„Konkurencijos tarybai priimant nutarimą buvo netinkamai įvertintas Vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentavimas, todėl savivaldybė nutarimą skųsime teismui“, – pareiškė savivaldybė, komentuodama Konkurencijos tarybos jai skirtą baudą.
Konkurencijos taryba pranešė įpareigojusi savivaldybę per 6 mėnesius nutraukti pažeidimą ir surengti valdytojo konkursą, pranešė taryba.
„Kadangi Vilniaus savivaldybė neorganizavo konkurso ar kitos konkurencingos procedūros baseino valdytojui ir paslaugų teikėjui parinkti, ji tokiu sprendimu privilegijavo savo įstaigą, diskriminavo kitus ūkio subjektus, kurie, kaip įsitikino Konkurencijos taryba, būtų galėję ir norėję varžytis dėl baseino infrastruktūros valdymo ir susijusių paslaugų teikimo“, – pranešė taryba.
Konkurencijos taryba nurodo, kad miesto taryba 2018 metų gegužės 9 dieną patvirtino jos lėšomis pastatyto Fabijoniškių baseino paslaugų įkainius, o liepos 4 dieną skyrė 20 metų patikėjimo teise baseiną valdyti ir naudoti „Sveikam miestui“.
Tyrimas pradėtas, nes „Sveikas miestas“ ne tik moko moksleivius plaukti, bet ir užsiima komercine veikla – gyventojams siūlo mokamas baseino ir sporto klubo paslaugas, kurios turi būti teikiamos nepažeidžiant konkurencijos.
„Sveikas miestas“ teikia viešąsias paslaugas ir tai yra pagrindinis tikslas, kitos paslaugos – tik papildo šias paslaugas ir pagal Vietos savivaldos įstatymą neturi būti laikomos naujomis ūkinėmis veiklomis“, – pabrėžia savivaldybė.
Pasak jos, perduodant baseiną „Sveikam miestui, norėta naudoti savo priemones ir greičiau patenkinti bendruomenės interesus.
Įstatymai savivaldybes įpareigoja sudaryti vienodas galimybes visiems ūkio subjektams varžytis dėl komercinių paslaugų.
Asociacija: savivaldybėms reiktų ieškoti privačių investuotojų
Viešo ir privataus sektorių partnerystės asociacijos vadovas Andrius Šiaudinis DELFI atsiųstame pranešime teigia, kad toks sprendimas reiškia, kad iki šio buvus daug teisinio neapibrėžtumo ir skirtingo konkurencijos teisės aiškinimo atvejų, formuojama geroji praktika, kaip Lietuvoje bus vykdomas sportinių ar kultūros infrastruktūrinių centrų valdymas.
„Iki šiol neretai savivaldybės norėjo tokius objektus valdyti savarankiškai, šiuo atveju matome, kad Lietuva renkasi pasaulinę praktiką, kai tokioms erdvėms valdyti turės būti vykdomas konkursas ir ieškomas partneris – privatus investuotojas-valdytojas. Labai svarbu paminėti, kad savivaldybės ne visuomet turi patirties ar resursų valdyti tokius objektus ir galiausiai, komercinių veiklų vykdymas nėra savivaldybių tiesioginė funkcija. Jei sudaroma konkurencija – sudaromos prielaidos efektyvumo ir kokybės gerinimui, tai, kad esant konkurencijai visada laimi vartotojas, matome daugelyje sektorių“, - teigia A. Šiaudinis.
Jo manymu valstybė ir savivalda turi koncentruotis į paslaugų prieinamumo užtikrinimą, o ne ūkinių komercinių veiklų vykdymą ir perduoti privatiems subjektams valdyti arenas, koncertų sales.
„Akivaizdžiai matome, kad, pavyzdžiui, Kauno savivaldybė, pasirinkdama baseinui valdyti privatų investuotoją šiai dienai turi vieną geriausiai ir efektyviausiai Lietuvoje veikiantį baseiną. Tokios praktikos turėtų žvalgytis ir kiti miestai“, - pastebi asociacijos vadovas.