Kaip informuoja ru.DELFI.lt, Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos ataskaitoje, kuri greitai bus prieinama visuomenei, rašoma, jog pernai Lietuvos gyventojai dažniausiai kreipėsi dėl diskriminavimo dėl lyties, socialinės padėties ir amžiaus.
Pernai tarnyba gavo 202 skundus dėl galimos diskriminacijos. 12 skundų buvo susiję su diskriminacija dėl tautybės ir priklausomybės etninei grupei, 6 susiję su diskriminacija dėl kalbos. Pažeidimai pagal minėtus požymius buvo fiksuojami valdžios institucijose (18 proc.), aptarnavimo ir prekybos srityje (24 proc.), darbo santykių sferoje (23 proc.).
„Lyginant su 2010 m., skundų sumažėjo, tačiau sumažėjimas sąlyginis. Lyginant su Europos Sąjungos mastais, „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad skundų diskriminacija dėl rasės daugiausia iš visų skundų. Pas mus nieko panašaus nebuvo, žmonės ir toliau kreipiasi gana retai. Visgi Lietuvoje į mus dažniau kreipiasi dėl diskriminacijos dėl lyties, amžiaus ir socialinės padėties“, – komentavo teisių kontrolieriaus patarėja Danguolė Grigolovičienė.
Ji pabrėžė, kad didžiąją dalį nusiskundimų dėl diskriminacijos dėl tautybės sudaro romų ir romų organizacijų skundai, tačiau buvo ir skundų, susijusių su nederamu viršininkų elgesiu kitų tautybių pavaldinių ir kolegų atžvilgiu.
Darbuotojus skirstė į reikalingus, nereikalingus ir „šiaip sau“
Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba nagrinėjo „Vilniaus pergalės“ darbuotojo V. J. Skundą, kuriame rašoma, kad cecho meistrė I. L. diskriminuoja rusakalbius darbuotojus. Vyriškis pranešė, kad meistrė skirsto darbuotojus į lietuvius ir „kitus“. Be to, skunde nurodoma, kad moteris laidė rusakalbių darbuotojų adresu įžeidžiamų pastabų: „Buvai tualete? Ten ir vėl po jūsiškių smirda.“
Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad I. L. dirba įmonėje „Vilniaus pergalė“ nuo 1986 m. liepos, o nuo 2009 m. vadovauja pusfabrikačių skyriui. Jai pavaldūs 12 darbuotojų, iš kurių 7 lietuviai, o likusieji – kitų tautybių atstovai. Tiesa, nei gamybos direktorius, nei personalo skyrius, nei administracija negavo skundų dėl diskriminavimo.
Kol buvo nagrinėjamas skundas, taip pat paaiškėjo, kad jį parašiusį asmenį dėl įvairių disciplinos pažeidimų atleido iš darbo. Kita buvusi cecho darbuotoja patvirtino, kad viršininkė įžeidžiamai elgėsi su darbuotojais ne lietuviais – skirstė juos į reikalingus, nereikalingus ir „šiaip sau“, o kreipdamasi į V. J. dažnai sakydavo „perduok saviškiams, perduok savo draugams“, taip pabrėždama jų tautybę. Ji taip pat patvirtino, kad iš jos lūpų skambėjo frazė: „Buvai tualete? Ten ir vėl po jūsiškių smirda.“
Tačiau moteris nesutiko patvirtinti savo parodymų raštu, todėl Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba apsiribojo rekomendacija „Vilniaus pergalės“ vadovui užtikrinti efektyvesnį lygių teisių principo taikymą įmonėje.
„Kaip rodo praktika, žmonės įprastai bijo skųsti savo viršininkais, nors įstatyme rašoma, kad diskriminacija yra ir skundą pateikusių asmenų persekiojimas. Na dėl galimos bausmės pažeidėjui, kaip antai tuo atveju su meistre, mūsų tarnyba gali iškelti administracinę bylą ir skirti 2 000 Lt baudą, jeigu atvejis fiksuojamas pirmą kartą, o jei pakarotinai – 4 000 Lt baudą. Tačiau tam reikia įvairių įrodymų, deja, šiuo atveju jų trūko“, – komentavo D. Grigolovičienė.
„O lietuvių neatsirado“
Jos teigimu, su pasipiktinimą keliančiu netolerantiškumo atveju teko susidurti kitame skunde. Jį pateikė Panevėžio apygardos Vyriausybės atstovė. Ji nurodė, kad viename Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje tarybos narys, pateikdamas merui informaciją apie pareigas pradėjusią eiti Vyriausybės atstovę, pareiškė: „O lietuvių neatsirado.“
Skundą pateikusios moters manymu, ši frazė oficialiame tarybos posėdyje girdint žiniasklaidos atstovams yra įžeidžiama ir teikia pagrindo daryti prielaidas, kad ne lietuvių tautybės piliečiai mažiau tinkami į Valstybės atstovo darbą nei lietuviai.
„Ši moteris – lietuvė, bet jos vyro pavardė nelietuviška. Be to, po šio posėdžio žurnalistai ėmė klausinėti, kokios ji tautybės ir kokia jos mergautinė pavardė. Tai jau tikrai visų įmanomų ribų peržengimas. Ir tokius žodžius sako tarybos narys“, – pabrėžė D. Grigolovičienė.
Na o šios frazės autorius jo neišsigynė, o viešojo asmens pažeminimą dėl tautybės ir nelietuviškos pavardės pavadino „pokštu, kalambūru“.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pasiūlė Panevėžio rajono Etikos tarnybai apsvarstyti tarybos nario elgesį, o Panevėžio rajono savivaldybės administracijai – surengti su tolerancijos klausimais susijusius mokymus.
„Negrai valgė kaip lietuvės blondinės“
Dėl galimos diskriminacijos etninės priklausomybės pagrindu svarstyti ir du skundai, kuriuose diskriminuoti juodaodžiai Lietuvos gyventojai.
Vytauto Didžiojo universiteto studentų interneto svetainėje „First Class“ buvo patalpintas toks skelbimas: „Siūlomas darbas juodaodžiui – platinti skrajutes „Kauno Jazz“ festivalyje šį savaitgalį arba kitą savaitę.“ Šiuo atveju tarnyba rekomendavo jo autoriams – viešųjų ryšių bendrovei ateityje susilaikyti nuo tokių formuluočių.
Kitame skunde asmuo pareiškė, kad socialiniame tinklalapyje „Facebook“ lietuvių kalba pasirodė tokia informacija: „Šiandien jau antrą kartą istorijoje mus aplankė du negrai. Tai dienelė. Keistai jie atrodė, kaip nesiprausę. Matyt, tokia jų oda. <...> O valgė kaip lietuvių blondinės – mažai mums naudos iš tų negrų. Genutė norėjo juokais pasiūlyti bananų, bet neleidome, juk šiaip ar taip, jie irgi žmonės.“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba persiuntė informaciją apie šį pranešimą prokuratūrai su prašymu pradėti teisminį tyrimą. Tačiau D. Grigolovičienės teigimu, tyrimas nebuvo pradėtas.
