Teisininkės Kristianos vyras Paulius (vardai pakeisti, redakcijai žinomi – DELFI) dar būdamas nevedęs 2006 m. iš SEB banko namo statybai paėmė paskolą litais. Tuo metu sutartyje buvo įrašyta 0,8 proc. banko marža, prie kurios dar reikėjo pridėti kintamą palūkanų dalį.

Kaip pasakojo moteris, kadangi namo statybai reikėjo didesnės sumos, Pauliui paprašius, bankas pasiūlė paskolinti didesnę sumą su sąlyga, kad jis pasikeis kredito valiutą iš litų į eurus ir kintamas palūkanas į fiksuotas penkiems metams. Pauliui tai pasirodė logiška, kadangi palūkanos tuo metu nuolat kilo, o atlyginimas nedidėjo.

Tuo metu fiksuotos būsto paskolos palūkanos buvo daugiau nei 5 proc. per metus.

„Tai labai nepasiteisino, nes mes daug permokėjome. Paskaičiavome, kad vien palūkanų per penkerius metus sumokėjome apie 80 tūkst. Lt, o kredito grąžinome vos 17 tūkst. Lt. Kadangi tokie buvo sutartiniai įsipareigojimai, kantriai laukėme, kol pasibaigs šis laikotarpis. Kadangi mūsų marža yra 0,8 proc., tikėjomės, kad dabar galutinės palūkanos bus kur kas mažesnės“, – DELFI pasakojo Kristiana.

Tačiau žinios iš banko nebuvo tokios džiuginančios.

„Besibaigiant fiksuotų palūkanų laikotarpiui, tėvų adresu gavome laišką, kad bankas siūlo kreiptis į asmeninį vadybininką dėl tolesnių palūkanų normos. Laiške buvo įvardyta ir tos dienos vidutinė fiksuotų palūkanų norma – 3,25 proc. Susitikus su vadybininke, ji pasiūlė palūkanas fiksuoti vėl penkeriems metams su 3,4 proc. palūkanų norma arba rinktis kintamas palūkanas, kur vien marža sudaro 2,45 proc. – triskart didesnė nei numatyta sutartyje. Mes pasakėme, kad žinome savo teises ir prašėme taikyti sutartyje numatytą maržą. Tačiau vadybininkė visaip bandė įrodinėti, kad esame neteisūs ir kad bankas prieš mus nusimovė kelnes ir siūlo super geras palūkanas“, – pasakojo teisininkė.

Jos nuomone, toks banko pasiūlymas yra nepadorus, nes nauji banko klientai gauna geresnes palūkanas nei buvo pasiūlytos jiems.

„Mes manome, kad toks pasiūlymas yra tiesiog nepadorus, nes kiti bankai naujiems klientams siūlo mažesnes maržas. Netgi iš draugų istorijų žinome, kad SEB bankas naujiems klientams, kurie skolinasi šiuo metu ir perka, pavyzdžiui, turtą iš varžytinių taip pat siūlo mažesnę maržą“, – dėstė Kristiana.

Jos teigimu, šeima laikoma patikimu paskolos mokėtoju, visuomet laiku mokėjo įmokas, jų turimo turto vertė 100 tūkst. Lt viršija paskolos dydį.

„Jiems tai nebuvo aktualu, jie mums paaiškino, kad tai ne didvyriškumas, jog įmokas mokėjome laiku ir kad turime begalę banko produktų. Pasirodo, tai jau nebėra svarbu, nors imant paskolą lojalumas bankui buvo akcentuojamas“, – piktinosi moteris.

Pasak jos, po ilgų derybų ir raštų rašymo bankas sutiko padaryti apie 0,5 proc. nuolaidą nuo siūlytos maržos, tačiau šeima su pasiūlymu nesutiko.

„Jie maržos keitimą argumentuoja tuo, kad bankas neturi galimybių pasiskolinti už tokias palūkanas. Raštu rašo, kad keičiant kintamas palūkanas į fiksuotąsias, nebeliko banko maržos. Tačiau mes argumentavome, kad tokie yra sutartiniai įsipareigojimai ir jeigu jie norėjo pakelti maržas po penkerių metų, vartotojas turėjo būti informuotas, tai turėjo būti įrašyta sutartyje, o ten juodu ant balto parašyta, kad marža nustatoma vieną kartą visam kredito laikotarpiui ir neturėtų keistis. Būtent tai sakė ir banko vadybininkai imant paskolą“, – kalbėjo pašnekovė.

Šeimai taip pat nepavyksta išsiaiškinti, kaip bankas skaičiuoja fiksuotas palūkanas.

„Bankas neatskleidžia formulės, kaip yra nustatomos fiksuotos palūkanos. Kol kas yra aiškios tik kintamų palūkanų dalys, kurios susideda iš banko maržos ir tarpbankinių palūkanų. Mes banko prašėme atstatyti mūsų pažeistas teises, netgi siūlėme surasti kompromisą, o kai pasiūlė mažesnę maržą, visaip svarstėme, nes tikrai nesinori eiti į teismus, juk sugaišina daug laiko ir kainuoja pinigus. Buvome įspausti į kampą ir vos nesutikome su prastesniu pasiūlymu, tačiau aš, kaip teisininkė, negalėjau leisti, kad mūsų teisės būtų pažeistos vidury baltos dienos ir ateityje gyventi neteisėje“, – dėstė Kristiana.

Pašnekovės teigimu, jie banko prašė kol kas neskaičiuoti palūkanų ir nuskaityti tik grąžinamą kredito dalį, bet bankas vienašališkai užfiksavo palūkanas penkeriems metams ir kas mėnesį nuskaičiuoja įmokas. Nesutarusi su banku šeima ruošia ieškinį teismui.

„Prašysime nustatyti kintamas palūkanas, kad sugrąžintų sutartyje numatytą maržą. Mes spėjame, kad fiksuotose palūkanose taip pat yra marža, tiesiog bankas jos neatskleidžia. Tai būtų pažeidimas, nes Lietuvos bankų įstatyme nustatyta, kad klientas turi žinoti kainą, jam turi būti detaliai išaiškinta. Žinoma, mes norėtume užfiksuoti palūkanas penkeriems metams, tačiau už sąžiningą kainą“, – sakė ji.

Kreipiasi ir kiti nepatenkinti

Moteris socialiniame tinkle subūrė panašaus likimo žmonių grupę ir konsultuoja nesutariančius su banku.

„Tarp jų dauguma yra jaunos šeimos, pasiskolinusios būstui pakilimo laikotarpiu, kai dar nebuvo susituokę, be vaikų. Šiuo metu jie susilaukę vaikų, tam kad refinansuotųsi kitame banke, pajamos jau turi būti gerokai didesnės pagausėjusiai šeimai. Tokiu būdu žmonės jaučiasi banko įkaitais, nes kiti bankai, mūsų žiniomis, savo klientams tokių problemų nesudaro“, – sakė pašnekovė.

„Žmonės yra labai pasimetę ir išsigandę. Nes buvo kalbėta viena, visi laukė, kol pasibaigs tie penkeri metai, susispaudę moka įmokas ir tikisi atsitiesti, bet bankas piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi ir silpnesniajai sutarties šaliai – vartotojui pasiūlo net iki dešimties kartų didesnes maržas nei priklausytų, ypač tiems, kurie nors kartą vėlavo mokėti įmokas“, – pridūrė teisininkė.

Moteris pasakoja, kad advokatei Anželai Mirosnikovai inicijavus, grupė su panašia problema susidūrusi žmonių kreipėsi į Lietuvos banką, tačiau šis nurodė, kad kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai ir apčiuopiamos pagalbos nesuteikė.

Fiksavus palūkanas ankstesnė marža išnyksta

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius tvirtina, kad klientui su banku sutarus dėl fiksuotų paskolos palūkanų ankstesnis sutarties punktas dėl banko maržos panaikinamas.

„Skirtingai nuo kintamųjų palūkanų, nustatydamas fiksuotąsias palūkanas, bankas nenustato atskirų sudėtinių fiksuotųjų palūkanų dalių klientui (kintamų palūkanų dalies, maržos). Susitarimo dėl fiksuotų palūkanų esmė yra bendras jų dydis, o ne atskiros jos sudedamosios dalys. Todėl, pavyzdžiui, jeigu klientas iš pradžių ima paskolą kintamomis palūkanomis, kur aiškiai yra nustatyta banko marža, o vėliau jis pereina prie fiksuotų palūkanų, tokiu atveju sutarties punktai dėl maržos yra panaikinami, nes kliento ir banko naujai pasirašomame sutarties pakeitime dėl fiksuotų palūkanų marža nebeišskiriama“, – DELFI komentavo jis.

Pasibaigus palūkanų fiksavimo laikotarpiui susitariama, kad bankas nustatys naujas fiksuotas palūkanas.

„Tai reiškia, kad besibaigiant fiksuotųjų palūkanų terminui, prieš 30 dienų iki jų perskaičiavimo dienos, bankas klientui pateikia pasiūlymą dėl naujos fiksuotųjų palūkanų normos. Tada klientas turi kelias galimybes: pirma – pasirinkti banko siūlomas naujas fiksuotąsias palūkanas, kurias bankas pasiūlo atsižvelgdamas į dabartinę situaciją skolinimosi rinkoje bei kliento riziką. Antra galimybė – klientas gali be jokių mokesčių keisti fiksuotąsias palūkanas į banko pasiūlomas kintamąsias palūkanas. Tokiu atveju maržą bankas pasiūlo atsižvelgdamas į dabartinę situaciją skolinimosi rinkoje bei kliento riziką. Klientas taip pat gali be apribojimų pasitikrinti galimybę refinansuoti kreditą ir kitose finansų institucijose“, – teigė L. Januševičius.

Klientui pasirinkus fiksuotas palūkanas, kredito sutartyje yra įrašoma palūkanų norma, galiosianti penkerius ar dešimt metų.

Pasak SEB banko Verslo plėtros departamento direktoriaus, kadangi tarpbankinėje rinkoje nėra viešai skelbiamų visuotinai pripažintų matų, tokių kaip VILIBOR, EURIBOR ar LIBOR, kurie būtų nustatomi ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, sudarydamas sutartį su fiksuotomis palūkanomis, bankas apsidraudžia nuo rizikos, taip užsitikrindamas, kad palūkanų fiksavimo laikotarpiu klientui palūkanos nesikeis.

„Skolinimas fiksuota palūkanų norma paprastai viršija skolinimo su kintama palūkanų norma palūkanų dydį, nes atspindi palūkanų normos dydžio nustatymą ilgesniam terminui. Šiuo atveju abi šalys sąžiningai prisiima riziką, atsižvelgiant į galimus skolinimosi rinkos pokyčius, nes tiek bankui, tiek klientui vėliau gali paaiškėti, kad labiau naudinga buvo skolintis ar skolinti kintamomis palūkanomis ar atvirkščiai“, – aiškino L. Januševičius.

DELFI primena, kad panašioje situacijoje atsidūrusi advokatė A. – pirmosios instancijos teisme laimėjo bylą prieš SEB banką. Tačiau bankas šį teismo sprendimą apskundė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (544)