Kauno miesto savivaldybės Bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės poskyrio vedėjo Valentino Markevičiaus klausėme, kaip pasirinkti tinkamą namo priežiūros modelį.
- Kokios yra daugiabučių valdymo formos ir kuo jos skiriasi?
- Yra 3 daugiabučių administravimo formos.
Jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią namo bendraturčiai vienam asmeniui suteikia įgaliojimus administruoti namą.
Ši forma dažniausiai pasiteisina nedideliuose namuose, o paskirtieji asmenys veikia laisva valia, dažnai net neima užmokesčio už darbą.
Yra kelios daugiabučių namų savininkų bendrijų formos. Namo bendrijai įkurti reikalingas namo savininkų susirinkimas, per jį tvirtinami bendrijos įstatai, išrenkamas pirmininkas, buhalterė ir kiti atsakingi asmenys.
Jei bendrija administruoja keletą namų, būtinas bendrijos valdymo organas – valdyba. Jei namo bendraturčiai nesutaria steigti bendrijos ar pavesti vienam asmeniui rūpintis namo reikalais, Kauno miesto savivaldybė siūlo administratoriumi pasirinkti vieną iš 13 įmonių, galinčių tai daryti.
Daugiabučių administratoriai paskiriami po gyventojų apklausos raštu arba visuotinio susirinkimo. Jei jiems nepatinka administratorius, per susirinkimą jį galima pakeisti.
Administruojančios įmonės vadovaujasi nustatytais reglamentais ir įstatymais, namų bendrijos – Bendrijų įstatymu ir kitais norminiais aktais, o jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys atsako Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
- Teko skaityti, kad Vilniaus miesto savivaldybė remia ir skatina gyventojus kurti naujas bendrijas. Kokią daugiabučių valdymo formą palaiko Kauno miesto savivaldybė ir jūsų skyrius?
- Daug metų skatinome bendrijų kūrimą Kaune. Anksčiau šiuo klausimu nemokamai konsultuodavo Daugiabučių namų savininkų bendrijų agentūra, dabar – Kauno miesto savivaldybės Būsto valdymo skyrius (Gruodžio g. 9).
Mes neakcentuojame ir neišskiriame vienos daugiabučių administravimo formos. Patys gyventojai turi nuspręsti, kaip jie administruos namą.
- Kuria daugiabučių valdymo forma labiausiai skundžiasi gyventojai?
- Dažniausiai pasitaiko viskuo nepatenkintų arba į savo namo reikalus visiškai nesikišančių gyventojų. Bendrijos ir administratoriai taip pat kartais dirba blogai. Dažniausi gyventojų skundai dėl pinigų – kodėl ir už ką tiek daug moka.
- Kokios jūsų skyriaus funkcijos?
- Esame 3 asmenų skyrius, vykdome kompleksines planines daugiabučių namų valdytojų patikras pagal sudarytą grafiką.
Priimame gyventojų skundus ir prašymus, vykstame į neplanuotas patikras, radę pažeidimų keliame reikalavimus pataisyti klaidas. Rašo ir Seimo kontrolieriai – į juos kreipiasi nepatenkinti gyventojai, manantys, kad ištirsime greičiau.
Visus skundus stengiamės ištirti per 30 dienų. Jei nerandame bendrijos pirmininko ir nesurenkame reikiamos medžiagos, neatsakome į skundus. Šiemet išnagrinėjome 64 skundus dėl administratorių ir bendrijų veiklos.
- Kaip kontroliuojate daugiabučių bendrijas?
- Per daug kištis į bendrijų veiklą negalime. Butų savininkai valdo situaciją – visuotinis susirinkimas gali viską. Įsimintinas atvejis, kai nušalinome neveiklų bendrijos pirmininką, bet šis kreipėsi į teismą ir teismas jį išteisino.
Situacija gerėja: prasidėjus mūsų tyrimams, bent 2 bendrijų pirmininkai atsistatydino. Jie prisipažino nespėjantys atlikti savo pareigų. Kai kurių bendrijų pirmininkai labai stengiasi: gerina aplinką, išleidžia daugiau lėšų. Deja, vėl prasideda skundai.
Mes nesame baudžiamoji įstaiga, dažniausiai surašome aktus, išsakome trūkumus ir suteikiame progą pasitaisyti. Džiugu, kad bendrijų pirmininkai ateina, konsultuojasi ir pradeda dirbti gerai.
- Kieno paslaugos gyventojams kainuoja pigiau: namo administratoriaus ar bendrijos?
- Viskas priklauso nuo to, kaip elgiasi bendrijos pirmininkas. Jei administratoriui priklauso 400–500 namų, administravimo mokestis išdalijamas visiems namams, o bendrijos pirmininkas ir buhalterė išlaikomi iš vieno ar kelių namų, todėl jų paslaugos atsieina brangiau.
Bendrija, atlikdama remonto darbus, ieško, kas pigiau atliks, nes yra suinteresuota.
Kartais bendrijos paslaugas perka iš tų pačių administravimo paslaugas siūlančių įmonių. Administratorius, organizuojantis konkursus darbams atlikti, kartais tai daro atmestinai ir perka brangiai kainuojančias paslaugas.
- Bendrijos nariai kartais dirba savanoriškais pagrindais.
- Jei bendrijos pirmininkas ar buhalterė neima užmokesčio, dirba neatsakingai ir atmestinai. Visi darbai šiais laikais turi savo kainą.
- Ką turėtų žinoti gyventojai, nusprendę kurti namo bendriją arba samdyti administruojančią įmonę?
- Kauno mieste efektyviausiai veikia bendrijos, prižiūrinčios iki 10 daugiabučių.
Bendrijos pirmininkui sunku išlikti nešališkam. Visada atsiranda grupės, remiančios ir skundžiančios pirmininką. Didelės bendrijos dažniausiai dirba blogai. Administratorius neturi simpatijų-antipatijų rato, rezgama mažiau intrigų.
Administruojančios įmonės taip pat nedirba vienos – jos turi rengti susirinkimus, teikti pasiūlymus ir ataskaitas. Didžiausia blogybė – administratoriai mažai bendrauja su gyventojais. Vadybininkams tenka didelis krūvis, todėl nukenčia darbas.
Pasirinkę bet kurią valdymo formą gyventojai gali dalyvauti ir kontroliuoti namo priežiūros procesus. Patarimas – kiekvienas buto savininkas turi rūpintis ne tik savo butu, bet ir savo namu. Stebėkite, dalyvaukite, skaičiuokite ir viskas bus gerai.
