Vilniaus oro uostas bus uždarytas jau mažiau nei po mėnesio, tačiau su nepatogumais jau dabar susiduria daugelis keliautojų.
© DELFI / Tomas Vinickas

DELFI pateikia svarbiausią informaciją, kurią turėtumėte žinoti, planuodami keliones ir skrydžius.

Vilniaus oro uostas dėl pakilimo ir nusileidimo tako rekonstrukcijos bus uždarytas liepos 14 dieną, o keleiviams vėl bus atvertas rugpjūčio 17 dieną.

Tuo metu oro linijos nukreips savo skrydžius į Kauno oro uostą, nors nukelti skrydžius sutiko ne visos aviakompanijos. Dėl šios priežasties kai kurių krypčių mėnesiui ar keliems nebeliks.

Kodėl vasarą?

DELFI jau rašė, kad Vilniaus oro uosto uždarymas keleiviams kelia nepatogumų. Skaitytojai skundėsi, kad gerokai išaugo bilietų kainos, kiti – kad nėra kaip patogiai grįžti namo, į tėvynę. Daugelis keiksnojo sprendimą oro uostą uždaryti būtent vasarą, kada skrydžiai tampa itin aktualūs.

Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris teigė, kad buvo priimtas optimaliausias sprendimas.

„Rinktasi įvertinus, kokie buvo faktiniai orai per penkerius metus, t. y. kada istoriškai Lietuvoje buvo mažiausia kritulių ir aukščiausia oro temperatūra, nes rekonstruojant taką nuimama jo danga, stiprinamas pagrindas ir tiesiama nauja danga.

Iš esmės tai kaip asfaltavimas, tik klojama storesnė danga.

O tą asfaltavimą yra geriausia atlikti, ir jis geriausiai išsilaiko, jei oro temperatūra aukšta ir nėra kritulių“, – sakė jis.

Tačiau Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė, pripažino dar prieš kelerius metus kėlusi klausimą, kodėl tos rekonstrukcijos negalima buvo vykdyti kitu būdu.

„Mes kėlėme klausimą, ar tikrai negalima būtų daryti tos rekonstrukcijos etapais. Nuomonės išsiskyrė, vieni sakė, kad galima, kiti teigė, kad ne. Darėme, ką geriausia, kėlėme klausimą, bet, kad susidursime su nepatogumais, – tai tikrai“, – sakė ji.

D. Voveris teigė, kad atsižvelgiant į oro uosto tako specifiką, vykdyti rekonstrukciją etapais būtų netikslinga, nes jis yra gana trumpas – 2,5 kilometro.

Vilniaus oro uosto uždarymas: ką būtina žinoti planuojantiesiems keliones
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Takas rekonstruojamas iš esmės, atliekant ne kapitalinį remontą, o rekonstrukciją, kai tvarkoma šalia esanti lietaus kanalizacija, keičiama visa žiburių sistema. Tokio tipo rekonstrukcijos atlikti nestabdant oro uosto veiklos technologiškai neįmanoma.

Jeigu jis būtų žymiai ilgesnis, tada taip, galima būtų atlikti rekonstrukciją dalimis, tačiau tai užtruktų apie porą metų. Čia yra vienas argumentas. Kitas – tuos porą metų oro uoste būtų nuolatiniai veiklos apribojimai“, – komentavo jis.

Kokių skrydžių krypčių nebeliks?

Skrydžių iš Vilniaus į Kauną nesutiko perkelti aviakompanijos „Ryanair“ ir „Belavia“. Taigi daugelio krypčių rekonstrukcijos laikotarpiu nebeliks.

D. Voveris pažymėjo, kad „Ryanair“ skrydžių iš Vilniaus jau nebevykdys nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d., taigi net du mėnesius.

„Šita situacija yra nemaloni tiek keliaujančiam žmogui, tiek pačiam oro uostui. „Ryanair“ sprendimas didele dalimi susijęs su tuo, kad Kaunas ir šiaip yra pirmoji „Ryanair“ bazė Lietuvoje, jie nemažą dalį skrydžių vykdo iš Kauno. Tad Lietuva šios kompanijos skrydžių tikrai nepraranda visiškai. Taip, jų sumažėja, tačiau visi skrydžiai, kurie iki tol vykdavo iš Kauno, lieka“, – sakė jis.

Vilniaus oro uostos Komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė pateikė išsamią informaciją, kokie pokyčiai laukia.

Kadangi „Ryanair“ neperkelia skrydžių, nebelieka Birmingemo, Brėmeno, Chanijos, Lidso, Liverpulio, Madrido, Maltos krypčių. Lėktuvai iš Kauno neskris ir į Minską, nes taip nusprendė juos vykdanti bendrovė „Belavia“. Tačiau tuo metu kompanija padažnino jos vykdomus skrydžius iš Palangos.

Įdomi situacija susidaro su aviakompanija „Wizz Air“, kuri skrydžius sutiko perkelti, tačiau neperkėlė skrydžio į Paryžių ir Kijevą.

Taigi į šias šalis norintiems skristi lietuviams ir ten gyvenantiems tėvynainiams tenka ieškotis kitų būdų. Pavyzdžiui, Prancūzijos lietuviams telieka vienintelis variantas – rinktis kompaniją „airBaltic“, kuri daugiausia pasirinkimų pateikia netiesioginiam skrydžiui per Rygą.

„Situacija yra tokia: Lietuvoje „Wizz Air“ skrydžius vykdo su 4 lėktuvais. Taigi kompanijos rotacija Lietuvoje – 4 lėktuvai.

Dėl didžiulės kitų krypčių paklausos ir vis tiek esančio lengvo neapibrėžtumo Vilniaus oro uosto uždarymo laikotarpiu, jie tiesiog priėmė sprendimą truputį pasimažinti veiklos apimtis ir tą lėktuvą išnaudoti siūlant kitų krypčių.

Praėjusį mėnesį keleivių skaičius išaugo 14 proc. Europoje, kiekvienas lėktuvas, ypač toms populiaresnėms lėktuvų kompanijos, yra aukso vertės, ir jos žiūri, kaip iš to uždirbti daugiausia pinigų“, – komentavo jis.

Jis taip pat pažymėjo, kad skrydžius vykdo „airBaltic“, ir, nors dauguma jų vyksta per Rygą, laiko atžvilgiu keleiviai turėtų nenukentėti.

„airBaltic“ paleido skrydžius 4 kartus per savaitę iš Šarlio de Golio oro uosto. Taip, jie netiesioginiai, bet tai turbūt nėra tokia didelė problema, vertinant, kad tas oro uostas, į kurį skraidydavo „Wizz Air“, yra gana toli nuo miesto centro, reikia važiuoti maždaug 1 val. 20 minučių. Tai skrendant su „airBaltic“, kad ir su persėdimu, bendras kelionės laikas turėtų pasikeisti nežymiai“, – sakė jis.

„Estravel“ informuoja, kad dauguma aviakompanijų vykdys skrydžius pagal numatytus laikus, t. y. kaip ir į (iš) Vilniaus, išskyrus aviakompaniją LOT, – ji nevykdys vakarinio skrydžio, atvykstančio 00.45 val. O „Finnair“ padidins skrydžių dažnį maršrutu Helsinkis–Vilnius–Helsinkis.

Ar išaugs kainos?

Nors DELFI skaitytojai teigia, kad bilietų kainos yra aukštesnės, nei perkant tam pačiam laikotarpiui pernai, „Estravel“ parengtoje informacijoje skelbiama, kad jos turi išlikti tokios, kaip anksčiau. Vis dėlto gali padidėti kainos į „Ryanair“ neperkeltus skrydžius, nes sumažės vietų pasiūla.

Tai itin gali paliesti D. Britanijoje gyvenančius lietuvius, norinčius sugrįžti vasarą į tėvynę.

„Vadinasi, skrydžių konkurencija mažėja, ir kaip, pavyzdžiui, Paryžiaus atveju, buvo realiai tik keli vežėjai, kurie veža į Paryžių. Kai vienas išeina, natūralu, kad, padidėjus paklausai, kaina kyla, to tikrai neišvengsime“, – sakė Ž. Gavelienė.

Vilniaus oro uosto uždarymas: ką būtina žinoti planuojantiesiems keliones
© DELFI / Kiril Čachovskij

D. Voveris komentavo, kad kainos neturėtų augti, nes oro linijoms nėra didelio skirtumo, į kurį oro uostą atskristi. Tačiau kainai daryti įtaką gali vis didėjanti paklausa: „Keleivių skaičius Lietuvoje šiemet augo daugiau nei 10 proc., o tai reiškia, kad oro linijos gali neturėti tokios pasiūlos. O tada prasideda ekonomika, kai, esant didelei paklausai, kainos pradeda augti.“

Kaip nusigauti iki Kauno oro uosto? Ar keleiviai bus vežami nemokamai?

Kol skrydžiai bus vykdomi iš Kauno oro uosto, sostinės gyventojai turės susitaikyti su laikinais nepatogumais.

Rekonstrukcijos metu keleivius iš Vilniaus autobusų stoties į Kauno oro uostą devynis kartus per dieną veš kompanija „Toks“, taip pat kas 30 minučių kiekvieną dieną keleivius veš „Ollex“ greitieji („Express“) autobusai, kurių tvarkaraščiai bus suderinti su skrydžių grafikais.

Vis dėlt, už tokią kelionę reikės atseikėti apie 10 eurų ir nepamiršti, kad kelionė užtruks apie pusantros valandos.

„Jeigu taip įvyko, galėjo būti suorganizuoti bent nemokami pervežimai, kad keleiviams nereikėtų apie tai galvoti, – kritikavo Ž. Gavelienė. Ji atkreipė dėmesį, kad norintiesiems vykti savo automobiliu teks mokėti ir už jo saugojimą oro uosto parkavimo aikštelėje, taigi pačios kelionės kaina dar labiau išauga.

„O mes matėme viešai spaudoje paskelbta, kad parkavimas ten brangesnis nei Vilniaus oro uosto aikštelėje, tai, jei mano skrydžio kaina apie 70 eurų, ji išauga iki kokių 100 eurų dėl nuvažiavimo, grįžimo plius parkavimo“, – teigė ji.

D. Voveris pabrėžė, kad daugumai žmonių kaip tik gali būti patogiau atskristi ir vykti iš Kauno, nes geografiškai miestas išsidėstęs Lietuvos centre, o į Vilnių atvyksta ir ten pasilieka tik iki 50 proc. žmonių.

„Dėl nemokamo pervežimo – jeigu nuskrendate į Londoną, pavyzdžiui, iš bet kurio oro uosto, jei tai nėra centriniai oro uostai, tenka pavažiuoti apie 1–1,5 valandos iki centro. Lygiai tas pats kalbant apie Paryžiaus kryptį. Kitaip sakant, yra pakankamai normalu iki miesto centro važiuoti valandą su trupučiu.

Ir kaip užsienyje keleiviai nesitiki, kad tas važiavimas bus nemokamas, taip ir Lietuvoje reikėtų laikytis to paties principo“, – sakė jis.

Dėl pakilusių parkavimo kainų šalia Kauno oro uosto, D. Voveris teigė, tai buvo padaryta nesiekiant užsidirbti iš keleivių ar pasinaudoti situacija.

 Kauno oro uostas
Kauno oro uostas

„Lietuviai, kaip tauta, yra linkę rinktis automobilį kaip pagrindinę transporto priemonę. Nors Kauno stovėjimo aikštelės pajėgumas išplečiamas kaip Vilniaus, įvertinant, kad daugiau keleivių atvažiuotų automobiliu, pamatėme realią riziką, jog stovėjimo vietų gali ir neužtekti.

Jeigu jie atvažiuotų ir nerastų, kur palikti automobilio, tada kiltų problemų. Čia, Karmėlavoje, nelabai yra kur palikti daugiau automobilių, atsiranda vėlavimo į skrydį rizika. Tai kainos padidinimas yra tam, kad šiek tiek būtų galima suvaldyti šiuos srautus, o keleiviui būtų patraukliau vykti kita transporto priemone“, – sakė jis.

Ar rekonstrukcija bus baigta laiku?

Nors skelbiama, kad rekonstrukcija užtruks 35 dienas, kai kurie skaitytojai išreiškė nuogąstavimą netikintys, kad darbai baigsis skelbiamu metu.

D. Voveris ramina, kad 35 dienų laikotarpis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į darbų apimti, numačius keleto dienų rizikos rezervą dėl galimai blogų orų ir rezervą paleidimo procedūroms atlikti.

„Kitas dalykas – rangos darbai atliekami jau nuo praeitų metų, t. y. parengiamieji darbai. Nuo rugpjūčio 18 d. tie rangos darbai toliau bus tęsiami, bet būtent tie, kuriuos galima atlikti be įtakos oro uosto darbui.

Vilniaus oro uosto uždarymas: ką būtina žinoti planuojantiesiems keliones
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nors viskas vyksta pagal planą ir pats 35 dienų terminas pasirinktas atsakingai, teoriškai vėlavimo rizika egzistuoja tol, kol Vilniaus oro uostas nebus atidarytas. Blogiausiu atveju bus galima išskristi iš Kauno“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Rimi“ ir „Iki“ sandoris palies kelis šimtus darbuotojų (29)

Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams...

Ar jau verta ruoštis ekonominei krizei? (109)

Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ,...

Bitkoino vertė peržengė 6 tūkst. dolerių ribą (36)

Kriptovaliutas sekančio tinklapio „CoinDesk“ duomenimis, bitkoino vertė penktadienį pirmą...

Grįžus investuotojų optimizmui dėl D. Trumpo mokesčių reformos, JAV akcijų indeksai kyla (3)

JAV akcijos penktadienio prekybos metu kilo, šoktelėjus technologijų ir bankų sektoriams bei...

Lenkijos banko atstovai atvyksta į Lietuvą: ar iškils naujas bankas? (67)

Vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO, BNS žiniomis, aktyviai domisi galimybėmis...

Top naujienos

A. Užkalnis tarp daugiabučių rado Vietnamo perlą (52)

„Atsiprašau, ar jūs kartais ne Užkalnis?“, – jau pavalgius manęs klausia padavėjas....

Piešiamas naujas Lietuvos žemėlapis: Panevėžiui – priverstinės jungtuvės (126)

Juokaudama, kad šešiuose Lietuvos rajonuose, kurie tarsi žiedai apjuosę miestus, nėra net kur...

Baltarusijoje palygino pensijas su Lietuvos, Latvijos ir kitų kaimynų: lietuviai gauna dvigubai daugiau (1)

Nuo lapkričio 1 d. Baltarusijoje padidės pensijos . Kaip planuoja šalies Darbo ministerija,...

G. Paluckas siūlo skirstant pelną darbuotojus įtraukti į įmonių valdymą (414)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkas Gintautas Paluckas siūlydamas savo idėją...

Metų seklys: nedidelio miestelio dideli nusikaltėlių užmojai (22)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

D. Montvydas švenčia 30-ąjį gimtadienį: keitėsi ne tik išvaizda, bet ir stilius (19)

Spalio 22-oji atlikėjo ir projekto „Lietuvos balsas“ teisėjo Donato Montvydo gyvenime yra...

Ekspertas pasakė, kodėl realiame gyvenime „Titaniko“ herojus nebūtų taip papratai nuskendęs (7)

Daugelį „Titaniko“ gerbėjų ilgus metus kankina neatsakytas klausimas, ar Jackas Dawsonas...

Kitos savaitės orai: galime sulaukti šlapdribos (8)

Kitą savaitę išliks rudeniški permainingi orai , tačiau, kaip LRT RADIJUI sako sinoptikas...

Dingusio baikerio paiešką sekmadienį tęs tik pareigūnai (27)

Sekmadienį dingusio Aivaro Kilkaus žmona, socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbė informaciją...

Ekspertas įvertino 4 žmonių su skirtingu gyvenimo būdu riziką: kam kyla didžiausias pavojus susirgti žarnyno vėžiu (22)

Reguliariai mėgaujatės mėsos kepsniu? Norite atsikratyti kelių papildomų kilogramų? Turite II...