aA
„Nasdaq Nordics“ prezidentas Lauris Rosendahlis šiuo metu Europos ir Jungtinių Valstijų centrinių bankų vykdomą monetarinę politiką vadina pavojinga.
Lauris Rosendahlis
© DELFI / Domantas Pipas

„To, ką stebime dabar, dar niekada nėra buvę – niekada palūkanų normos nėra buvusios taip žemai, tokį ilgą laiką“, – sakė jis. Septynias akcijų biržas, tarp kurių yra ir Vilniaus, prižiūrintis suomis teigė, kad niekas nežino, kuo visa tai baigsis.

Viešėdamas Vilniuje interviu DELFI jis taip pat papasakojo apie pradėta prekybą žaliosiomis Lietuvos Vyriausybės obligacijomis, su kriptovaliutomis susijusias naujoves ir išskirtinį balandį „Nasdaq“ biržas sukrėtusį incidentą.

– Vertybinių popierių birža „Nasdaq Vilnius“ ketvirtadienį pradėjo platinti žaliąsias obligacijas. Prašau, papasakokite, kas tai yra.

– Žaliosios obligacijos labai svarbios ateities ekonomikai ir mūsų visuomenei. Tam, kad suvaldytume klimato kaitą, mums reikia „žalių“ investicijų. Mokslininkų duomenimis, mums reikia 160 mlrd. eurų, o tai 400 eurų kiekvienam Europos piliečiui per metus. Turime pakeisti energijos gamybą, kuri šiuo metu paremta anglies dvideginio išskyrimu, reikia pereiti prie atsinaujinančių išteklių.

Remdamiesi šiuo požiūriu, „Nasdaq“ pradėjo plėtoti „žaliąsias“ rinkas šalyse, kuriose veikia. Pavyzdžiui, Švedijoje jau turime 77 į sąrašą įtrauktas obligacijas, jų vertė 40 mlrd. Švedijos kronų. Šie pinigai naudojami įvairiems „žaliems“ projektams. Džiaugiuosi Baltijos šalyse matydamas panašius pokyčius.

– Gal galėtumėte pateikti kelis projektų, kurie buvo finansuojami žaliosiomis obligacijomis, pavyzdžius?

– Vienas labai įdomus pavyzdys yra Švedijos įmonės „Soltech“ išleistos obligacijos. Sukaupti pinigai bus naudojami saulės jėgainių statyboms Kinijoje. Baigę statybas, jie uždarys šalia veikiančią akmens anglies jėgainę.

Sukaupti pinigai bus naudojami saulės jėgainių statyboms Kinijoje. Baigę statybas, jie uždarys šalia veikiančią akmens anglies jėgainę.
L. Rosendahlis

– Ar žinote kokių nors sėkmingų projektų, kuriuos įgyvendino vyriausybės?

– Kol kas tokių projektų Europoje turėjome nedaug. Prancūzija buvo pirmoji prieš kelis metus išleidusi žaliąsias obligacijas. Tiesa, nuolat diskutuojama, kad yra „žalia“ ir kas ne – kokių atspalvių gali būti. Manau, kad dar reikia padirbėti su šiuo klasifikacijos klausimu.

– Ar žaliosios obligacijos sulaukia investuotojų dėmesio?

– Manau, kad Šiaurės Europos ir Baltijos regionas žaliojoje ekonomikoje pirmauja. Šiuo metu, ypač Švedijoje, paklausa tokioms obligacijoms labai didelė, tačiau pasiūla nepakankama. Įvairūs fondai tartum ir norėtų prisidėti prie pasaulio gerovės, tačiau ne visada randa kaip tai galėtų padaryti.

– Noras padaryti kažką gero turbūt ne vienintelė paskata investuotojams.

– Investuotojai visada nori grąžos, tačiau geranoriškumas tampa vis stipresniu.

Lauris Rosendahlis
Lauris Rosendahlis
© DELFI / Domantas Pipas

– Per pastaruosius metus akcijų rinkos visame pasaulyje sumušė nemažai įvairių rekordų. Ar toks augimas yra tvarus?

– Augančioje ekonomikoje, kokią turime jau daug metų, yra sėkmingų įmonių, kurios auga dar greičiau. Kalbant apie bendrą rinkos kapitalizaciją, pavyzdžiui, Vilniuje ar Stokholme, ji visada turėtų augti. Taip, duobių kelyje (keičiantis ekonominiam klimatui) neišvengsime, bet iš esmės ji turėtų visada augti.

– Kai kurie analitikai teigia matantys įvairių burbulų, pradedant akcijų rinkomis ar nekilnojamuoju turtu, baigiant kriptovaliutomis. Kokiose srityse jūs tikitės korekcijų?

– Mano atsakymas visada yra toks: burbulas tampa burbulu tik tada, kai jis sprogsta. Iki tol negalime jo taip apibrėžti. Vis dėlto, manau, kad dabartinė centrinių bankų Europoje ir Jungtinėse Valstijose vykdoma monetarinė politika, kai palūkanų normos yra dirbtinai žemos, yra pavojinga.

Šiaurės šalyse matėme to požymių, o vienas geriausių pavyzdžių – Švedijos būsto rinka, ypač Stokholmo regione, kur kainos per pastaruosius 5 metus šovė į viršų. Manau, galima teigti, kad jos tapo nekontroliuojamos, o dabar stebime tam tikrą stabilizacijos periodą, šiokią tokią korekciją.

Burbulas tampa burbulu tik tada, kai jis sprogsta. Iki tol negalime jo taip apibrėžti.
L. Rosendahlis

– Kaip manote, kada palūkanų normos bus padidintos?

– Manau, kad šiuo metu daug kam kyla šis klausimas. To, ką stebime dabar, dar niekada nėra buvę – niekada palūkanų normos nėra buvusios taip žemai, tokį ilgą laiką. Dėl to nežinome, kaip grįžti į įprastą padėtį ir kas atsitinka po to. Neturiu atsakymo į šį klausimą.

– Kalbant apie Baltijos regioną, kokių karštų taškų matote, ką verta sekti atidžiau?

– Šiuo metu problemų šių šalių ekonomikose nematau. Manau, esame gerame augimo kelyje. Iš tiesų, 2017 metais pradėjome matyti sinchronizuotą globalų ekonomikos augimą. Visų žemynų – Europos, Amerikos, Azijos – rinkos auga pakankamai sparčiu 2 proc. tempu. Pastarąjį kartą tai matėme tik prieš krizę, 2006–2007 metais.

Lauris Rosendahlis
Lauris Rosendahlis
© DELFI / Domantas Pipas

– Ką manote apie pirminius kriptovaliutų siūlymus (angl. initial coin offering, ICO)? Ar jie gali pakeisti pirminius akcijų siūlymus (angl. initial public offering, IPO)? Kokios įtakos tai turėtų „Nasdaq“?

– Tokią pačią diskusija turėjome prieš kelis metus apie vadinamuosius minios finansavimus (angl. crowdfunding). Kalbame apie kapitalo pritraukimą. Žinome, kad įmonėms jo reikia, kad galėtų augti. Turėdamos kapitalo įmonės gali investuoti, kurti darbo vietas, o tai prisideda prie ekonomikos augimo.

Kokiomis priemonėmis tai pasiekiama – ne taip ir svarbu. Visada sakiau, kad akcijų biržos yra minios finansavimo protėvis. Vienintelis dalykas, kurį svarbu suprasti dėl ICO, tai – ar jie paremti tinkamomis taisyklėmis, ar jie prižiūrimi ir gerai reguliuojami. T.y. ar veikia investuotojų apsauga ir apskritai, ar žmonės supranta, kuo užsiima.

Manau, jau gretai pamatysime, kaip ICO išsivystys. Tuo metu „Nasdaq“ galvoja apie su jais susijusios „blockchain“ technologijos panaudojimą.

Vienintelis dalykas, kurį svarbu suprasti dėl ICO, tai – ar jie paremti tinkamomis taisyklėmis, ar jie prižiūrimi ir gerai reguliuojami.
L. Rosendahlis

– Balandį „Nasdaq“ biržas Šiaurės ir Baltijos šalyse ištiko incidentas, kai jos neveikė daugiau nei kelias valandas. Ar išsiaiškinote, kokia buvo jo priežastis? Kokių sprendimų ėmėtės, kad tai nepasikartotų?

– Taip, prekyba biržose buvo išsijungusi beveik 5 valandoms ir tai buvo pirmas toks incidentas per daugiau nei dešimtmetį. Panašu, kad pagrindine priežastimi buvo žmogiška klaida, kai dėl statybų bendrovės darbų suveikė gaisro signalizacija, kuri įjungė ugnies slopinimo sistemą. Ši sistema sugadino elektros instaliaciją, ji deguonį pakeičia argono dujomis, taip stabdydama ugnies plitimą. Užtrukome 5 valandas, kol viską iš vienos duomenų bazės perkėlėme į kitą. Po to viskas jau veikė gerai.

– Turbūt tokių žmogiškų klaidų išvengti neįmanoma.

– Juokaudamas galiu pasakyti, kad mums reikia mažiau žmonių. Reikia dirbtinio intelekto, robotų, kurie darytų mažiau klaidų. Bet jei rimtai, tai tos klaidos gali atsitikti ir mums reikia joms pasiruošti. Aš pats esu nusivylęs, kad užtrukome 5 valandas, nes pagal reguliavimą, įvykus nelaimei, atnaujinti veiklą turime per 2 valandas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Dirbančių su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma laukia pokyčiai (1)

Gerinamos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą gyventojams, kurie dirba su verslo liudijimu ar...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (413)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (156)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

„Danske Bank“ skandalas: JAV tyrėjai siekia apklausti „Deutsche Bank“, „Bank of America“ ir „JPMorgan“ (3)

JAV finansinių nusikaltimų tyrėjai „ Deutsche Bank “, „ Bank of America “ ir „ JPMorgan...

Top naujienos

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (169)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (57)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Iš emigracijos grįžusi Rasa pirmą Lietuvoje uždirbtą algą išleido maistui (9)

Jau aštuntus metus Norvegijoje gyvenanti Simona Šiemienė planuoja grįžti į Lietuvą ir...

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (29)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...

Nuostabaus grožio šalyje laukiamas kiekvienas lietuvis: vietiniai mus myli, todėl vaišina ir negaili pagyrų (5)

Vargu ar rastume abejingą Gruzijai keliautoją. Ši šalis apdovanota gamtos bei kultūros, ji pilna...

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (55)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas (14)

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Kodėl „Porsche“ užvedimo spynelę montuoja kairėje vairo pusėje? (13)

Jei jūsų automobilis vis dar turi užvedimo spynelę, kurioje vairo pusėje ji yra? Spėtume, kad...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (413)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...