aA
„Nasdaq Nordics“ prezidentas Lauris Rosendahlis šiuo metu Europos ir Jungtinių Valstijų centrinių bankų vykdomą monetarinę politiką vadina pavojinga.
Lauris Rosendahlis
© DELFI / Domantas Pipas

„To, ką stebime dabar, dar niekada nėra buvę – niekada palūkanų normos nėra buvusios taip žemai, tokį ilgą laiką“, – sakė jis. Septynias akcijų biržas, tarp kurių yra ir Vilniaus, prižiūrintis suomis teigė, kad niekas nežino, kuo visa tai baigsis.

Viešėdamas Vilniuje interviu DELFI jis taip pat papasakojo apie pradėta prekybą žaliosiomis Lietuvos Vyriausybės obligacijomis, su kriptovaliutomis susijusias naujoves ir išskirtinį balandį „Nasdaq“ biržas sukrėtusį incidentą.

– Vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ ketvirtadienį pradėjo platinti žaliąsias obligacijas. Prašau, papasakokite, kas tai yra.

– Žaliosios obligacijos labai svarbios ateities ekonomikai ir mūsų visuomenei. Tam, kad suvaldytume klimato kaitą, mums reikia „žalių“ investicijų. Mokslininkų duomenimis, mums reikia 160 mlrd. eurų, o tai 400 eurų kiekvienam Europos piliečiui per metus. Turime pakeisti energijos gamybą, kuri šiuo metu paremta anglies dvideginio išskyrimu, reikia pereiti prie atsinaujinančių išteklių.

Remdamiesi šiuo požiūriu, „Nasdaq“ pradėjo plėtoti „žaliąsias“ rinkas šalyse, kuriose veikia. Pavyzdžiui, Švedijoje jau turime 77 į sąrašą įtrauktas obligacijas, jų vertė 40 mlrd. Švedijos kronų. Šie pinigai naudojami įvairiems „žaliems“ projektams. Džiaugiuosi Baltijos šalyse matydamas panašius pokyčius.

– Gal galėtumėte pateikti kelis projektų, kurie buvo finansuojami žaliosiomis obligacijomis, pavyzdžius?

– Vienas labai įdomus pavyzdys yra Švedijos įmonės „Soltech“ išleistos obligacijos. Sukaupti pinigai bus naudojami saulės jėgainių statyboms Kinijoje. Baigę statybas, jie uždarys šalia veikiančią akmens anglies jėgainę.

Sukaupti pinigai bus naudojami saulės jėgainių statyboms Kinijoje. Baigę statybas, jie uždarys šalia veikiančią akmens anglies jėgainę.
L. Rosendahlis

– Ar žinote kokių nors sėkmingų projektų, kuriuos įgyvendino vyriausybės?

– Kol kas tokių projektų Europoje turėjome nedaug. Prancūzija buvo pirmoji prieš kelis metus išleidusi žaliąsias obligacijas. Tiesa, nuolat diskutuojama, kad yra „žalia“ ir kas ne – kokių atspalvių gali būti. Manau, kad dar reikia padirbėti su šiuo klasifikacijos klausimu.

– Ar žaliosios obligacijos sulaukia investuotojų dėmesio?

– Manau, kad Šiaurės Europos ir Baltijos regionas žaliojoje ekonomikoje pirmauja. Šiuo metu, ypač Švedijoje, paklausa tokioms obligacijoms labai didelė, tačiau pasiūla nepakankama. Įvairūs fondai tartum ir norėtų prisidėti prie pasaulio gerovės, tačiau ne visada randa kaip tai galėtų padaryti.

– Noras padaryti kažką gero turbūt ne vienintelė paskata investuotojams.

– Investuotojai visada nori grąžos, tačiau geranoriškumas tampa vis stipresniu.

Lauris Rosendahlis
Lauris Rosendahlis
© DELFI / Domantas Pipas

– Per pastaruosius metus akcijų rinkos visame pasaulyje sumušė nemažai įvairių rekordų. Ar toks augimas yra tvarus?

– Augančioje ekonomikoje, kokią turime jau daug metų, yra sėkmingų įmonių, kurios auga dar greičiau. Kalbant apie bendrą rinkos kapitalizaciją, pavyzdžiui, Vilniuje ar Stokholme, ji visada turėtų augti. Taip, duobių kelyje (keičiantis ekonominiam klimatui) neišvengsime, bet iš esmės ji turėtų visada augti.

– Kai kurie analitikai teigia matantys įvairių burbulų, pradedant akcijų rinkomis ar nekilnojamuoju turtu, baigiant kriptovaliutomis. Kokiose srityse jūs tikitės korekcijų?

– Mano atsakymas visada yra toks: burbulas tampa burbulu tik tada, kai jis sprogsta. Iki tol negalime jo taip apibrėžti. Vis dėlto, manau, kad dabartinė centrinių bankų Europoje ir Jungtinėse Valstijose vykdoma monetarinė politika, kai palūkanų normos yra dirbtinai žemos, yra pavojinga.

Šiaurės šalyse matėme to požymių, o vienas geriausių pavyzdžių – Švedijos būsto rinka, ypač Stokholmo regione, kur kainos per pastaruosius 5 metus šovė į viršų. Manau, galima teigti, kad jos tapo nekontroliuojamos, o dabar stebime tam tikrą stabilizacijos periodą, šiokią tokią korekciją.

Burbulas tampa burbulu tik tada, kai jis sprogsta. Iki tol negalime jo taip apibrėžti.
L. Rosendahlis

– Kaip manote, kada palūkanų normos bus padidintos?

– Manau, kad šiuo metu daug kam kyla šis klausimas. To, ką stebime dabar, dar niekada nėra buvę – niekada palūkanų normos nėra buvusios taip žemai, tokį ilgą laiką. Dėl to nežinome, kaip grįžti į įprastą padėtį ir kas atsitinka po to. Neturiu atsakymo į šį klausimą.

– Kalbant apie Baltijos regioną, kokių karštų taškų matote, ką verta sekti atidžiau?

– Šiuo metu problemų šių šalių ekonomikose nematau. Manau, esame gerame augimo kelyje. Iš tiesų, 2017 metais pradėjome matyti sinchronizuotą globalų ekonomikos augimą. Visų žemynų – Europos, Amerikos, Azijos – rinkos auga pakankamai sparčiu 2 proc. tempu. Pastarąjį kartą tai matėme tik prieš krizę, 2006–2007 metais.

Lauris Rosendahlis
Lauris Rosendahlis
© DELFI / Domantas Pipas

– Ką manote apie pirminius kriptovaliutų siūlymus (angl. initial coin offering, ICO)? Ar jie gali pakeisti pirminius akcijų siūlymus (angl. initial public offering, IPO)? Kokios įtakos tai turėtų „Nasdaq“?

– Tokią pačią diskusija turėjome prieš kelis metus apie vadinamuosius minios finansavimus (angl. crowdfunding). Kalbame apie kapitalo pritraukimą. Žinome, kad įmonėms jo reikia, kad galėtų augti. Turėdamos kapitalo įmonės gali investuoti, kurti darbo vietas, o tai prisideda prie ekonomikos augimo.

Kokiomis priemonėmis tai pasiekiama – ne taip ir svarbu. Visada sakiau, kad akcijų biržos yra minios finansavimo protėvis. Vienintelis dalykas, kurį svarbu suprasti dėl ICO, tai – ar jie paremti tinkamomis taisyklėmis, ar jie prižiūrimi ir gerai reguliuojami. T.y. ar veikia investuotojų apsauga ir apskritai, ar žmonės supranta, kuo užsiima.

Manau, jau gretai pamatysime, kaip ICO išsivystys. Tuo metu „Nasdaq“ galvoja apie su jais susijusios „blockchain“ technologijos panaudojimą.

Vienintelis dalykas, kurį svarbu suprasti dėl ICO, tai – ar jie paremti tinkamomis taisyklėmis, ar jie prižiūrimi ir gerai reguliuojami.
L. Rosendahlis

– Balandį „Nasdaq“ biržas Šiaurės ir Baltijos šalyse ištiko incidentas, kai jos neveikė daugiau nei kelias valandas. Ar išsiaiškinote, kokia buvo jo priežastis? Kokių sprendimų ėmėtės, kad tai nepasikartotų?

– Taip, prekyba biržose buvo išsijungusi beveik 5 valandoms ir tai buvo pirmas toks incidentas per daugiau nei dešimtmetį. Panašu, kad pagrindine priežastimi buvo žmogiška klaida, kai dėl statybų bendrovės darbų suveikė gaisro signalizacija, kuri įjungė ugnies slopinimo sistemą. Ši sistema sugadino elektros instaliaciją, ji deguonį pakeičia argono dujomis, taip stabdydama ugnies plitimą. Užtrukome 5 valandas, kol viską iš vienos duomenų bazės perkėlėme į kitą. Po to viskas jau veikė gerai.

– Turbūt tokių žmogiškų klaidų išvengti neįmanoma.

– Juokaudamas galiu pasakyti, kad mums reikia mažiau žmonių. Reikia dirbtinio intelekto, robotų, kurie darytų mažiau klaidų. Bet jei rimtai, tai tos klaidos gali atsitikti ir mums reikia joms pasiruošti. Aš pats esu nusivylęs, kad užtrukome 5 valandas, nes pagal reguliavimą, įvykus nelaimei, atnaujinti veiklą turime per 2 valandas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

VPT: Finansų ministerija turi nutraukti apskaitos sistemos konkursą

Finansų ministerija turi nutraukti 600 tūkst. eurų vertės viešojo sektoriaus apskaitos...

Lietuva 2016-aisiais prarado beveik 1 mlrd. eurų PVM (8)

Lietuvai per 2014-2016 metus pavyko pagerinti pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) surinkimą,...

Rusijos gyventojų laukia drabužių ir avalynės kainų šuolis (9)

Rusijos rublio nuvertėjimas šiais metais ir numatytas pridėtinės vertės mokesčio didinimas nuo...

Vainienę juokina 12 Skvernelio laiškų: gali ir dievui parašyti, bet nesitikėk stebuklų (310)

Bent vieną laišką su kvietimu investuoti Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis galėjo įteikti...

Lietuva 2016-aisiais prarado beveik 1 mlrd. eurų PVM (33)

Lietuvai per 2014-2016 metus pavyko pagerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, tačiau...

Top naujienos

Kodėl legendinis Sergejus Bubka savo sunkiausią pergalę atšventė Vilniuje su krepšininkais? interviu

Lietuvoje rugsėjo pradžioje viešėjęs ir kartu su buvusios SSRS krepšinio rinktinės nariais...

Netikėti paramos būstui rezultatai: išsikelti į regioną panoro šimtai miestiečių kreiptis dar nevėlu (30)

Regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas – tokie yra pagrindiniai paramos jaunų šeimų...

Šių dalykų Ušackas dabar nenorėtų prisiminti: Pavilionis priminė jo kalbas apie Rusiją Priežiūros komitetas įspėjo Pavilionį  (170)

Savo ketinimų dalyvauti prezidento rinkimuose atsisakęs parlamentaras Žygimantas Pavilionis...

Lauko reklama sukėlė didžiulį pasipiktinimą: ar tai butai naktinėms plaštakėms? (10)

Nekilnojamojo turto vystytojai ieško pačių įvairiausių reklamos sprendimų, kad tik patrauktų...

Sinoptikų prognozė – be šviesių akimirkų: rytoj ryte pasiruoškite gramdyti ledą (36)

Sinoptikė Izolda Marcinonienė perspėja, kad ateinanti naktis gali atnešti dar didesnių...

Stilistė atsakė į subtilų klausimą: ar padoru po drabužiais nesegėti liemenėlės?

Stilistė Viktorija Šaulytė sostinėje vykusiame mados renginyje dalijosi stiliaus patarimais ir...

Bogušienė kirto ministerijai: turime išsaugotą susirašinėjimą, po kurio ir margarinas virto sveiku produktu papildyta SAM komentaru (188)

Maisto technologė Raminta Bogušienė antradienį išplatino spaudos pranešimą, kuriame kaltina...

Italas lietuviams išdavė skaniausio pesto receptus (1)

Genujiečiai jau daug metų stengiasi, kad ryškiai žalias ir kvapnus bazilikų padažas patektų į...

Donore tapusi Vida: atiduodi inkstą ir gauni sveiką normaliai gyvenantį žmogų (1)

Tai sako Vida Svetlikauskienė, padovanojusi inkstą savo vyrui. Žmonėms labai sunku apsispręsti...