Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, per praėjusius metus 160 daugiabučių nusprendė atsisakyti juos aptarnavusio namo administratoriaus paslaugų ir pasirinkti kitą įmonę. Dar 2009 m. metais tokių buvo vienetai.
Beje, savivaldybė kaupia statistiką tik tų namų, kurie neturi įsteigę bendrijos, todėl nežinia, kiek į bendrijas susibūrusių gyventojų pakeitė nuomonę dėl administratoriaus. Bendrijas įsteigę šiuo metu yra maždaug penktadalis iš daugiau nei 4 tūkst. daugiabučių.
„Prasidėjo žmonių bėgiojimas, parašų rinkimas, vaikščiojimas per butus, žmonių viliojimas kažkokiais būdais. Kiek žinome, tai vykdė ne patys gyventojai, o suinteresuoti asmenys. Supraskite, kai vienas namo atstovas vieną savaitę pasirašo už vieną įmonę, o kitą savaitę – už kitą. Svarbiausia, kad pradedame ruošti sprendimą, patikriname duomenis, o po to atneša jau kitą prašymą“, – DELFI sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.
Jo nuomone, administratorius žmonės keičia dėl to, kad kitos įmonės bando juos pervilioti. Tarp žmones viliojančių įmonių esą yra tokių, kurios yra visai naujos, neturi patirties šioje srityje, siūlo „nerealiai mažas kainas“.
„Toks mūsų sprendimas atitinka ir Civilinį kodeksą, ir Vyriausybės nutarimą. Yra administratorius, jam yra prievolė organizuoti susirinkimą, išaiškinti, o gyventojams prievolė priimti, ar nepriimti sprendimą. Ta perdėta demokratija nieko neduoda. Mes norime, kad žmonės patys žinotų, ką jie nori nuspręsti“, – tvirtino K. Karosas.
Buvo balaganas
Savivaldybės atstovą palaiko ir Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Jonaitis, tvirtinantis, kad administratorių keitimo tvarkai pasunkėjus žmonių sprendimai bus tikresni.
Aplinkos ministerija kasmet tvirtina pavyzdinius administravimo nuostatus, kuriuose buvo įteisinta nuostata, kad butų savininkai gali kreiptis dėl administratoriaus atšaukimo ir kito administratoriaus skyrimo sprendimą priimdami – balsų dauguma.
„Savivaldybė taip ir sureagavo, kad būtų ne šiaip atskirų suinteresuotų grupių apklausos duomenimis, bet rengiant susirinkimą sprendimas būtų priimtas viešai. Pagal Civilinį kodeksą, tokiu atveju, susirinkimus organizuoja namo administratorius. Jie turi kreiptis į administratorių, o šis privalo šaukti susirinkimą. Žinoma, jo intereso tokiu atveju nėra tačiau tai yra prievolė. (...) Savivaldybė kaip tik ir atstatė tvarką, nes jau buvo čia toks balaganas, kai įvairios firmos pradėjo lankytis namuose, siūlyti savo paslaugas. (...) Aš manau, kad čia einama prie normalios tvarkos. Be abejo, tai apsunkina sprendimą, tačiau jis turi būti tikras, o ne kažkieno iš šalies padiktuotas“, – DELFI tvirtino V. Jonaitis.
Anot pašnekovo, žmonių norą keisti namo administratorių lėmė padidėjusi konkurencija tarp šios paslaugos teikėjų.
„Negirdėjau, kad kituose miestuose būtų didelis vajus dėl administratoriaus keitimo, o Vilniuje tokia banga plinta, žmonės turi teisę, jų valia yra pareikšti pretenzijas, tačiau tai turi būti daroma nustatyta tvarka. Manau, kad sprendimas yra tinkamas ir atitinka teisės normų reikalavimus“, – teigė jis.
Atsisakius kitą administratorių skirs savivaldybė
Taip pat V. Jonaitis atkreipia dėmesį, kad jeigu daugiabučio gyventojai nėra sukūrę bendrijos arba pasirašę jungtinės veiklos sutarties (JVS), jiems atsisakius namo administratoriaus, kitą paskelbusi konkursą turi paskirti savivaldybė.
Jo teigimu, dabar taip ir bus daroma. Anksčiau esą savininkams buvo leidžiama patiems pasirinkti kitą administratorių.
„Tokią praktiką taikė Vilniuje (kai galima buvo laisvai pasirinkti kitą administratorių – DELFI), kuri iš dalies ir įsiūbavo tą procesą, kai nebe žmonės, o kiti administratoriai ėmė juos agituoti ir tampyti į savo pusę. Jeigu nėra bendrijos ar JVS, tai savivaldybė turi skelbti konkursą ir skirti administratorių“, – dėstė pašnekovas.
Migravimo nejaučia
Tuo metu bendrovės „Icor“ (buvusiai „Rubicon group“) priklausančios bendrovės „City service“ atstovas ryšiams su visuomene Vilius Mackonis DELFI sakė nejaučiantis gyventojų migravimo tarp administratorių.
„Dėl taip vadinamo „migravimo“, galiu pakomentuoti tiek, kad šis pareiškimas remiamas man nežinomais duomenimis. Vilniuje per praėjusius metus „City Service“ paslaugų atsisakė gal vienas, o naujais klientais tapo gal du – trys namai. Užpernai ir pernai buvo jaučiama aktyvesnė naujų įmonių veikla – dažniausiai tai buvo buvusios statybos įmonės, netekusios užsakymų pagrindinėje veikloje. Tačiau jos siūlė nerealiai mažas kainas, neslėpdamos to, kad įkainiai gali kisti. Todėl, mano žiniomis, daug klientų jos nepritraukė. Galbūt pareiškimo autoriai turi kitokią patirtį, nes didžioji dalis administravimo bendrovių Vilniuje priklauso savivaldybei“, – teigė jis.
„Icor“ vertina, kad ji užima apie 25 proc. rinkos.
Įžvelgia norą apsaugoti dominuojančius
Vos keletą procentų Vilniaus rinkos užimančios bendrovės „Corpus A“ vadybininkas Valdas Jakaitis DELFI sakė jaučiantis suaktyvėjusį žmonių norą keisti namo administratorių.
„Pas mus ateina daugiabučių. Mes jaučiame tai, įsikuria bendrijos ir bėga nuo administratorių, žmonės bėga nuo nevykdomų pažadų ir darbų, mes tai jaučiame ir pas mus per paskutinį pusmetį atėjo penki namai“, – situaciją komentavo jis.
Anot pašnekovo, tai gali lemti ir sunkmetis – žmonės pradėjo žiūrėti, kur išleidžia pinigus.
Kitas nenorėjęs būti įvardytas rinkos dalyvis DELFI sakė, kad „Icor“ įmonės beveik „visiems administruojamiems namams taiko maksimalius savivaldybės nustatytus tarifus“.
Konkurencijos tarybos duomenimis, „City Service“ didžiausiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje užėmė apie 30 proc. ir didesnę rinkos dalį. Naujesnių duomenų taryba neturi. Laikoma, kad įmonė dominuoja rinkoje, kai ji užima daugiau nei 40 proc.
Pašnekovas spėjo, kad dauguma pakeitusių namo administratorių atsisakė būtent šios grupės įmonių paslaugų, o pakeitus namo administratorių galima sutaupyti iki 30 proc. išlaidų.
Nenorėjęs būti įvardytas pašnekovas įtaria, kad savivaldybė taisykles galėjo keisti norėdama sustabdyti daugiabučių bėgimą iš „Icor“ įmonių.
„Dabar norint keisti administratorių, susirinkimą turi organizuoti senasis administratorius. Įsivaizduokite situaciją, kad jūs gyvenate daugiabutyje ir administruojančiai įmonei įteikiate pranešimą, kad jūs atsisakote jos paslaugų. Kokia tuomet bus reakcija? Bus pagalių kaišiojimas į ratus. Tai yra gerokai sudėtingiau ir jeigu nebus galimybių apeiti naujos tvarkos, bus gerokai problematiškiau persivilioti namus“, – kalbėjo rinkos dalyvis.
Geriausiai gyvena be samdomos įmonės
Tu metu sostinės Žirmūnų mikrorajone vienai daugiabučių bendrijai vadovaujanti Vanda DELFI sakė, kad iš tiesų anksčiau administruojančios įmonės savo paslaugas siūlydavo labai aktyviai, dabar jos kiek aprimo. Tačiau bendrija apsisprendė apskritai atsisakyti namo administratoriaus ir visiems reikiamiems darbams samdyti privatų žmogų.
„Dabar yra treti metai, kai nebesamdome administruojančios įmonės, nes per tuos metus ji mums nieko nepadarė. Dabar samdome privatų žmogų ir mums tiek pat kainuoja“, – sakė ji.
Prezidentės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas „Žinių radijui“ sakė, kad įkūrę bendrijas gyventojai išlaidas šildymui sugebėjo sumažinti kone dvigubai.
Jo teigimu, yra pakankamai daug skundų, kad daugiabučių administratoriai pasirenka ne patį palankiausią gyventojams šilumos tiekimo grafiką-planą, dėl to suvartojama daugiau šilumos,o tai daugiau kainuoja.
„Įtartina, kad, pavyzdžiui, Vilniuje dalis administratorių susiję su šilumos tiekėju ir šilumos prietaisų gamintoju – buvusios „Rubicon“ grupės įmonėmis, taigi, klausimų yra labai nemažai“, - kalbėjo patarėjas.
Kai kurios išlaidos sumažėjo kartais
„Kai viską į vieną paveikslą sudedi: tokį savivaldybės nepasitenkinimą, kad žmonės pradėjo patys tvarkytis, apribojimą keisti administratorius ir dar kai visas miesto ūkis yra vienose rankose, o savivaldybės taryboje sėdi tie patys žmonės, turbūt žurnalistams reikėtų išvadas daryti. Aš tai vadinu Neapolio sindromu, bet tam yra kitų pavadinimų“, – DELFI kalbėjo vilnietis.
Dar praėjusiais metais daugiabutis, kuriame jis gyvena, sudarė JVS ir nusprendė atsisakyti bendrovės „Naujamiesčio būstas“ paslaugų.
„Anksčiau mūsų šilumos punktą prižiūrėjo neva „Naujamiesčio būstas“, tačiau de facto jis buvo pasamdęs „City service“, kuri priklauso „Icor“. Šios įmonės atstovai yra šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“ valdybos nariai, nuolat kalbama apie jų sąsajas. Taigi išeina taip, kad šilumos punktą prižiūrėjo pats šilumos tiekėjas. Tai yra sisteminė problema, nes taip yra beveik visame Vilniuje. Kai ta pati įmonė ir tiekia, ir sprendžia, kiek energijos patiekti, žinote, pagundos yra labai didelės“, – pasakojo P. Markevičius.
Šiuo metu vilniečio daugiabutyje šilumos punktą prižiūri privatus asmuo, turintis reikiamą licenciją.
Tačiau tik nusprendę atsisakyti namo administratoriaus, keisti atliekų vežėją, anot pašnekovo, gyventojai susidūrė su savivaldybės pasipriešinimu.
„Savivaldybė kiekvieną kartą reikalauja, kad mes pasisamdytume kažkokį tarpininką, ar inžinierių, kuris nuolat prižiūrėtų namą. O mums patogiau, kai mes viską sprendžiame drauge daugumos nuomone. Buvo pasipylę grasinimai panaikinti JVS, nors to daryti jie neturi jokios teisės“, – pasakojo vilnietis, pabrėžęs, kad įstatymai nereikalauja samdyti administratoriaus.
P. Markevičius netgi kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą dėl to, kad esą Vilniaus miesto savivaldybė apsunkina gyventojų tvarkymąsi savo name pagal JVS.
„Sąskaitos už visas paslaugas mums sumažėjo 4-5 kartus. Už atliekų išvežimą nuo buto mes mokame 6 Lt vietoj anksčiau buvusių beveik 20 Lt, už šilumos punkto priežiūrą taip pat mokame 6 Lt vietoj anksčiau buvusių beveik 20 Lt“, – po JVS sudarymo teigiamus pokyčius vardijo vilnietis.
Anot jo, iš savivaldybės buvo sulaukta pasipiktinimo, kad atliekų išvežimui buvo pasirinkta kita bendrovė, o ne anksčiau buvusi „Ecoservice“, priklausanti „Icor“.
„Savivaldybės klerkai ir Žvėryno seniūnijos darbuotojai skambino net gyventojų pasirinktai bendrovei „ASA“ ir grasino baudomis, nes, anot jų, ši bendrovė „neturėjo“ teisės sudaryti sutarčių su gyventojais, kurie patenka į „Ecosevice“ valdas. „ASA“ ne juokais išsigando grasinimų bei baudų ir kreipėsi į gyventojus, kurie stojo ginti savo pasirinktos bendrovės ir savivaldybė buvo priversta raštu pripažinti, kad neturėjo teisės nurodinėti gyventojams, kokią bendrovę samdyti“, – pasakojo jis.
Pašnekovas pripažįsta, kad kol kas nepavyksta kiekvienam butui pasirašyti tiesioginiu individualių sutarčių dėl namo bendro naudojimo patalpose suvartojamos elektros su skirstomųjų tinklų bendrove, nes ši esą taip pat reikalauja tarpininko ir atsisako atskirti elektros energiją, kurią suvartoja ne namo gyventojai laiptinių apšvietimui, o privati bendrovė „Vilniaus energija“ jai priklausančiame šilumos punkte, už kurio eksploataciją ir elektrą, privalo mokėti pats šilumos tiekėjas, o ne gyventojai, nes ši elektra jau yra įtraukta į šilumos kainą.
Taip pat esą keletą mėnesių iš buvusio administratoriaus gyventojams nepavyko atsiimti namo dokumentų ir šilumos punkto rakto, o pinigų likučio jie vis dar neatgavo.
Tuo metu K. Karosas tvirtina, kad namo prižiūrėtoją privalu turėti netgi pasirašius JVS.
„Jeigu yra JVS, turi būti išrenkamas jos dalyvių įgaliotas atstovas, kuris atstovauja pasirašant sutartis dėl paslaugų teikimo, dėl techninės priežiūros, tai yra kaip atskiras bendrijos pirmininkas. Kaip ponas Markevičius įsivaizduoja, kas turi prižiūrėti tą namą. Jis parašė, kad kiekvienas savo dalį prižiūri pats, jų dalys nėra nustatytos, kas tada atsakingas už vandentiekį, elektros ūkį, negali būti tokia anarchija“, – tvirtino jis.
Anot pašnekovo, tai patvirtina ir VKEKK, ir Aplinkos ministerija.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, šiuo metu Vilniuje yra sudaryta iki šimto JVS, ši forma esą labiausiai yra tinkama nedideliems namams, per metus Vilniuje įsikuria 30-50 daugiabučių bendrijų.
Šiuo metu Vilniuje veikia apie 30 daugiabučių namų administratorių. Per paskutinius porą metų įsikūrė 6-7 naujos įmonės. K. Karosas sakė, kad savivaldybė nekaupia informacijos, kokią dalį rinkos Vilniuje užima „Icor“ įmonės.
Devynios iš visų administruojančių įmonių priklauso „Icor“.
