė patikslinti deklaracijas ir tokiu būdu iš individualios veiklos gautų pajamų deklaracijose papildomai atsirado dar 3 mln. eurų.

Pajamų nuslėpti nebepavyks

Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ mokesčių advokatas Mantas Juozaitis Delfi teigia, kad Lietuvoje įsigaliojusi ES direktyva yra gana svarbus pakeitimas, kuris turės įtakos tiek platformų operatoriams, tiek prekybininkams.

Eksperto manymu, labai tikėtina, kad informaciją iš platformų pradėjusi gauti VMI mokesčių surinks daugiau, nes galimybės nuslėpti dalį pajamų bus dar labiau apribotos. Be to, mokesčių administratorius daugiau žinos ir apie užsienyje gautas gyventojų pajamas, kadangi ES šalys keisis iš platformų gaunamais duomenimis.

„Pardavėjams, tai reiškia, kad VMI automatiškai gaus informaciją apie jų pajamas ir netgi banko ar mokėjimo įstaigos sąskaitą, į kurią jis gauna lėšas. Tad VMI papildomai gaus ir informaciją apie užsienyje tokių asmenų turimas sąskaitas, jeigu iki šiol jos neturėjo“, – pažymi M. Juozaitis.

Mantas Juozaitis

Pasak jo, kadangi šiomis taisyklėmis VMI įgyvendina ES direktyvą, tai analogiškos taisyklės bus įtvirtintos ir kitose ES šalyse. Vadinasi, jeigu Lietuvos pardavėjas naudojasi kitos ES valstybės narės platforma, pavyzdžiui, nuomoja butą Ispanijoje per vietinę nuomos paslaugų platformą, apie tokio asmens pajamas informaciją automatiškai gaus Ispanijos mokesčių administratorius. Vėliau Ispanijoje surinkta informacija bus perduota Lietuvos VMI. Vadinasi, pradėjus rinkti informaciją ir keistis ja tarp ES valstybių, sumažės galimybių gudrauti tiems, kurie bandydavo nuslėpti užsienyje gautas pajamas.

„Lietuvos gyventojai, kurie dar bandydavo nedeklaruoti pajamų, gaunamų per Lietuvoje ar užsienyje veikiančias platformas, turėtų suprasti, kad VMI jiems padės nesuklysti ir pati įrašys per platformas gautų pajamų sumas į jų deklaracijas ir paskaičiuos mokėtinus mokesčius“, – sako kontoros „Motieka ir Audzevičius“ mokesčių advokatas.

Duomenis teiks apie visus be išimties

Tuo metu internetinių prekybos platformų atstovai sako nesiimantys spręsti, ar naujosios direktyvos taikymas leis iš prekiautojų surinkti daugiau pajamų mokesčio, nes jokia forma to nekontroliuoja ir tik patys pardavėjai yra atsakingi už mokesčių mokėjimą. Tačiau jie teigia, kad apskritai pokyčius vertina teigiamai, o sunkumų bandant įgyvendinti naujuosius reikalavimus nekils.

Nerijus Mikalajūnas

„Būdami elektroninės prekybos lyderiai Baltijos šalyse, patys sau keliame aukštesnius reikalavimus, todėl naujajai tvarkai ruošiamės kruopščiai ir iš anksto. Pakeitimus vertiname kaip pozityvų pokytį, kuris leis užtikrinti didesnį e. rinkos skaidrumą“, – Delfi teigia „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.

Pasak jo, „Pigu.lt“ ir iki šiol rinko pardavėjų duomenis, būtinus efektyviai veiklai, tačiau su nauju reikalavimu būtinų rinkti finansinių duomenų apimtys padidės, taip pat iškils poreikis užtikrinti didesnį informacijos tikslumą.

„Dėl šios priežasties suplanavome ir jau pradėjome įgyvendinti procesą, kuris įgalins pardavėjų teikiamus duomenis periodiškai atnaujinti, patikrinti, ištaisyti pasitaikančias klaidas. Diegiame technologines priemones, kurios leis automatizuoti šį procesą. Tobuliname ir plečiame „Pažink savo klientą“ sistemą. Be to, pardavėjų pateikiamą informaciją sutikrinsime su duomenimis, gautais iš nepriklausomų šaltinių, tokių kaip juridinių asmenų galutinių naudos gavėjų registrai, sankcionuotų asmenų sąrašai ir neigiamos viešos informacijos šaltiniai“, – vardija N. Mikalajūnas.

Negana to, „Pigu.lt“ žada pasitelkti ir išorines klientų pažinimo bei pinigų plovimo prevencijos sprendimų bendroves, kurios turės padėti užtikrinti dar didesnį duomenų tikslumą.

Pasak N. Mikalajūno, prekybos platforma neketina kurti jokios atskiros duomenų bazės, į kurią patektų tik 30 sandorių ir 2 tūkst. eurų kriterijus atitinkantys prekybininkai, informacija VMI bus perduota apie visus be išimties.

Nepateikus informacijos – nemalonumai

„Vinted“ platforma, gyventojams suteikianti galimybę parduoti dėvėtus drabužius ar kitus naudotus daiktus, visų savo pardavėjų duomenų VMI neperduos.

„Reguliavimas palies tik tuos pardavėjus, kurie per metus „Vinted“ platformoje sudaro 30 ar daugiau sandorių arba kurie mūsų platformoje per tą patį laikotarpį gauna daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Šiuo metu nežinome, koks narių skaičius iki metų pabaigos pasieks šiuos kriterijus, tačiau, remdamiesi ankstesnių metų duomenimis, manome, kad tai bus nedidelė narių dalis“, – Delfi nurodo „Vinted“.

Vinted

Anot šios platformos atstovų, šiuo metu dirbama, kad perėjimas prie naujosios tvarkos būtų kuo sklandesnis ir patogesnis, ateinančiais mėnesiais apie šiuos veiksmus bus informuoti ir „Vinted“ pardavėjai.

„Pardavėjai, kurie pasieks nustatytus kriterijus, bus paprašyti užpildyti formą informacija, kurios reikalauja direktyva. Siekiant užtikrinti narių privatumą, šie duomenys bus šifruojami ir patikimai apsaugoti atsižvelgiant į mūsų privatumo politiką“, – pažymima „Vinted“ komentare.

Tačiau tų „Vinted“ pardavėjų, kurie pateks po naujuoju reguliavimu, tačiau reikalaujamų formų neužpildys, laukia nemalonumai.

Jų skelbimai apie parduodamus daiktus platformoje bus paslėpti, nebebus galima persivesti pinigų iš „Vinted“ piniginės į banko sąskaitą, o pačių piniginėje esančių pinigų nebus leidžiama naudoti prekėms įsigyti.

Nepateikus informacijos – baudos

„Motieka ir Audzevičius“ teisininkas M. Juozaitis taip pat atkreipia dėmesį, kad platformų operatoriams naujieji reikalavimai reiškia ir gana didelius papildomus administracinius kaštus, nes reikės visą informaciją rinkti, tikrinti, saugoti, apdirbti ir pateikti. Reikės komunikuoti su pardavėjais dėl informacijos patikslinimo, papildymo ir panašiai.

Rinkti reikės informaciją apie platformoje pardavimus atliekančius asmenis ir teikti ją VMI. Tokia informacija apims identifikacinius duomenis apie pardavėją, jo banko sąskaitą, gaunamų pajamų sumas, duomenis apie naudojamą NT, jeigu vykdoma NT nuomos veikla, nuomojamo NT nuomos laikotarpius. Surinkti duomenys turės būti saugomi penkerius metus.

Jeigu pardavėjas nepateiks platformos operatoriui reikiamų duomenų apie save, operatorius turės panaikinti tokio pardavėjo paskyrą arba stabdyti atlygio jam išmokėjimą.

Nepateikusiems informacijos platformos operatoriams grės baudos: pirmą kartą – 1820-5590 eurų, o pakartotinai – 3770-6000 eurų.

VMI taip pat nurodo, kad duomenis teikiantis platformos operatorius pardavėjų išsamaus patikrinimo procedūras turi atlikti iki ataskaitinio laikotarpio gruodžio 31 d. (pavyzdžiui, 2023 m. prisiregistravusių pardavėjų išsamaus patikrinimo procedūros turi būti atliktos iki 2023 m. gruodžio 31 d.).

Tačiau iki 2023 m. sausio 1 d. prisiregistravusių platformoje pardavėjų išsamaus patikrinimo procedūros turi būti atliktos iki antrojo ataskaitinio laikotarpio gruodžio 31 d., t. y. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)