aA
Jeigu Seimas priimtų Vyriausybės teikiamas mokesčių ir pensijų permainas, visų dirbančiųjų atlyginimai nuo kitų metų pasikeis. Kiek konkrečiai jie pasikeis, be kita ko, priklausys ir nuo kiekvieno gyventojo pasirinkimo kaupti pensiją fonduose, kaupimą sustabdyti ar visiškai nutraukti.
© Mindaugas Milinis

Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų patvirtinti mokesčių, pensijų įstatymų projektus ir perduoti juos svarstyti Seimui. Gautus pasiūlymus šis gali pakeisti neatpažįstamai arba nukelti jų svarstymą. Tačiau jeigu esminiai dabartinių reformų pasiūlymai liks, nuo jų priklausys kiekvieno piniginės storis.

Kaip kas bus skaičiuojama

Dabartinį savo atlyginimą popieriuje padauginę iš 1,289, gausite sumą, kuri bus laikoma nauju jūsų bruto atlyginimu. Būtent nuo jo bus skaičiuojamas naujas gyventojų pajamų mokesčio tarifas ir pakeistos įmokos „Sodrai“, taip pat skirtingos įmokos į pensijų fondą.

Jeigu žinote tik dabartinį atlyginimą į rankas, vis tiek verta bent apytiksliai žinoti, koks jis bus popieriuje. Kaip minėta, nuo šios sumos bus atliekami visi nuskaitymai, o po jų išmokami grynieji.

Taigi, dabartinę algą į rankas padaliję iš 0,76 ir padauginę iš 1,289, gausite apytikslį būsimą bruto atlyginimą. Pvz., dabartinė 1 tūkst. Eur alga į rankas kitąmet būtų maždaug 1 696 Eur popieriuje (1000:0,76x1,289).

Nuo šios sumos bus nuskaičiuojamas 21 proc. gyventojų pajamų mokestis (25 proc. sumoms, kurios viršys 11,07 tūkst. Eur) ir 18,5 proc. „Sodros“ įmokų. Kiek tiksliai teks mokėti pajamų mokesčio, paaiškės tik tada, kai bus patvirtinta nauja minimali mėnesinė alga, nes į jos dydį atsižvelgiama skaičiuojant neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Kiek pinigų nuo algos popieriuje bus nuskaičiuojama į pensijų fondus, priklausys nuo to, ar žmogus dabar kaupia juose ir ką nuspręs dėl kaupimo ateityje.

Būsimi pasirinkimai gyventojams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad automatiškai į kaupimą bus įtraukti visi asmenys iki 40 metų, kurie iki šiol pensijos nekaupė (iš viso 156 tūkst.), ir visi esami pensijų kaupimo dalyviai (visi 1,3 mln. nepriklausomai nuo to, kaip kaupia).

„Automatiškai į pensijų kaupimą įtraukti dalyviai konkretiems pensijų fondams bus priskiriami, vadovaujantis didžiausio pensijų fondo pelningumo ir mažiausių atskaitymų kriterijais. Detali dalyvių paskirstymo bendrovėms ir jų valdomiems fondams tvarka bus patvirtinta tada, kai bus priimti reformą įteisinantys įstatymai. Priskyrimo tvarką konkrečiam pensijų fondui nustatyti siūlome įgalioti Lietuvos banką“, – informavo ministerija.

Taigi, jeigu dabar nekaupiate ir nieko nedarysite kitąmet, nuo naujo jūsų atlyginimo popieriuje bus nuskaičiuojama 1,8 proc. įmokų į fondą. Nuo minėto 1 696 Eur atlyginimo tai būtų maždaug 30,5 Eur.

Lygiai tokia pačia suma sumažės ir tų darbuotojų alga, kurie šiuo metu kaupia minimaliai. Kasmet ši įmoka bus didinama po 0,3 proc. punkto, kol pasieks 3 proc. (2020 m. – 2,1 proc., 2021 – 2,4 proc. ir t. t.).

Šiuo metu maksimaliai (pagal formulę 2+2+2) pensijai kaupiantys darbuotojai nuo kitų metų pradžios skirs po 3 proc. savo atlyginimo pensijoms kaupti. Nuo 1696 Eur algos tai būtų beveik 51 Eur.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškino, kad nusprendę nekaupti naujomis sąlygomis dabartiniai pensijų kaupimo dalyviai turės du pasirinkimus.

Pirma, stabdyti įmokų pervedimą į pensijų fondą. Tokiu atveju visos lėšos liktų asmens pensijų sąskaitoje. Po 3 metų nesulaukusiems 40 m. būtų taikomas automatinis įtraukimas su galimybe kaupimo vėl atsisakyti. Toks asmuo turėtų teisę dalyvavimą atnaujinti naujomis sąlygomis bet kada, nelaukdamas automatinio įtraukimo metų.

Arba, antra, visiškai nutraukti kaupimą ir visas lėšas pervesti į „Sodrą“. Šiuo atveju žmogus, vėliau nusprendęs kaupti, dalyvavimą pradėtų visiškai iš naujo, tai yra anksčiau jo grąžinti į „Sodrą“ pinigai nebūtų niekur pervedami. Už šias įmokas jis gautų didesnę „Sodros“ pensiją.

Dabartiniai dalyviai savo valią stabdyti arba nutraukti kaupimo sutartis galės išreikšti per 2019 m. sausio ir vasario mėnesius. Norintiesiems tęsti kaupimą, daryti esą nieko nereikės.

Kaip žinoma, pagal dabar galiojančią tvarką, kaupiantiesiems pensiją fonde „Sodros“ pensijos individualioji dalis mažinama apie 15–16 proc. Nuo šių metų pradžios „Sodra“ skaičiuoja, kiek apskaitos vienetų sukaupė kiekvienas dirbantysis. Kuo bus daugiau sukaupta vienetų, tuo būsima pensija didesnė, nes jų kiekis bus dauginamas iš nustatytos vertės eurais. Tiesa, kol kas sukauptų vienetų skaičius neskelbiamas, nors tai senokai žadėta padaryti.

Fonduose sukauptą pensiją mokės irgi „Sodra“

Už pinigus, kurie pervedami į žmonių sąskaitas fonduose, perkami įvairūs vertybiniai popieriai. Žmogui išėjus į pensiją jam priklausanti šio turto dalis parduodama. Jei gauta suma pakankama, žmogus iš draudimo bendrovės gali nusipirkti anuitetą – teisę į periodinę išmoką. Pateiktuose projektuose siūloma, kad šią veiklą perimtų „Sodra“.

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus tokią naujovę vertino teigiamai:

Gediminas Šimkus
Gediminas Šimkus
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Pirma – centralizavus anuitetų veiklą vienoje ne pelno siekiančioje institucijoje, pvz., „Sodroje“, būtų užtikrintas geresnis rizikos, susijusios su amžiaus trukme, valdymas. Daugiau anuitetų turėtojų vienoje institucijoje leistų labiau sumažinti riziką, nei išskaidžius juos po kelias bendroves. Antra, dėl masto ekonomijos atpigtų sistemos išlaikymas, mažėtų administravimo sąnaudos, nebūtų išlaidų klientams pritraukti, reklamai – jos brangina anuitetus ir mažina išmokas.

Koncentravus anuitetų sistemą ne pelno siekiančioje organizacijoje, nauda keliautų į būsimų pensininkų kišenę. Centralizavus sistemą pereiti iš kaupimo į išmokų etapą būtų paprasčiau ir patogiau.

Tačiau gali būti svarstytina ir galimybė, kad, ne pelno siekiančiai organizacijai teikiant centralizuotą anuiteto paslaugą, privačios bendrovės ir toliau galėtų gyventojams siūlyti savas anuiteto paslaugas.“

Siūlymą diferencijuoti atlyginimą fondams ir nustatyti ne vieną 0,5 proc. tarifą nuo metinės fondų vertės, o kelis tarifus – nuo 0,2 proc. iki 0,6 proc., LB motyvuoja poreikiu mažinti turto valdymo mokestį priklausomai nuo valdomo pensijų fondų turto dydžio.

Paklaustas, kiek, LB vertinimu, įsigaliojus įstatymo projektui į pensijų kaupimą bus įtraukta žmonių, G. Šimkus svarstė:

„Suprantama, kad trumpu laikotarpiu daug kas priklausys tiek nuo galutinių įstatymo nuostatų, tiek nuo komunikacijos kampanijos sėkmės, kaip žmonės supras pokyčius. Manome ir tikimės, kad po numatytų pokyčių ilgu laikotarpiu Lietuvos gyventojai asmeniškai kaups pakankamai ir realiai sukaups pakankamą pinigų sumą, kuri solidžiai papildytų valstybės mokamą senatvės pensiją.“

LB atstovas pripažino, kad kol kas nėra žinoma, kaip tiksliai bus parenkami fondai tiems asmenims, kurie į kaupimą bus įtraukti automatiškai. Kaip numatyta projekte, šią tvarką dar turės sukurti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

„Dėl kriterijus nustatančios institucijos turėtų būti dar diskutuojama, bet, mūsų vertinimu, priskyrimas vienam ar kitam pensijų fondui privalo būti aiškiai apibrėžtas, mechaniškas ir neįtraukiantis subjektyvių kriterijų veiksmas, todėl tai turėtų įgyvendinti institucija, kuriai tai būtų paprasčiausia.“

Kokių grėsmių įžvelgia fondų valdytojai

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis kritiškai vertino siūlomą pensijų reformą, kurią įgyvendinus kaupimo sistemos dalyviai neva prarastų apie 2 mlrd. Eur sukauptų lėšų (kiekvienas atskirai – apie 5–9 tūkst. Eur).

Tadas Gudaitis
Tadas Gudaitis
© Bendrovės archyvas

„Žinant, kokie sudėtingi demografiniai iššūkiai laukia valstybės ir kiekvieno mūsų, II pakopa turėtų būti orientuota į maksimalų kaupimą ateičiai, neliečiant pagrindinių žaidimo taisyklių, kurių kaita gali trikdyti esamus ir potencialius sistemos dalyvius“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, LIPFA pritaria idėjai, kad dirbantiesiems būtų kuo dažniau primenama apie būtinybę pensijai kaupti asmeniškai. Tačiau gyventojus automatiškai įtraukdama į kaupimą Lietuvos valdžia esą gali sukurti ir tam tikrą dviprasmybę:

„Pagrindinis noro įsitraukti katalizatorius yra konkreti asmeninė nauda, tačiau reformų gairėse numatyta atidaryti tiek langų, kad sistemą bent kurį laiką gali košti skersvėjis. Kuo daugiau ir dažniau bus atidarinėjami langai, taikomos įvairios išimtys, kaip kad kaupimo vienasmeniškas sustabdymas tam tikram laikotarpiui, tuo labiau nukentės patys kaupiantieji. Kuo daugiau žmonių kaups savo būsimai pensijai, tuo pensijų sistema bus efektyvesnė, o kuo dalyvio įsitraukimas yra ankstyvesnis, tuo geresnių asmeninių rezultatų yra pasiekiama.“

T. Gudaičio įsitikinimu, valstybė turėtų aiškiai komunikuoti asmeninio kaupimo būtinybę ir visomis išgalėmis prisidėti prie to, kad ilgamečio kaupimo instrumentas būtų maksimaliai ilgai atsietas nuo politikų įtakos, išvengtų nuolatinių pertvarkų ir būtų patrauklus kaupiančiajam.

LIPFA atstovas nesiėmė vertinti, kiek lėšų papildomai bus pervedama į fondus dėl to, kad į kaupimą automatiškai bus įtraukti visi dirbantieji, o siūlymas perduoti anuitetų veiklą „Sodrai“ asociacijai sukėlė abejonių:

„Mūsų nuomone, ne rinkos ir išmokų monopolizavimas, o būtent liberalizavimas atneštų didžiausią naudą, motyvaciją ir patrauklumą II pakopos dalyviams. II pakopa sukurta maksimalaus trečiųjų šalių atribojimo nuo pensijai kaupiamų pinigų pagrindu: dirbančiųjų santaupos yra atskirtos nuo valdymo bendrovių turto, nėra net teorinių galimybių jas naudoti ne pagal paskirtį.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tai paveldima asmeninė kaupiančiųjų nuosavybė. Ar privatų taupymo instrumentą pasirinkusiems II pakopos dalyviams būtų priimtina visą gyvenimą kauptas santaupas vėl atiduoti valstybei, kuri ir taip valdo bei kontroliuoja I pakopą? Tikėtina, kad ne.“

T. Gudaičio teigimu, kuriant II pensijų sistemos pakopą vienas iš svarbiausių tikslų buvo diversifikuoti pensijų šaltinius.

„Jeigu anuitetų mokėjimas būtų sugrąžintas valstybei, žmogus pensiją senatvėje gautų iš vieno šaltinio – iš „Sodros“. Taip pat kyla klausimas, kaip būtų su teise paveldėti sukauptas lėšas – dabar „Sodros“ pensija nėra paveldima, kai anuitetas šiuo metu gali būti išsipirktas su garantuotu mokėjimų laikotarpiu, o tai reiškia, kad tam tikrą laiką paveldėtojai gali gauti išmokas ir dalyviui mirus. Anuitetų teikimą sukoncentravus tik „Sodroje“ taip pat nelieka konkurencijos rinkoje, anuitetų rinka monopolizuojama valstybės“, – aiškino pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

CoST siūlo Lietuvai infrastruktūros plėtros valdymo sprendimus

Lietuvoje įgyvendinamai maždaug 1,3 mlrd. eurų vertės Valstybės investicijų programai (VIP),...

Vyriausybė spręs, kaip didinti konkurenciją prekyboje (1)

Vyriausybė trečiadienį svarstys priemonių paketą, kaip didinti prekybos tinklų konkurenciją ir...

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (101)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Dar vienas perspėjimas: ECB turi „išvalyti“ bankus, jei norime išgyventi ateinančią finansų krizę (1)

Europos centrinis bankas ( ECB ) turi sutvarkyti euro zonos bankininkystės sektorių, jei norime...

Eurokomisarė: ES prekybos sutartys Lietuvai naudingos

Už prekybą atsakinga Europos komisarė Cecilia Malmstrom sako, kad Europos Sąjungos prekybos...

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (101)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (237)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (16)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (35)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1701)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (77)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (16)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Darbe – kaip namuose: kas turi užtikrinti gerą savijautą dirbant biure

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo...

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti (1)

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (43)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...