M. Jakulis Jason yra „AAA law“ advokatų kontoros įkūrėjas, jam priklauso „AAA Holingas“, kuris valdo viešbučius „Radisson Blu Royal Astorija Hotel“ ir „Grand Hotel Kempinski“ Vilniuje.
Taip pat verslininkas yra iniciatorius ir vienas iš pagrindinių investuotojų „Vet ventures“ fonde, kuris skirtas plėsti „Dr. Vet“ veterinarijos klinikų tinklą Lietuvoje bei užsienyje. Jis yra neseniai duris atvėrusios gyvūnų ligoninės ir reabilitacijos centro „Geri namai“ savininkas. Verslininkas yra ir „Vilniaus tarptautinės mokyklos“, „Erudito licėjaus“ bei „Vilniaus verslo kolegijos“ bendrasavininkas.
Prieš keturis metus jis įkūrė filantropinį Mariaus Jakulio Jason fondą, kuris sukurtas teikti finansinę paramą gabiems verslo kūrėjams, akademikams ir studentams, kurie gali ir nori prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo. Jiems per 4 metus fondas jau paskyrė 1,7 mln Eur grantais ir investicijomis.
Su garsiausiu šalies investuotoju „Delfi“ kalbėjosi apie ekonominę situaciją, naujausius planus, atšauktą „Medicinos banko“ pirkimo sandorį. Taip pat verslininkas gyventojams patarė, kur šiandien reikėtų investuoti turimus pinigus siekiant gauti didesnę grąžą bei kodėl šiandien investuoti į energetiką jau gali būti per vėlu.
– p. Mariau, su jumis paskutinį kartą bendravome 2020 m. spalį. Tada, dar esant pandemijai, prie oro uosto buvote ką tik atidaręs „Park Inn by Radisson“ viešbutį.
Dabar pandemiją primiršome, bet pašonėje turime karą, o mes ir vėl susitinkame naujame investiciniame projekte – Lazdynuose atidarytoje veterinarijos ligoninėje. Verslus vis plečiate krizių metu. Tokia strategija, ar sutapimas?
– Čia taip sutapo.
Prieš porą metų Vilniuje atidarėme „Park Inn by Radisson“, pernai vieną viešbutį šalia Krokuvos oro uosto „Hampton by Hilton“ ir dar vieną, balandį, prie Rygos oro uosto, taip pat „Hampton by Hilton“. Tai 260 kambarių viešbučiai. Tuo metu pandemija jau silpo, o susirgimų mažėjo.
Nors tada svečių, atvykstančių ilsėtis juose, buvo mažiau, bet dabar matome, kad jų daugėja. Kartais viešbučių užimtumas būna ir 100 proc.
– Ar tai reiškia, kad viešbučių sektorius jau pilnai atsigavo po pandemijos?
– Ne visai. Kadangi situaciją lyginame su 2019 m. kovu, kada prasidėjo pandemija, tie skaičiai dar nėra pasiekti, bet rezultatai rodo, kad žmonės vėl keliauja.
Pavyzdžiui, „Park Inn by Radisson“ tikrai dažnai būna, kai visas viešbutis pilnas. Laikas bėga, bus daugiau skrydžių, užimtumas dar augs. Šalia Vilniaus oro uosto mes planuojame statyti ir atidaryti dar vieną naują viešbutį.
Tai būtų visai šalia dabar esančio „Park Inn by Radisson“. Ten su partneriais turime teritoriją, kurią galima vystyti.
Reikia žiūrėti į ateitį. Karas pasibaigs, bus daugiau skrydžių, žmonės daugiau keliaus, atskris iš kitų šalių. Dabar mūsų „Park Inn by Radisson“ klientai daugiau lietuviai, kurie atvyksta iš vakaro pernakvoti, o ryte išskrenda.
– Ar planuojamas viešbutis taip pat bus „Park Inn“ vardu?
– Kol kas nežinome. Dar neapsisprendėme. Būtų geriau kitoks, kitokia konkurencija.
– O kaip Jūs matote ekonominę aplinką šiandien, kainų kilimą, neapibrėžtumą dėl karo? Ar tai yra geras laikas tokiai didžiulei investicijai?
– Daug kas galvojo, kad bus ekonomikos susitraukimas, bet ekonomikos augimas tik sulėtėjo. Žinoma, kainos auga, žmonės nebegali išleisti tiek pat, kiek anksčiau.
Bet kainų pikas jau praėjo, ekonomika, matosi, kad trauksis ne taip stipriai, kaip visi bijojo, todėl ir galvojame apie naują viešbutį. Aš esu optimistas, tikiu, kad po poros metų bus geriau nei šiandien.
– Šiuo metu matote daugiau galimybių nei rizikos?
– Rizika ir duoda galimybes. Kai planavome viešbutį šalia Rygos oro uosto, 2020 m. gruodį, po projektavimo, reikėjo priimti sprendimą, ar jį statyti. Tas žmogus, kuris projektavo, mums davė 10 proc. nuolaidą, kad, esant pandemijai, mes nesustotume, o vėliau, susirgimams tęsiantis, dar gavome nuolaidą ir iš statytojo, kad nestabdytume darbų, nes žmogui reikėjo darbo.
Mums pastatyti tą viešbutį kainavo daug pigiau nei nebūtų buvusios pandemijos. Taip sutaupėme 20 proc. Išlošėme, nes rizikavome.
– Tai reiškia, ko gero, kad visiškai sutinkate su pasakymu, jog krizės atneša naujas galimybes?
– Taip. Aš ir Lietuvoje atsiradau dėl to, kad turėjau asmeninę krizę, vyko skyrybos su žmona, o tuo metu Lietuva paskelbė atstatanti savo Nepriklausomybę ir aš pirmą kartą čia atvažiavau ir greitai apsisprendžiau, kad čia ir noriu likti.
Aš tikiu, kad karas greitai baigsis ir Ukraina laimės. Tada ją atstatyti reikės daug pinigų. Kaip po Antrojo pasaulinio karo, kai Vakarai daug investavo į kitas šalis, kad jos atsigautų. Tikiu, kad taip pat bus ir su Ukraina, o tame dalyvaus ir lietuviai.
– Ar pats svarstytumėte investuoti atstatant Ukrainą?
– Taip. Aš ten taip pat turiu šaknų, giminės kilę iš Krymo, yra ryšys. Rusai moka tik naikinti, jie naikina šalį ir mes turime palaikyti Ukrainą.
Kol kas, kur tiksliai galėčiau investuoti, negalvojau.
– Anksčiau užsiminėte apie planuojamą naują viešbutį, kokių dar planų turite?
– Yra kalbos dėl naujo sporto centro Vilniuje statybų. Investicijos turi duoti naudą žmonėms. Lietuvoje jaunimui trūksta vietos, kur jie galėtų sportuoti. Ten vaikai galėtų žaisti futbolą.
– Valdote geriausius viešbučius, bet viešbučių sektorius yra vienas tų, kuriems žadama daugiausiai bankrotų šiemet. Kaip matote situaciją?
– Elektra labai brango, bet mūsų „Kempinski“ 2022-ųjų gruodį turėjo rekordines pajamas, kokių nebuvome matę dešimtmetį.
Bet svarbu pasakyti, kad ir išlaidos buvo rekordinės. Tai reiškia, kad pelnas nebuvo aukščiausias. Jeigu dar galima suvaldyti pajamas ir išlaidas, bankroto nebus.
– Kaip manote, kaip dabartinė situacija dėl karo Ukrainoje, dėl kainų augimo, veikia investicijų pritraukimą Lietuvoje kalbant apie užsienio kapitalą?
– Praėjusiais metais buvo kalbos su užsieniečiais, kurie norėjo įsigyti mūsų viešbučius, tačiau prasidėjo karas ir kalbos pasibaigė. Buvo bijoma, kad rusai užpuls Lietuvą.
Galima sakyti, kad pinigai iš užsienio šiandien yra sulaikyti, žmonės dabar neinvestuoja.
– Ar rimtai planavote parduoti viešbučius?
– Ne, bet viskas yra parduodama už gerą kainą.
– Jūs pats ketinote investuoti į „Medicinos banką“, tačiau pirkimas buvo atšauktas. Kas lėmė, kad persigalvojote?
– Viskas nutrūko. Pasikeitė ekonominė situacija.
Kai buvo kalba pirkti, akcijų kainos buvo aukščiausios, bet problema buvo ta, kad sandoris galėjo įvykti tik gavus Lietuvos banko pritarimą, o tai užtruko labai ilgai. Kol jis buvo suteiktas, rinkos sąlygos pasikeitė. Abi pusės nusprendė nutraukti susitarimą.
Jei ne jis, jei nebūtų laukta, viskas jau būtų parduota ir nupirkta.
– Jūs pats investuojate į akcijas, jas perkate, parduodate. Ar patartumėte, kur dairytis turėtų lietuviai, siekdami įdarbinti turimus pinigus, kad šie dabar nenuvertėtų?
– Aš investuoju dalį savo lėšų. Pinigai, kurie man reikalingi pragyvenimui, maistui, nėra investuojami.
Aš visiems visada sakau, kad geriausia investicija – į akcijas, į tarptautines įmones. Praėję metai buvo sunkesni, akcijų kainos krito, bet šiemet, sausį, akcijų kainos kyla.
Nesakau, kad dabar geras laikas investuoti, bet jei žiūrėtume į poros metų strategiją, gera investicija yra investuoti į žinomų, didelių įmonių akcijas, tokių, kaip „Apple“, „Microsoft“.
– Ar pats nesvarstėte investuoti į energetiką?
– Ne, aš visko nemoku. Manau, kad gali būti, kad tas laikas šiai investicijai jau praėjo. Tikėtina, kad ateityje elektros kainos bus mažesnės, bet kas į energetiką investavo prieš porą metų, manau, kad gerai uždirbo.
– Dažnai sakoma, kad, galiausiai, ne piniguose laimė. Ar sutinkate?
– Tikrai ne piniguose. Laimė neateina iš pinigų, bet pinigai padeda.
Aš dalinuosi pinigais su kitais, o tai man padeda sutikti naujus žmones. Toks gyvenimas man įdomesnis, nes turiu kontaktus su tais, su kuriais kitaip nebūčiau susipažinęs, jeigu nesidalyčiau savo pinigais. Aš jaučiu džiaugsmą, kad galiu jų duoti ir kitiems.
Aš pats turiu tik porą porų batų, man daug nereikia. Ir mašinos neturiu, jos brango. Šiandien važinėju su troleibusu.
– Taip pasirinkote iš taupumo, ar taip įdomiau gyventi?
– Dėl abiejų priežasčių. Man įdomu būti su visuomene. Turiu programėlę telefone, dabar yra nupirkti ir likę 9 troleibuso bilietai.
Aš esu žmogus, kuriam patinka būti su kitais. Jei būčiau tik pradėjęs savo karjerą, gal man būtų svarbu pasirodyti, kad turiu pinigų, bet man dabar tai nesvarbu.
– Ačiū už pokalbį.
